Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galonos Seniut pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – galutine 36 MGL (1 355,76 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų, o būtent jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresas (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 1, 2 d. nuostatas, numatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, numatančias, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrų, dėl ko negalima nustatyti ūkinių finansinių operacijų apskaitymo bendrovės apskaitoje, tuo pačiu ir nustatyti paimtų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini), apskaitymą bendrovės apskaitoje, t. y. UAB-ės (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 28 d. išrašytos UAB-ei (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) bei 4 pinigų priėmimo kvitų 39 850 Eur sumai apskaitymą apskaitoje bei sandorių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), susijusių su 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartimi, apskaitymą apskaitoje. Tokiu būdu R. S., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkydamas UAB (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką ir tvarka nesaugojo bei neišsaugojo šios bendrovės finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, gavęs pranešimą apie įtarimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl apgaulingos UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 metais įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo jos vadovu. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su (duomenys neskelbtini). 2019 metais UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sandorius su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pranešime apie įtarimą nurodyti sandoriai, t. y. darbai pagal 2019 m. gruodžio 5 d. Statybos rangos sutartį, 2019 m. gruodžio 28 d. sąskaitą-faktūrą (DUOMENYS NESKELBTINI) už 5 100 Eur už (duomenys neskelbtini) darbus su UAB (duomenys neskelbtini) buvo atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį (duomenys neskelbtini), gali būti (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) darbus. Negali nurodyti, kiek kvadratinių metrų šių darbų reikėjo padaryti, visą tai UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti savo medžiagomis. Darbams atlikti jam reikėjo cementinių bortelių, cemento, smėlio. Visą tai UAB (duomenys neskelbtini) pirko, kokiose parduotuvėse, jis nurodyti negali, nepamena, atvežimo transportą užsakinėjo, kiek pamena, pas privatų asmenį, jo vardo ir pavardės nenurodys, nes neatsimena, tas žmogus jo prašymu pasiimdavo prekę iš parduotuvės ir atveždavo į statybvietę, jis sumokėdavo už paslaugą grynais pinigais, dokumentų dėl to nesudarydavo, neatsimena, kokiais pinigais atsiskaitydavo, ar įmonės ar asmeniniais, tiesiog atsiskaitydavo grynais pinigais, sutarties jokios taip pat nesudarydavo. Bortelių klojimas buvo rankinis darbas ir tam jokios technikos nereikėjo. Tų darbų apimtis nebuvo didelė. Jis negali nurodyti, kokiu laiku atlikinėjo darbus, tačiau oro sąlygos tam buvo tinkamos. Per kiek laiko jis padarė darbą, neatsimena, taip pat nepamena ar gavo pelno, kiek patyrė išlaidų taip pat nepamena. Neatsimena ar užbaigus darbus buvo sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, neatsimena, kaip buvo atsiskaityta už atliktus darbus, neatsimena, ar dėl atsiskaitymo buvo sudaryti apskaitos dokumentai. Kiek atsimena, kažkas iš pažįstamų jam padėjo atliki darbą, greičiausiai tai buvo S. Š., jis nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), jis jam kažkiek sumokėjo, kiek neatsimena, sumokėjo grynais pinigais, tačiau ar iš asmeninių pinigų ar įmonės, neatsimena, negali nurodyti sumos, nes neatsimena, atsiskaitant su S. Š. jis jokių dokumentų nesudarinėjo. Sutartį dėl darbų tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė su šios įmonės direktoriumi, tačiau neatsimena, kas buvo direktoriumi. Taip pat panašiu laiku buvo sudaryta rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), negali nurodyti, kas buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, gal T. V., jie pasirašė sutartį, darbus reikėjo atlikti adresu (duomenys neskelbtini), tai buvo daugiabutis namas, reikėjo sutvarkyti kiemą, gal sudėti šaligatvį, jis jau gerai nepamena, tačiau užtikrina, kad darbai buvo atlikti. Jis neatsimena, kaip buvo atsiskaityta už šiuos darbus, greičiausiai, grynais pinigais. Kaip buvo panaudoti iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti pinigai atlikus darbus pagal šią sutartį jis nurodyti negali, neatsimena. Apskaitos dokumentai susiję su sandoriais UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo paduoti šių įmonių vadovų, ar atstovų, jis juos buvo pateikęs apskaitai, jam atrodo šie sandoriai yra deklaruoti ir sumokėti privalomi mokesčiai. UAB (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą tvarkyti jam padėdavo mama R. S., jis finansininko pasisamdęs nebuvo, jis R. S. pateikdavo sudarytus dokumentus, sutartis, sąskaitas-faktūras ir kitus, negali jų įvardinti, ji suvesdavo į reikiamus registrus. Dokumentus pateikdavo netvarkingai, pamiršdavo. Jis žino, kad reikalinga teikti metinę pelno mokesčio deklaraciją, jis deklaraciją teikė pats, mama padėjo jam pateikti pagal turimus dokumentus. Negali paaiškinti, kodėl pirminėje 2021 m. gegužės 7 d. pelno mokesčių deklaracijoje PLN204, yra nurodyta 46 754 Eur pajamų sumą ir mokėtinas 2 338 Eur pelno mokestis ir negali paaiškinti, kokių dokumentų pagrindu 2021 m. gegužės 11 d. šią deklaraciją patikslino ir nurodė 3 541 Eur nuostolių sumą ir nenurodė mokėtinos valstybei pelno mokesčio sumos. Pildydamas deklaracijas susipainiojo, nebuvo išsaugojęs visų reikiamų dokumentų, kad teisingai deklaruotų, todėl užpildė iš tų dokumentų, kuriuos turėjo pildymo dienai. Jis pripažįsta kaltę, kad neužtikrino tinkamos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo, pats bandė tvarkyti apskaitą, kažkiek padėjo mama. Jis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų neturi, jis juos pametė, neranda, gal išmetė, o gal kažkur pasidėjo, kad dabar negali rasti. Jis sutinka būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų neišsaugojimą, supranta, kad dėl to, kad nėra apskaitos dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos. Pranešime apie įtarimą nurodyti sandoriai buvo įvykę, darbai padaryti, bet kokie dokumentai ir kokiai tiksliai sumai buvo sudaryti jis negali pasakyti, nes neturi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, dėl to labai gailisi. Jis pardavė UAB (duomenys neskelbtini) V. R., jam UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų neperdavė. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti jam baudą, nors ir nedirba, tačiau turi sutaupęs pinigų ir baudą galėtų sumokėti.

