- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- 1-275-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45419-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Civilinis ieškovas
- MB „A.“
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą; Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 45 paras arešto;
3) Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis laisvės atėmimu 11 mėnesių, bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, kuris 2013 m. spalio 25 d. nutartimi pakeistas ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, 2015 m. sausio 15 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, atlikus bausmę;
4) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos)s 30 parų arešto bausmė;
5) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 vienerių metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 val. per 1 metų laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojant užsiregistruoti darbo biržoje;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. 20.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. 07.00 val., išlaužęs MB „A.“ priklausančio prekybinio automobilio Mercedes Benz 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie prekybos centro „Hyper Rimi“ (duomenys neskelbtini), galines duris ir įsibrovęs į vidų, kur sulaužęs automobilyje buvusią aukojimų dėžutę, iš jos pagrobė 10 Eur įvairiomis monetomis grynųjų pinigų, taip pat pagrobė 100 vnt. kramtomosios gumos „Love is“, kurių bendra vertė 4,49 Eur, 30 vnt. gaiviųjų gėrimų, kurių bendra vertė 12,40 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, MB „A.“ priklausantį 26,89 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, K. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. 20.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. 07.00 val. vagystės tikslu braudamasis į MB „A.“ priklausantį prekybinį automobilį Mercedes Benz 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie prekybos centro „Hyper Rimi“ (duomenys neskelbtini), išlaužė nurodyto automobilio galines duris, kurių vertė 300 Eur, pro jas įsibrovė į vidų, kur sugadino šaldytuvą, kurio vertė 100 Eur, t. y. siekdamas atidaryti užrakintas duris, sulankstė šaldytuvo duris ir apdaužė šaldytuvo metalinį korpusą, tokiu būdu sugadino svetimą, MB „A.“ priklausantį 400 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. Ž. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino tik dėl vagystės, o dėl turto sugadinimo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. atvažiavo į viešbutį Vilniuje, Kareivių g., kurio pavadinimo nepamena. Pabuvo ten su L. S. tris ar dvi dienas. Vieną vakarą L. S. grįžo į viešbutį, nes buvo kažkur išėjęs. Tai buvo apie 01.00 val. ar 02.00 val. nakties. L. S. pasakė, kad kai ką jam parodys. Jis (kaltinamasis) nuėjo kartu su L. S., kuris jam (kaltinamajam) parodė išlaužtą spurginę. Jie nuėjo iki tos spurginės, ji buvo prie kažkokios parduotuvės, gal „Rimi“ automobilių aikštelėje. Spurginė buvo automobilyje. Automobilio galinės durys buvo išlaužtos. L. S. automobilį parodė ir įlindo į vidų, pasakė ir jam (kaltinamajam) ateiti. Jis (kaltinamasis) pusiau įlindo, įkišo galvą, kojos buvo lauke, L. S. padavė jam kažko atsigerti. Jie ten pabuvo, jis (kaltinamasis) kažko ieškojo ten. L. S. pasiėmė gėrimų, jam (kaltinamajam) padavė kelias skardines ir jie grįžo atgal į viešbutį. Vėliau L. S. papasakojo jam (kaltinamajam), kad buvo nuėjęs ten ir išlaužė duris. Nežino, kiek toli nuo viešbučio buvo tas automobilis. Ėjo iki jo gal apie 30 minučių. Buvo kelio atkarpa, kurią reikėjo nueiti. Išėjo iš viešbučio 01.00–02.00 val. nakties, L. buvo išėjęs prieš 22.00 val. su kažkuo susitikti ir grįžo apie 01.00 val. nakties. L. S. nesakė, kur jį (kaltinamąjį) kvietė, jis tiesiog pasakė, kad eitų ir pamatys. Tikslo nesakė. Jis (kaltinamasis) galvojo, kad šiaip kur eina, gal pas draugus ar kur, nežinojo. Jis (kaltinamasis) Vilniaus nepažįsta, atvažiavo iš Druskininkų, jam buvo įdomu, tai ir ėjo. Už viešbutį mokėjo jis (kaltinamasis). Jie jau buvo pabuvę viešbutyje, gal jau buvo antra diena, kai viskas įvyko. Automobilio durys buvo atlenktos. L. S. padavė jam (kaltinamajam) gėrimų, pinigų nedavė, pats turėjo smulkių monetų kišenėje. Jis (kaltinamasis) atsigėrė gėrimo, kelias skardines turėjo rankoje, kol susidėjo į krepšelį. Laikė gal 3–4 skardines rankose, tiek tilpo. Po to klausė L. S., kodėl taip padarė, šis pasakė, kad pamatė ir išlaužė. Kaip suprato, grįždamas į viešbutį ir išlaužė. Ta vieta buvo pusiau apšviesta, buvo kažkoks lauko žibintas, šviečiantis geltonai. Lygtais žmonių aplink nebuvo, stovėjo keli tušti automobiliai. Jis (kaltinamasis) turi daug bylų, nebesusigaudė, kur ir kada, todėl to ir nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Negyveno Lietuvoje nuo 2015 m., neprisiminė visko. Gali būti, kad automobilyje buvo šaldytuvas. Jis (kaltinamasis) buvo pusiau atsisėdęs, ten buvo kažkokių dėžių, galėjo būti šaldytuvas. Prastai vertina savo veiksmus, kad dėl kažkokio menkaverčių dalykų turi stoti prieš teismą. Jam to nereikėjo visai. Nemano, kad jo veiksmai teisėti, bet viskas greit įvyko, nepagalvojo, kad bus tokios pasekmės. Pasielgė blogai, bet tuo metu viskas gavosi spontaniškai, tik po to pagalvojo. Dėl pirmos veikos kaltę pripažįsta, bet svetimo turto negadino, durys jau buvo išlaužtos. Tos kitos veikos nepripažįsta. Nuo 2015 m. su L. S. nebendrauja. Su L. daugiau nėra tekę niekur dalyvauti. L. pažįsta seniai, jis draugo brolis. Į Vilnių jie atvažiavo pailsėti, susitikti su draugais. L. S. buvo jau apžiūrėjęs automobilį, nepamena, ar šis ką turėjo kišenėse, ar turėjo gėrimų. Suprato, kad L. jau buvo įlindęs į automobilį. L. sakė, kad pasiėmė kažką, kelis eurus rado. Nežino, koks L. tikslas buvo jį ten nusivesti. Taip spontaniškai gavosi, tuo metu negalvojo apie pasekmes. Jis (kaltinamasis) neklausė L., kodėl šis išlaužė duris, nestabdė jo. L. S. įlindo, o jis (kaltinamasis) gale atsisėdo. L. automobilyje kažką kraustė, davė atsigerti, į maišą dėjo. Jis (kaltinamasis) gėrė kažkokį gėrimą, dar ir išėjęs gėrė. Nepamena, ar visą išgėrė gėrimą, ar ne. Viduje buvo tamsu, viskas blankiai matėsi. Buvo nustatyti pirštų pėdsakai, bet nebuvo nustatyti, kieno jie buvo. Gal ten jo pirštų pėdsakai. L. apie vagystę nepasakojo. Viskas spontaniškai gavosi, buvo smalsumas. Nepagalvojo apie tas pasekmes dėl 10 Eur. Dabar L. lyg yra 16 metų. Dureles atlenkė L. S., tuo metu jis buvo viešbutyje. Pripažįsta vagystę, bet durų neatlenkė, jei būtų tai padaręs, tai pripažintų. Nori pasakyti, kad Kauno NTI-PN ir Kauno TI-K yra skirtingose vietovėse, todėl negalėjo bendrauti su L. S.. Iš pataisos namų išėjo tik prieš dvi dienas, žada įsidarbinti, mokytis, atlyginti žalą. Gailisi dėl viso šito ir prašo skirti švelnesnę bausmę.
K. Ž. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Paaiškino, kad dėl pranešime apie įtarimą nurodytų veikų nieko pasakyti negali, kadangi nieko nepamena, nes praėjęs didelis laiko tarpas. Jis nepamena, kad įtarime nurodytu laiku būtų buvęs (duomenys neskelbtini), kad būtų išlaužęs furgonėlio duris, apdaužęs šaldytuvą ir pavogęs pranešime apie įtarimą nurodytus daiktus, bet neatmeta galimybės, kad galėjo tai padaryti. Apie įvykį pasistengs prisiminti ir plačiau papasakos teismo posėdžio metu. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Papildo, kad pageidauja atlyginti visus padarytus nuostolius, prašo nurodyti MB „A.“ sąskaitos numerį, kur galėtų atlikti pavedimą (b. l. 72–73).
