Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovui V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Bendrovė) padavė teismui prašymą priteisti iš atsakovo V. T. 233,07 eurų (805,94 Lt) nesumokėtą vietinę rinkliavą. Taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) reikalavimus, Bendrovei pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį (24 p.), administruoti vietinės rinkliavos surinkimą (45 p.), vykdyti vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 p.). Pagal Nuostatų 6 p., vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Atsakovas V. T. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl privalo mokėti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. V. T. nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už 2008–2013 metus, todėl Bendrovė turi teisę ją išieškoti. Kita vertus, pritaikius Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias 5 metų senaties terminą, pareiškėja į teismą kreipėsi tik dėl vietinės rinkliavos dalies, kuri nebuvo sumokėta nuo 2009 m. III ketvirčio iki 2013-12-31, t. y. 233,07 eurų (805,94 Lt), priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas yra keliamas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios 2009–2013 metais, priteisimo iš V. T..

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p., taip pat Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 str., savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Tam savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 54 str. 4 d., savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. yra įtvirtintas rinkliavos visuotinimo principas „teršėjas moka“.

Nagrinėjamai bylai reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama sąvoką „atliekų turėtojas“, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vertinimo, kad tam tikras asmuo pagal rinkliavos nuostatus yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti tai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos faktiškai jam nebuvo teikiamos ir jis šias atliekas tvarkė pats. Asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju, nėra siejamas su komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 taip pat išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2011-06-13 nutartis a. b. Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis a. b. Nr. A442-1035/2011).

Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Nuostatų 6 p. nustatyta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje yra vietinės rinkliavos mokėtojai.

Nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad V. T. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Vadinasi, atsakovas atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tapo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjos prašomos priteisti sumos dydžio – 233,07 eurai (805,94 Lt) – pagrįstumo atsakovas neginčija. Duomenų, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu jam suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos arba pareigą mokėti vietinę rinkliavą yra įvykdęs, atsakovas taip pat nepateikė. Anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika paneigia V. T. argumentus, kad jis neprivalėjo mokėti savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos vietinės rinkliavos, nes jokios paslaugos jam realiai nebuvo suteiktos.

Pažymėtina, kad pareiškėja vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d., nuostatomis, nustatančiomis, kad mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Į teismą Bendrovė kreipėsi ne dėl viso V. T. įsiskonimo, bet tik tos dalies, kuri neviršija penkių metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo prašymo padavimo teismui dienos.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, kad siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą eurais (taip pat išankstinį mokėjimą), mokesčių teisės aktais nustatyti mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos, delspinigiai ir baudos, pagal mokestinės paskolos sutartį mokamos palūkanos ir jų delspinigiai, ir piniginiai užstatai, kurie iki euro įvedimo dienos arba pagal šio įstatymo 23 str. buvo apskaičiuoti litais, nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. nustatytas apvalinimo taisykles. Perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos 1997-06-17 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m.specialusis leidimas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000-11-27 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas) 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės (7 str. 1 d.). Remiantis minėto Reglamento 5 straipsniu, jeigu mokėtinų arba apskaičiuojamų pinigų sumų apvalinimas yra atliekamas po jų perskaičiavimo į eurą, kaip nurodyta šio Reglamento 4 straipsnyje, tuomet jos apvalinamos iki cento. Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 2 d., kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.

Lietuvos banko valdybos 2002-02-01 nutarimu Nr. 15 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-01 nutarimu Nr. 157 nuo 2002-02-02 nustatytas oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 eurą. Šis perskaičiavimo kursas patvirtintas ir Europos Sąjungos Tarybos 2014-07-23 Reglamentu Nr. 851/2014, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 dėl Lietuvai taikytino euro perskaičiavimo kurso, įsigaliosiančiu 2015-01-01.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad pareiškėjai priteistina 805,94 Lt vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pritaikius perskaičiavimo kursą – 3,4528 Lt už 1 eurą, ir anksčiau nurodytas perskaičiavimo taisykles atitinka 233,07 eurų sumą.

Pareiškėja taip pat prašo jos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, proceso šalis turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusiose teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 p. buvo nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau –MMA). Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718, kuriuo nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01 buvo nustatyta 289,62 eurai (1 000 Lt) MMA.

Pagal Rekomendacijų 8.2 p., maksimali priteistina suma už ieškinio (prašymo) parengimą apskaičiuojama MMA dauginant iš koeficiento 3. Vadinasi, ginčui aktuliu metu už prašymo parengimą maksimaliai priteistina suma galėjo būti 868,86 eurai (3 000 Lt). Pareiškėja prašo jos naudai priteisti 52,57 eurų (181,50 Lt) išlaidas už prašymo teismui parengimą. Minėtas išlaidas pagrindžia Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA Legal pareiškėjai išrašyta 2014-09-24 PVM sąskaita faktūra, serija SGKA, Nr. 10992, ir Specifikacija Nr. 10992 bei 2014-09-24 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad pareiškėja profesinei bendrijai sumokėjo sąskaitoje nurodytą pinigų sumą. Prašoma priteisti suma neviršija maksimaliai priteistinos sumos, tačiau šis pareiškėjos prašymas visa apimtimi negali būti tenkinamas. Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už prašymo nagrinėjamoje byloje parengimą (be PVM) mokėtina suma yra 43,44 eurai (150,00 Lt). Tiek pareiškėja, tiek Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija yra PVM mokėtojos, todėl sumokėjusi PVM už suteiktas paslaugas, pareiškėja yra įgijusi teisę į 9,12 eurų (31,50 Lt) PVM atskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrovei priteistina 43,44 eurų (150,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. T. 233,07 eurus (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 7 euro centus) (805,94 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2013-12-31.

Priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. T. 43,44 eurų (keturiasdešimt trijų eurų ir 44 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.