Kaltinamasis R. S., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, gavęs pranešimą apie įtarimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad 2019 metais įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo jos vadovu. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su (duomenys neskelbtini). 2019 metais UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sandorius su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Apie sandorius, jų atlikimo eigą jis jau davė parodymus, prašo jais remtis. Jis pripažįsta kaltę, kad neišsaugojo savo vadovavimo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, tarp kurių buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, sudaryti su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), t. y. UAB-ės (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 28 d. išrašytos UAB-ei (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) bei 4 pinigų priėmimo kvitai 39 850 Eur sumai, taip pat dokumentai dėl sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), susiję su 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartimi, jis jų nesaugojo, nežino, kur jie yra, kažkur pasimetė, jis jų tikrai neturi. Apskaitos dokumentai, susiję su sandoriais UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), jam buvo paduoti šių įmonių vadovų, ar atstovų, jis juos buvo pateikęs apskaitai, jam atrodo, kad šie sandoriai yra deklaruoti ir sumokėti privalomi mokesčiai. Jis sutinka būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų neišsaugojimą, supranta, kad dėl to, kad nėra apskaitos dokumentų, negalima nustatyti įmonės veiklos. Pranešime apie įtarimą nurodyti sandoriai buvo įvykę, darbai padaryti bet konkrečiai dokumentų išvardinti negali, nes neturi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, dėl to labai gailisi. Jis pardavė UAB (duomenys neskelbtini) V. R., jam UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų neperdavė. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti jam baudą, nors ir nedirba, tačiau turi sutaupęs pinigų ir baudą galėtų sumokėti.