Civilinės ieškovės atstovas ir liudytojas M. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra MB „A.“ savininkas ir vadovas. Tiksliai nepamena datos ir laiko, daug laiko praėjo. Tai buvo 2015 m. rugpjūčio 15 d. Sulaukė skambučio iš darbuotojos E. Rytinė pamaina buvo E., ji atėjo į darbą prieš 11.00 val. ir rado išluptas automobilio duris. Jį tai šokiravo, nes atrodė, kad durys buvo išluptos laužtuvu. Mergina buvo išsigandusi ir šokiruota, kadangi daiktai buvo išvartyti. Kalba apie spurgų autobusiuką, jis yra prekybinis ir pritaikytas konditerijos gaminių laikymui. Automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini), prie pat „Hyper Rimi“ parduotuvės įėjimo, kadangi su parduotuve turėjo metų nuomos sutartį. Toje vietoje jie prekiaudavo spurgomis ir gaivaisiais gėrimais. Jis atvyko į įvykio vietą, pamatė per pusę sulenktas ir išlaužtas automobilio galines duris. Neteko matyti, kad su laužtuvu kas nors atidarinėtų duris. E. prieš jam atvykstant buvo įėjusi į vidų. Jis pamatė, kad viskas išlaužyta, išmėtyti daiktai ir kt. Jiems buvo daugiau moralinė žala. Buvo sugadintas šaldytuvas, buvo paimta kramtoma guma „Love is“, gėrimai paimti, sugadinti, lentyna. Pinigų toje vietoje nelaiko. Buvo suaukoti pinigai vaikams, buvo tokia dėžutė, tai ji buvo sulaužyta ir išimti pinigai. Ten galėjo būti keli eurai, tiksliai nepasakys. Galėjo būti 10 Eur, tai sprendė vizualiai, nes jie nedaro audito. Jis arba jo žmona atvažiuoja vakare, maždaug apie 20.00 val., paima kasą ir kt. Visą laiką turi paimti kasą, pinigus ir likusią produkciją, kad autobusiukas liktų tuščias. Sunku prisiminti, kas vakare dirbo. Tai buvo E. arba kita darbuotoja E., dėl to reiktų tikrinti grafiką. Mano, kad autobusiuką užrakintą paliko jis arba jo žmona. Pardavėja turi raktelį, bet jie susitinka vakare, kad paimtų daiktus ir pasikalbėtų su darbuotojais. Autobusiukas buvo paliktas tvarkingas, paruoštas kitai darbo dienai. Jų skaičiavimais, tokia suma dėl civilinio ieškinio susidaro dėl šaldytuvo, kuris buvo jam duotas dovanų, jį įvertino 100 Eur. Kiti 26 Eur yra dėl prekių, ko gero, tuos suaukotus 10 Eur priskaičiavo į tą pačią sumą. Nepamena, kiek draudimas atlygino žalos, gal apie 400 Eur. Tokia suma buvo išmokėta už duris, tačiau ir taip neišsireikalavo naujų durų, nes jos kainuotų apie 1000 Eur. Žala nebuvo atlyginta. Kaltinamasis su jais nesusiekė dėl žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį palaiko. Apžiūrėjo šaldytuvą, jis buvo numestas šonu, net durys neužsidarė. Šaldytuvas buvo išmestas, jo nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Šaldytuvas nebuvo rakinamas. Jis yra nedidelis, ten mini šaldytuvas. Gal 40 ant 60 cm dydžio. Jis mažas, ten tilpo tik gėrimai. Rado vieną atidarytą gėrimą ir dar vieną nugertą gėrimą. Jei neklysta, rado tai kairėje lentynos pusėje. Teismui parodžius liudytojui byloje esančias nuotraukas (b. l. 143–147), liudytojas patvirtino, kad pamatė tokį vaizdą, kuris yra užfiksuotas nuotraukose.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra MB „A.“ direktorius. 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.00 val., baigiant darbą, užrakino MB „A.“ automobilį MB 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), prie pagrindinio įėjimo į prekybos centrą „Hyper Rimi“. 2015 m. rugpjūčio 14 d. paskambino darbuotoja ir pranešė, kad išlaužtos automobilio durys. Atvykęs prie automobilio pamatė, kad sulaužytos automobilio galinės durys, o viduje išvartyti daiktai. Automobilio viduje išlaužyta aukojimo dėžutė, kurioje buvo surinkti pinigai vaikams, apie 10 Eur, kurie pavogti. Taip pat iš automobilio pavogta kramtomosios gumos „Love is…“, sugadintas 100 Eur vertės šaldytuvas. Automobilio viduje aptiktas „Sprite“ nugertas buteliukas. Jis neįtaria, kas tai galėjo padaryti (b. l. 50). Papildomai apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. atvyko į įvykio vietą ir pastebėjo, kad furgonėlio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktos galinės atidaromos durys. Furgonėlio viduje pastebėjo, kad išmėtyti daiktai. Jam buvo padovanotas nedidelis šaldytuvas „Redbull“, kuris buvo visas sulankstytas, apdaužytas ir jau nebetinkamas naudoti. Šaldytuvą vertina 100 Eur. Taip pat, atlikus inventorizaciją, nustatyta, kad buvo pavogta 10 Eur suaukotų pinigų, 100 vnt. kramtomosios gumos „Love is“, bendra 4,49 Eur vertė, 30 vnt. gaiviųjų gėrimų 12,40 Eur vertės. Iš viso padaryta 126,89 Eur turtinė žala. MB „A.“ reiškia 126,89 Eur civilinį ieškinį. Dėl apgadintų furgonėlio durų visą žalą apmokėjo draudimas, MB „A.“ dėl durų apgadinimo turtinių pretenzijų neturi (b. l. 52).