Liudytoja R. O. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pagal profesiją yra (duomenys neskelbtini). 2020 metais jos sūnus R. S. nusipirko UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo jos akcininku ir direktoriumi. R. S. paprašė jos tvarkyti šios įmonės apskaitą, jis įdarbino ją (duomenys neskelbtini) pareigoms. Pasirašė darbo sutartį. Darbo sutarties neturi. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo PVM mokėtoja, ji bandė įmonę įregistruoti PVM mokėtoja, tačiau VMI pateikė sąlygas, kurių įmonė įvykdyti negalėjo. Įmonės veikla buvo susijusi su (duomenys neskelbtini) ir kitais panašiais darbais. Dokumentus apskaitai jai teikdavo R. S., ji dirbo iš namų. Kiek pamena, tai buvo naujai įsteigta įmonė, nevykdžiusi anksčiau jokios veiklos, todėl pradėjus tvarkyti apskaitą, jai buvo pateikti tik dokumentai, susiję su įmonės akcijų pirkimu. Apie sandorius tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nieko papasakoti negali, neatsimena, ar jai buvo pateikti dokumentai, susiję su šiais sandoriais. Apie (duomenys neskelbtini) darbus objekte (duomenys neskelbtini), ji nieko nežino. Ji teikė UAB (duomenys neskelbtini) metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2020 metus, datos, kada teikė deklaraciją, ji neatsimena. Į klausimą, kokių dokumentų pagrindu pateikė 2020 m. metinėję pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaravo 46 754 Eur nuostolio sumą, atsakė, kad deklaraciją užpildė pagal jai R. S. pateiktus pirminius dokumentus. Į klausimą, kokiu būdu šį nuostolių suma susidarė, atsakė, kad negali atsakyti, neatsimena. Nežino, kokia buvo įmonės finansinė padėtis, neatsimena. Netvarkė įmonės apskaitos buhalterinėje programoje, nes buvo tik keli sandoriai. A. M. nepažįsta ir niekada jo nematė. 2020 metų pabaigoje ar 2021 metų pradžioje, tiksliai kada neatsimena, pirminius apskaitos dokumentus atidavė sūnui R. S., dokumentų nebuvo daug. Pati nutraukė sutartį, nes pareikalavus pateikti dokumentus apskaitai, jis tai darė nenoriai ir netvarkingai, todėl nusprendė, kad sūnaus įmonei apskaitos netvarkys. Ji šios įmonės apskaitos dokumentų neturi, registrų neturi.

Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 metais mokėsi (duomenys neskelbtini), tuo metu jau dirbo kartu su E. T.. Abu nusprendė nupirkti įmonę ir vykdyti statybų, perkraustymo darbų veiklą. Tai buvo 2021 metų rugsėjis. Susirado žmogų kuris užsiima įmonių pardavimu, tai buvo V. R., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į jį ir jis pasakė, kad turi pardavimui UAB (duomenys neskelbtini), kiek pamena, jos veikla iki jam ją įsigyjant, buvo susijusi su (duomenys neskelbtini), tai atsispindėjo VĮ Registrų centras juridinio asmens išraše. V. R. iškart pasakė, kad įmonė turi skolą „VMI“ ar „SODRA“, jis jau neatsimena. Jie nusprendė nupirkti įmonę ir padengti jos įsiskolinimą, neatsimena, kiek mokėjo už įmonę, įformino pirkimo-pardavimo sutartimis, jų buvo kokie penki vnt., nes pirkimo- pardavimo neformino pas notarą, kad išvengti papildomų išlaidų. Kas paruošė sutartis, jis neatsimena, greičiausiai V. R.. Su E. T. susitarė, kad įmonę įformins jo vardu, jis bus ir akcininku ir direktoriumi. 2021 metų rugsėjo pradžioje, tikslios datos neatsimena, su V. R. susitiko Vilniuje, kur tiksliai neatsimena, praėjo daug laiko ir jis pasirašė pirkimo pardavimo sutartyse, įmonę įregistravo VĮ „Registrų centras“ nuotoliniu būdu, jis taip pat kreipėsi į „Luminor bank“ ir pateikė informaciją dėl akcininko ir direktoriaus pasikeitimo, buvo išduota mokėjimo kortelė. Maždaug po savaitės nuo įmonės pirkimo jam V. R. atvežė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, buvo kokie 3 segtuvai, ar tarp jų buvo registrai, jis nežino, neišmano buhalterinės apskaitos. V. R. jam padavė dokumentų perdavimo aktą, jis patikrino ar jam perduodami akte nurodyti dokumentai, kiek pamena, maždaug viskas atitiko, jis pasirašė akte ir pasiėmė dokumentus. Dokumentus jis padavė E. T., nes jis turėjo organizuoti apskaitos tvarkymą, jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba komercijos direktoriaus pareigose. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarko samdytas buhalteris, pavardę gali nurodyti E. T.. Įmonės įsiskolinimą, kuris buvo susidaręs iki pirkimo, jie padengė. Nuo 2022 metų pabaigos įmonės veikla pristabdyta, nes sulūžo krovininis automobilis. Apie UAB (duomenys neskelbtini) veiklą iki jam ją įsigyjant, jis nieko nežino, apie jos sandorius papasakoti negali, jos buvusių vadovų nepažįsta ir niekada nebuvo susitikęs, jų įmonėse nedirbo.

Liudytojas A. M., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nori patikslinti anksčiau duotus parodymus ir parodyti, kad jam nupirkus UAB (duomenys neskelbtini) , 2021 metų rugsėjo-spalio mėnesį V. R. atvažiavęs į Vilnių atvežė UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, 4 ar 5 vnt., neatsimena kiek tiksliai, du vienintelio akcininko sprendimus, įstatus ir steigimo aktą. Sutartys buvo pasirašytos pardavėjo R. S. ir reikėjo pasirašyti tik jam, jis pasirašė, buvo 3 egzemplioriai, gal kokiame sau paliktame egzemplioriuje ir neuždėjo savo parašo, taip galėjo būti dėl neatidumo. Daugiau jam jokie dokumentai perduoti nebuvo, nei banko sąskaitų dokumentai nei antspaudas nei įmonės apskaitos dokumentai (sąskaitos-faktūros, sutartis ar kitos). Sutartys buvo sudėtos į permatomą įmautę, steigimo aktas ir įstatai į kitą įmautę, vienintelio akcininko sprendimai dar į kitą įmautę. Tik šie dokumentai jam buvo perduoti. Pirmos apklausos metu nurodė, kad buvo perduoti 3 segtuvai dokumentų, tai šią aplinkybę nurodė neteisingai, suklydo, įvardino įmautes segtuvais, nes iš tikro buvo perduotos 3 įmautės su įmonės pirkimo dokumentais. Taip pat apklausos metu nurodė, kad pasirašė dokumentų perdavimo akte, tačiau toks aktas pasirašyti jam paduotas nebuvo, jis sumaišė aktą su sutartimis, nesuprato teisingai klausimo. Atsiprašo dėl netiksliai duotų parodymų, neturi patirties vadovauti įmonėms ir pirmą kartą buvo teisėsaugos institucijoje, neteisingai įvardijo perduotus dokumentus. Jam poveikis dėl parodymų pakeitimo darytas nebuvo. Šie parodymai teisingi, prašo jais remtis.

Liudytojas E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 metais norėjo pradėti verslą (duomenys neskelbtini) veikloje. Kurį laiką iki to dirbo šį darbą su A. M., todėl nusprendė pradėti verslą dviese. Susirado žmogų, kuris užsiima įmonių pardavimu, tai buvo V. R., pažinojo jį anksčiau, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į jį ir jis pasakė, kad turi pardavimui UAB (duomenys neskelbtini) , kiek pamena, jos veikla iki jiems ją įsigyjant, buvo susijusi su statybomis, tai atsispindėjo VĮ „Registrų centras“ juridinio asmens išraše. V. R. iškart pasakė, kad įmonė turi skolą „VMI“ ar „SODRA“. Jie nusprendė nupirkti įmonę ir padengti jos įsiskolinimą, neatsimena kiek mokėjo už įmonę, įformino pirkimo-pardavimo sutartimis, kiek pamena, vienos sutarties metu pirko 20 procentų akcijų, už įmonę nieko nemokėjo, susitarė, kad ją pirks už skolą „SODRA“. Kadangi jam (duomenys neskelbtini) metai, o jie planavo veiklai paimti Europos Sąjungos paramą ir sąlyga buvo, kad savininkas ir direktorius būtu iki 25 metų amžiaus, todėl įmonę įformino A. M. vardu. Neatsimena datos, bet 2021 metų rugsėjo-spalio mėnesį V. R. atvažiavęs į Vilnių atvežė UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, 4 vnt., du vienintelio akcininko sprendimus, įstatus ir steigimo aktą. Sutartys buvo pasirašytos pardavėjo R. S. ir reikėjo pasirašyti tik A. M., jis pasirašė sutartis. Daugiau jiems jokie dokumentai perduoti nebuvo, nei banko sąskaitų dokumentai, nei antspaudas. Nuo to laiko jie vykdo veiklą ir su jos veikla iki jų niekaip nesusiję. Jie Europos Sąjungos paramos negavo, nes reikėjo dar ir žemės sklypą turėti, kurio jie neturi. Jiems tikrai nebuvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai. Nurodė, kad A. M. neišmano buhalterinės apskaitos, jis aplamai, nežino kokie dokumentai išrašomi ir kaip organizuoti jų apskaitą, jis šiek tiek išmano, nes jo mama buvo kažkada buhalterė, jis jauno amžiaus ir kažką sumaišė, tos pirkimo-pardavimo sutartys, kurias atvežė pasirašyti V. R., buvo įmautėse ir A. M., matyt, apklausos metu įmautes įvardijo kaip segtuvus. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai tikrai nebuvo perduoti nei jam nei A. M., nes visuose susitikimuose dėl įmonės pirkimo dalyvavo kartu ir jis. R. S. jis niekada nėra matęs, kaip ir minėjo, įmonę pirko iš V. R..