Liudytoja E. S. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai laiko nepamena, buvo vasara, maždaug prieš dvejus metus. Žirmūnų g. esančioje „Rimi“ stovėjimo aikštelėje stovėjo autobusiukas, kuriame buvo parduodamos spurgos, t. y. iš autobusiuko. Ji buvo pardavėja. Tą įvykio dieną atėjo į savo darbo vietą iš ryto, maždaug prieš 10.00 val., nes darbą pradėdavo 10.00 val. Atėjusi pamatė išlaužtas autobusiuko duris, pabandė jas atidaryti, negalėjo jų atrakinti, nes neturėjo rakto. Pamatė, kad durys neatsidaro, nes autobusiukas apgadintas. Paskambino vadovui M. ir pranešė situaciją. Palaukė, kol atvyks vadovas, kuris ir skambino policijai. Ji nėjo į autobusiuko vidų, nes durys neatsidarė. Vadovas turėjo raktus, pabandė atidaryti duris, viduje pamatė didelę netvarką, viskas buvo išvartyta ir buvo palikta atidaryta gėrimo skardinė. Autobusiuke buvo lentynos susidėti spurgas, tai ant tų lentynų ir buvo paliktas gėrimas. Lentynos buvo labiau kaip stalas. Iš vakaro ji nedirbo, nes buvo ne jos pamaina. Iš vakaro dirbo kolegė E.. Kasa buvo pas vadovą, tai tas nedingo. Ji pastebėjo, kad dingo kramtoma guma, galėjo dingti ir gėrimai, nes gėrimai buvo išvartyti. Apgadintas mažas šaldytuvas, kuriame buvo gėrimai. Pinigai buvo pas vadovą, jie nebuvo dingę. Autobuse pinigų nebuvo, nors jame buvo aukojimo dėžutė, tai jos ryte nebebuvo. Sunku pasakyti, kiek joje buvo pinigų. Autobusiuko durys buvo užrakintos. Visą laiką iš ryto atvažiuoja vadovas, jis atveža spurgas, kasą ir raktą. Ji turėjo laukti atvykstančio vadovo.
Liudytoja E. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba MB „A.“ pardavėja. Jos darbo vieta yra mikroautobusas, stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje prie įėjimo į prekybos centrą „Rimi“ (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 14 d., apie 10.30 val., atėjo į darbą ir pamatė, kad apgadintos mikroautobuso durys, viduje daiktai išvartyti, šaldytuvas apverstas gulėjo ant praėjimo, kasos žurnalai ir kiti dokumentai taip pat buvo išvartyti. Paskambino vadovui, kuris atvažiavo, pamatė apgadintą mikroautobusą, išvartytus daiktus ir paskambino policijai (b. l. 55).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja E. C. apklausiama teisme parodė, kad tikslios datos nepamena, 2015 m. vasarą, berods, rugpjūčio mėn. Šiaurės miestelyje prie „Hyper Rimi“ parduotuvės stovėjo furgonas. Tuo metu ji dirbo pardavėja „A.“. Tame furgone ir buvo jos darbo vieta. Tą dieną jos bendradarbė rado išlaužtą furgoną, ji (E. C.) tą dieną nedirbo, kolegė jai papasakojo apie įvykį. Tai sužinojo tą pačią dieną, o dirbo dieną prieš tai. Jei tiksliai pamena, darbas būdavo iki 21.00 val. Tai tokiu metu baigė darbą, užrakino furgoną ir išvažiavo namo. Ji turėjo raktą. Nepamena, ar užrakino nesant vadovui. Įprastai vadovas darbo gale visą laiką atvažiuoja, kaip tą kartą buvo, nepamena, bet mano, kad atvažiavo. Furgoną, atrodo, kad užrakino ji. Dirbdavo visą dieną. Furgonas, kai jį užrakino, buvo tvarkingas, durys buvo nesugadintos. Viduje viskas buvo tvarkinga, viskas sudėliota į vietas. Nakčiai furgone paliekamos gėrimų skardinės, spurgos nepaliekamos. Rodos, kad daugiau niekas furgone nepaliekama. Kramtoma guma „Love is“ galėjo būti. Aukojimo dėžutė buvo. Kai užrakino furgoną, ji buvo palikta vietoje ir buvo tvarkinga. Jai atrodo, kad joje buvo pinigų, bet tikslios sumos negali pasakyti. Pinigų furgone nebuvo, ten jie nepaliekami. Pinigus pasiimdavo vadovas darbo dienos gale.