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nebuvo, to neatsimena, todėl jokių aplinkybių, kaip buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis nurodyti negali, nes to nebuvo. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ši bendrovė užsiima „Savasis judėjimas“. Jis yra pardavęs labai daug įmonių, gal net virš šimto. Todėl jis daugelio aplinkybių ir neatsimena. Tai, kad jis galėjo būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi 2021 m. liepos-rugsėjo mėn. jam yra naujiena. Kiek jam yra žinoma UAB (duomenys neskelbtini) jokio turto neturėjo ir jokios veiklos nevykdė. Jam niekas neperdavė jokių UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentų ir jokio turto. Kur yra UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai jam nėra žinoma. Jis jokių UAB (duomenys neskelbtini) sandorių sudaręs nėra. Apie jokius konkrečius UAB (duomenys neskelbtini) sandorius jis duomenų neturi. Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. S. galėjo užsiimti „Savasis judėjimas“, greičiausiai Vilniaus mieste, nes R. S. yra iš „Savasis judėjimas“. Jis pažįsta T. A. ir per jį pažįsta tą R. S., jo vardas gali būti R.. O T. A. buvo iš jo nupirkęs 2-3 įmones. Dabar pradeda prisiminti, kad jį galėjo paskirti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S., o vėliau jį iš direktoriaus pareigų galėjo atleisti arba R. S. ar A. M.. Mano, kad jį paskyrė direktoriumi todėl, kadangi jis galvojo pirkti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Paskui jis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nebepirko dėl kažkokių tai priežasčių, akcijas nupirko A. M., todėl jis jį galėjo atleisti iš direktoriaus pareigų. Su A. M. yra dirbęs statybų versle. UAB (duomenys neskelbtini), jokių apskaitos dokumentų nėra nei gavęs nei niekam perdavęs. A. M. jis jokių dokumentų neperdavė.

2022 m. kovo 23 d. VMI pateiktame pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.222 Mr) FR0687-126 bei 2022 m. kovo 28 d. mokestinio tyrimo ataskaitą Nr. (21.222 Mr) FR0686-188 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užregistravo ūkines operacijas su UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), V. M., kurios galimai faktiškai neįvyko ir/arba įvyko kitomis aplinkybėmis ir/ar tarp kitų ūkio subjektų nei nurodyta Bendrovės pateiktuose dokumentuose, todėl neįmanoma nustatyti ir įvertinti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros bei mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

VMI pateiktoje 2022 m. balandžio 27 d. Nr. (21.222 Mr) FR0686-265 UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) užregistruotos ūkinės operacijos galimai neįvyko arba vyko kitomis aplinkybėmis ir/ar tarp kitų ūkio subjektų nei nurodyta pateiktuose dokumentuose, UAB (duomenys neskelbtini) įformino/užregistravo pirkimus iš asmenų, kurie galimai neturėjo galimybių atlikti darbus/suteikti paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), todėl įžvelgiama rizika, kad minėti asmenys galėjo būti naudojami įforminant ūkines operacijas, kurios neįvyko arba vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose, siekiant padidinti sąnaudas, pasinaudoti PVM atskaita, siekiant sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM ar padidinti grąžintiną iš biudžeto PVM, ir/ar išgryninti pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 2019-2020 m. į sąnaudas įtraukė 39 850 Eur sąnaudų pagal UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą (PVM nėra, ne PVM mokėtoja).

2023 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), įSaf posistemyje „VMI deklaracijos“ yra duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas 2020 metų Pelno mokesčių deklaracijas, o būtent:

2021 m. gegužės 5 d., on-line išoriniame vartotojų portale vartotojo R. S. pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčių deklaracija PLN204, kuri buvo atmesta, t. y. nepriimta. Šioje deklaracijoje 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų)“ įrašyta 46 754 Eur suma, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašyta 2 338 Eur suma, 64 laukelyje „mokėtina (-)/gražintina (+) pelno mokesčių suma“, nurodyta mokėtina 2 338 Eur suma.