Liudytoja E. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba MB „A.“ pardavėja. Jos darbo vieta yra mikroautobusas, esantis automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į prekybos centrą „Rimi“. 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.00 val., baigė darbą, išjungė mikroautobuse elektrą, viską sutvarkė ir išeidama užrakino raktu duris. Išeidama iš darbo nieko įtartino nepastebėjo. Kas galėjo apgadinti mikroautobusą, ji nežino, nieko neįtaria (b. l. 57).
Liudytojas L. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Jų santykiai yra draugiški, nėra susipykę. 2015 m. su K. buvo Vilniuje. Tikslaus laiko, kada jie buvo Vilniuje, nepamena. Nepamena, ar buvo Vilniuje kartą ar daugiau. Jis (L. S.) yra iš Druskininkų. 2015 m. vasarą jam buvo 13 metų, neatlikinėjo jokios bausmės. Su K. nuvyko į Vilnių autobusu, apsistojo viešbutyje Kareivių g. Nepamena, kiek laiko ten praleido. Į Vilnių šiaip atvažiavo. Yra viena byla, kuri nagrinėjama dėl vagystės, jiems būnant Vilniuje. Ta byla yra dėl vagystės iš kiosko prie „Akropolio“. Toje byloje jis (L. S.) yra liudytojas. Gal nėra su K. dalyvavę panašiame įvykyje, nepamena. Žino, kur yra Žirmūnų g., yra tekę ten būti prie autobusiuko. Vogė ten. Nežino, koks ten autobusiukas, rožinės spalvos. Ten spurginė yra. Jis (liudytojas) vogė ten limonadus ar ką, nepamena. Iš pradžių buvo vienas, jam atrodo, kad vienas buvo. Buvo išgėręs, tai nelabai pamena. Nepamena, ar buvo vienas, ar dar kažkas buvo. Prieš šį posėdį neteko bendrauti su K., bendravo, kai jis (liudytojas) buvo laisvėje, tai buvo 2015 m. ar 2016 m. pradžioje. Į teismą juos vežė atskirai, jie nebendravo, neturėjo kaip. Nepamena aplinkybių dėl to autobusiuko. Nepamena, ką darė. Žino, kad ten vogė ir viskas. Jam taip sakė prieš „etapą“, jam įskaita sakė, kad bus teismas, galvojo, kad dėl to epizodo. Jis buvo toje vietoje prie spurginės. Atlupo duris, atlenkė jas. Buvo vienas. Pasižiūrėjo, kas ten gero. Ten nieko gero nebuvo, buvo kažkokie limonadai. Tada nuėjo į viešbutį, kur buvo K. Pasakė, kad išlaužė, bet ten nieko gero nebuvo. Pasakė, kad bandė apvogti. Tuo metu buvo naktis. Grįžo atgal su K., kuris irgi pasižiūrėjo, kad ten nieko gero nebuvo ir nieko nepešę išėjo. Jie nieko nepaėmė, gal limonado skardinę ir paėmė. Tėvai nežinojo apie jo išvykimą. Į Vilnių atvažiavo šiaip, „prastumti“ laiko. Nepamena, kiek ten laiko buvo, gal 3–4 dienas. Autobusiuką pamatė, kai išėjo pasivaikščioti. Tuo metu buvo vienas. Nusprendė autobusiuką apvogti, reikėjo pinigų. Jis (liudytojas) atlaužė autobusiuko duris, tą padarė rankomis. Išlaužė durų apačią. Atlenkė durų apačią, negali to parodyt. Ten buvo tarpas. Buvo autobusiuko viduje. Ten nieko gero nematė. Paėmė gal kelias skardines limonado. Atrodo, kad lietė inventorių. Atrodo, kad buvo atidaręs kažkokią spintelę. Nežino dėl išvartymo, nevartė nieko. Jam atrodo, kad buvo šaldytuvas ten. Su juo nieko nedarė. Nerado ten pinigų. Gal buvo centai ten, jie buvo vienkartiniame puodelyje. Galvojo, kad autobusiuke bus kažko vertingo. Nelabai gerai apžiūrėjo autobusą. K. sutiko viešbutyje. Sakė, kad eina epizodą daryti. Sakė, kad einam, parodys, kad bandė apvogti. Grįžo su K. Jis (liudytojas) įlindo į vidų, o K. buvo įkišęs galvą, nelindo į vidų. Nežino, ar K. gėrė kokį gėrimą. K. neieškojo, jis buvo įkišęs galvą pasižiūrėti. Įlindęs į vidų buvo jis (liudytojas). Pats taip sugalvojo, niekas jam nepatarė. Antrą kartą grįžo, nes gal būtų kažką radę. Paso neturėjo, jam buvo tik 13 metų. Pinigų turėjo. Nežino, kas mokėjo už viešbutį.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. 10.41 val. užregistruotas įvykis, kad stovintį prie prekybos centro „Rimi“ geltonos spalvos automobilį „Mercedes“, apklijuotą spurgos vaizdais, rado su išlaužtomis durimis ir viduje viskas išlaužyta. Negali pasakyti, ar kas pavogta. Nuostolio negali įvardinti, teritorija yra filmuojama kameromis (b. l. 2).
Iš MB „A.“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo matyti, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. 20.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. 07.00 val. išdaužus ir sulaužius MB „A.“ prekybinio autobusiuko duris, patekta į jo vidų ir pavogti daiktai: apie 10 Eur, 15 Eur vertės kramtomos gumos „Love is“, įvykio metu apgadintas šaldytuvas, kurio vertė – 100 Eur. Apgadinta 10 Eur vertės aukojimo dėžutė, nugertas 1 Eur vertės limonadas. Automobilių durų remontas vertinamas 300 Eur. Bendra žala yra apie 430 Eur (b. l. 3).
Iš apžiūros protokolo ir specialisto išvados matyti, kad apžiūrėta vieta – prekybinis automobilis „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio galinėje dalyje yra įėjimo durys, kurių apatinė dalis yra atlenkta (išlenkta), viduje ant grindų numestas nedidelis apgadintas šaldytuvas, numesta apgadinta aukojimų dėžutė. Automobilio galinėje dalyje ant grindų guli „Sprite“ gėrimo atidaryta skardinė (b. l. 5–6, 141–147).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5729)-IS1-6173 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2015 m. rugsėjo 14 d. iš automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tinkamas asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas yra paliktas ne E. C. ir E. S. pirštais, bet kito asmens (b. l. 34–35).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5727)-IS1-7604 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2015 m. rugpjūčio 14 d., apžiūrint automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 39–40).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto dėl sutapimo DNR duomenų registre matyti, kad žmogaus biologinių pėdsakų ant tampono su nuoplova, padaryta 2015 m. rugpjūčio 14 d. apžiūrint automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: K. Ž. (b. l. 41).
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš K. Ž. paimti pavyzdžiai (seilių) lyginamajam tyrimui (b. l. 42).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvados Nr. 140-(2830)-IS1-4850 matyti, kad ant tampono su nuoplova, padaryta 2015 m. rugpjūčio 14 d., apžiūrint automobilį „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė ne didesnė nei 0,00000000000000000007% (b. l. 45–46).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kasatvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojų M. V., E. S., E. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimas, apžiūros protokolas ir specialisto išvados.
Kaltinamasis neginčijo aplinkybių, kad buvo įsibrovęs į minėtą automobilį ir pavogė kaltinamajame akte išvardytas prekes, tačiau jokio turto negadino. Teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad automobilio galines dureles prieš tai buvo sulaužęs kitas asmuo – L. S., su kuriuo jis tuo metu buvo atvažiavęs į Vilnių ir apsistojęs viešbutyje. Siekdamas patikrinti kaltinamojo iškeltą versiją, teismas apklausė kaltinamojo nurodytą asmenį. Nors L. S. iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas vis tiek neturi pagrindo vadovautis minėta versija.
Visų pirma, kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę dėl abiejų veikų pripažįsta visiškai, nors, praėjus nemažam laiko tarpui, neatsimena, kad būtų buvęs įtarime nurodytoje vietoje ir laiku, išlaužęs automobilio dureles, apdaužęs šaldytuvą ir pavogęs prekes, tačiau neatmetė galimybės, kad galėjo tai padaryti (b. l. 72–73).
Antra, bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu, kaltinamasis, iš pradžių susipažinęs su visa bylos medžiaga, pakeitė savo poziciją ir nurodė daugiau įvykių aplinkybių, t. y. prisiminė, kad buvo Vilniuje, gyveno viešbutyje, kartu su juo buvo atvažiavęs draugo brolis L. S., kuris būtent, kaltinamojo teigimu, ir išlaužė automobilio dureles, o vėliau nuvedė prie automobilio ir patį kaltinamąjį. Vien kaltinamojo pozicijos pasikeitimas jau kelia dideles abejones dėl kaltinamojo nuoširdumo nurodant įvykio aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nieko negalėjo atsiminti, o teisme nurodė esmines aplinkybes. Kaltinamojo argumentai, kad jis viską prisiminė po to, kai teismas jam leido susipažinti su visa bylos medžiaga, neįtikina teismo, kadangi, baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis taip pat buvo susipažinęs su bylos medžiaga ir jokių prašymų ir pageidavimų neturėjo (b. l. 104).
Trečia, pati kaltinamojo nurodyta versija vertintina kaip visiškai nelogiška. Kaltinamojo teigimu, iš pradžių L. S. vienas išlaužė automobilio dureles, nieko nepaėmė, o tiesiog grįžo į viešbutį ir pakvietė jį (kaltinamąjį), nesakydamas, kokiu tikslu ir kur, nakties metu eiti kartu. Atėjus prie automobilio su išlaužtomis durimis, jie abu įlipo į automobilį ir pavogė prekes (gėrimus). Nesuprantama, kam L. S. reikėjo grįžti į viešbutį ir prašyti kaltinamąjį eiti kartu su juo po to, kai L. S. jau buvo išlaužęs automobilio dureles ir patekęs į vidų, kai pats L. S. apklausiamas teisme nurodė, kad jokių vertingų daiktų ten nebuvo.
Ketvirta, kaltinamojo versija kelia abejonių ir dėl kitos priežasties, t. y. L. S. amžiaus. Veikos padarymo metu jam buvo 13 metų, todėl jis neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Kaltinamasis tai puikiai žino, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla N1-1537-806/2017, kurioje K. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad panašiu laikotarpiu veikdamas kartu su L. S., kuris nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, padarė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi kaltinamajam buvo naudinga dėl automobilio durelių sugadinimo apkaltinti būtent L. S., kuris, kaip minėta, pagal amžių negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Dėl tos pačios priežasties ir pats L. S., apklausiamas teisme, iš esmės prisiėmė kaltę dėl automobilio durelių sugadinimo. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinamasis pripažino kaltę tik dėl tos veikos padarymo, dėl kurios byloje surinkti neginčytini įrodymai (ant tampono su nuoplova nuo gėrimo dėžutės, padaryta 2015 m. rugpjūčio 14 d., apžiūrint automobilį „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. Ž. genotipu). Grįžtant prie liudytojo L. S. amžiaus, pažymėtina, kad taip pat mažai tikėtina, kad 13 metų amžiaus asmuo gali vienas atlenkti automobilio dureles, kaip seka iš kaltinamojo versijos.
Penkta, nors L. S. teisme ir patvirtino kaltinamojo versiją, tačiau teismas nesivadovauja šio liudytojo parodymais, nes duodamas parodymus L. S. neįtikėtinai pakankamai tiksliai atkartojo kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes. Tai kelia teismui abejonių, kadangi paprašytas papasakoti daugiau detalių, liudytojas nesugebėjo jų nurodyti. Į patikslinamuosius prokurorės ir teisėjo klausimus liudytojas neatsakė, nurodydamas, kad neatsimena. Darytina išvada, kad kaltinamasis buvo suderinęs parodymus su šiuo liudytoju. Nors, kaltinamojo teigimu, jis negalėjo to padaryti, kadangi jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę vienoje įstaigoje, o liudytojas – kitoje, visgi tai nepaneigia tikimybės, kad jie galėjo bendrauti. Jie kartu buvo pristatyti į teisiamąjį posėdį, abu dalyvavo minėtoje kitoje baudžiamojoje byloje. Be to, liudytojas teisme iš karto nurodė, kad žino aplinkybes dėl automobilio durelių išlaužymo, nors teismas jam tokių aplinkybių nebuvo nurodęs. Į teismo klausimą, kur liudytojas galėjo sužinoti, apie kurias aplinkybes bus apklausiamas, šis atsakė, kad jam taip pasakė pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, įskaitos skyrius. Pažymėtina, kad teismas, nurodydamas pataisos įstaigai pristatyti liudytoją į teismo posėdį, neinformavo įstaigos, kuo konkrečiai kaltinamas K. Ž., todėl ši negalėjo žinoti šių aplinkybių ir, akivaizdu, nurodyti jas liudytojui. Taigi darytina išvada, kad liudytojas šiai bylai reikšmingas aplinkybes galėjo sužinoti tik iš K. Ž.. Akcentuotina ir tai, kad apklausiamas teisme liudytojas nebuvo prisaikdintas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas šio liudytojo parodymus atmeta kaip nepatikimus.
Įvertinęs minėtus įrodymus, atmetęs kaltinamojo versiją ir liudytojo L. S. parodymus, teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad K. Ž., išlaužęs MB „A.“ priklausančio prekybinio automobilio, stovėjusio prie prekybos centro, galines duris ir įsibrovęs į vidų, kur sulaužęs automobilyje buvusią aukojimų dėžutę, iš jos pagrobė 10 Eur įvairiomis monetomis grynųjų pinigų, taip pat pagrobė 100 vnt. kramtomosios gumos „Love is“, kurių bendra vertė 4,49 Eur, 30 vnt. gaiviųjų gėrimų, kurių bendra vertė 12,40 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą, MB „A.“ priklausantį 26,89 Eur vertės turtą. Be to, K. Ž. vagystės tikslu braudamasis į MB „A.“ priklausantį prekybinį automobilį, stovėjusį prie prekybos, išlaužė nurodyto automobilio galines duris, kurių vertė 300 Eur, pro jas įsibrovė į vidų, kur sugadino šaldytuvą, kurio vertė 100 Eur, t. y. siekdamas atidaryti užrakintas duris, sulankstė šaldytuvo duris ir apdaužė šaldytuvo metalinį korpusą, tokiu būdu sugadino svetimą, MB „A.“ priklausantį 400 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į įgyto ir sugadinto turto vertę, kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę K. Ž., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 77–81), baustas administracine tvarka (b. l. 92–97).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. Ž. už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos bausmės, t. y. baudos. Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudas teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamų veikų padarymo metu, o būtent 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija. Be to, priešingai nei prašė prokurorė, apskaičiuojant baudos dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas taip pat toks, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo metu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nurodytos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir K. Ž. skirtina subendrinta 8 MGL (301,28 Eur ) bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam K. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 60), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra 1 vokas su tamponu ir 2 daktiloskopinėmis plokštelėmis ir 1 vokas su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo (b. l. 47) ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. kvitu B serija BBB Nr. 1PK002128 (b. l. 48), atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė MB „A.“ pateikė civilinį ieškinį dėl 126,89 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 11). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos civilinė ieškovė neteko aukojimo dėžutėje buvusių suaukotų pinigų, kramtomosios gumos, gaiviųjų gėrimų, be to, buvo sudaužytas šaldytuvas. Teismas neturi pagrindo netikėti civilinės ieškovės atstovo parodymais, kad išvardyti daiktai buvo automobilyje. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Dalies pavogtų priekių vertė grindžiama prie ieškinio pridėtomis PVM sąskaitomis faktūromis (b. l. 9–10). Teisiamajame posėdyje MB „A.“ atstovas direktorius M. V. civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei iš K. Ž. priteistina 126,89 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė AB „L.“ pateikė civilinį ieškinį dėl 354,08 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 17). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos civilinė ieškovė išmokėjo 354,08 Eur draudimo išmoką už MB „A.“ priklausančio automobilio „Mercedes Benz 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nuostolių apskaičiavimą ir dydį, dokumentai, įrodantys, kad draudimo išmoka buvo išmokėta MB „A.“ (b. l. 18–21). Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei iš K. Ž. priteistina 354,08 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur, baudą.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 MGL dydžio, t. y. 150,64 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir K. Ž. skirti galutinę subendrintą bausmę – 8 MGL dydžio, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro ir 28 ct), baudą.
K. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra 1 vokas su tamponu ir 2 daktiloskopinėmis plokštelėmis ir 1 vokas su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Civilinės ieškovės MB „A.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš K. Ž. 126,89 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 89 ct) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės AB „L.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš K. Ž. 354,08 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 8 ct) turtinei žalai atlyginti.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.