2021 m. gegužės 7 d., on-line išoriniame vartotojų portale vartotojo R. S. pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pelno mokesčių deklaracija PLN204, kuri buvo priimta. Šioje deklaracijoje 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų)“ įrašyta 46 754 Eur suma, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ įrašyta 2 338 Eur suma, 64 laukelyje „mokėtina (-)gražintina (+) pelno mokesčių suma“, nurodyta mokėtina 2 338 Eur suma.

2021 m. gegužės 11 d., on-line išoriniame vartotojų portale vartotojo R. S. pateikta UAB (duomenys neskelbtini) patikslinta pelno mokesčių deklaracija PLN204, kuri buvo priimta (aktuali). Šioje deklaracijoje 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų)“ įrašyta 46 754 Eur suma, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ neįrašyta jokia suma, 64 laukelyje „mokėtina (-)gražintina (+) pelno mokesčių suma“, nenurodyta jokia suma. 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+) /nuostoliai (-) prieš apmokestinimą“ nurodyta (-) 3 541 Eur nuostolių suma, 41 laukelyje „Nuostolis“ nurodyta 3 541 Eur suma.

2023 m. gegužės 11 d. atlikta UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentų yra 2019 m. gruodžio 5 d. Statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus J. G. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. S.. Pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirko (duomenys neskelbtini)darbus objekte (duomenys neskelbtini) už 5 100 Eur. Sutartyje nurodyta, kad sutartyje numatytiems darbams yra taikomas PVM įstatymo 96 straipsnis. Sutartyje nėra nurodyta kiek žmonių turi atlikti darbus, taip pat nėra nurodyta dangų atstatymo darbų kv. m. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų yra sąskaitos išrašas, kuriame atsispindi, kad 2020 m. kovo 13 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesta 5 100 Eur. Tokiu būdu apžiūros metu nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų yra sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimas pagal sutartį.

VĮ „Registro centras“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas vienintelio akcininko R. S. sprendimas nuo (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms paskirti R. S., (duomenys neskelbtini) – vienintelio akcininko R. S. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų atleisti R. S. ir paskirti direktoriumi V. R.. (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E forma) R. S. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimų pabaigą nuo (duomenys neskelbtini)

2022 m. balandžio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad iš T. V. buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. Tarp pateiktų dokumentų yra UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas 2020 m. balandžio 29 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 14 850 Eur sumai, 2020 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 9 000 Eur sumai, 2020 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur sumai, 2020 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra, (duomenys neskelbtini).

2023 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. T. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) turimus dokumentus, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis su akcijų perdavimo-priėmimo aktu, įstatus, steigimo aktą, vienintelio akcininko sprendimą.

2023 m. liepos 19 d. apžiūros protokole, surašytame atliekant objektų tyrimą, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistei M. Š., kuriai buvo pateikti visi tyrimo metu gauti ir byloje turimi UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentai, yra pateikta išvada, atsakant į tyrimo metu užduotą klausimą:

Ar laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje įregistravo visas ūkines finansines operacijas, susijusias su pardavimais ir pirkimais (įsigijimais), pardavimo ir pirkimo PVM? Jeigu ne, tai ar dėl to galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) jokie apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Todėl nėra galimybės nustatyti ūkinių finansinių operacijų apskaitymo bendrovės apskaitoje, tuo pačiu ir nustatyti apie paimtų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini), apskaitymą bendrovės apskaitoje, t. y. apie UAB-ės (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 28 d. išrašytos UAB-ei (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) bei 4 pinigų priėmimo kvitų 39 850 Eur sumai apskaitymą apskaitoje bei sandorių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susijusių su 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartimi apskaitymą apskaitoje.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nepateikti, nes ikiteisminio tyrimo duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės dokumentų bei apskaitos registrų neišsaugojo, tai bendrovė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. 1, 2 d. „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ nuostatomis. Pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 p. nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“. Dėl to tyrimo metu visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 223 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Šiuo Įstatymu pakeistoje BK 223 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyta asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, tiek pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją asmens, kaltinamo šios nusikalstamos veikos padarymu, teisinė padėtis ir atsakomybė už šios nusikalstamos veikos padarymą iš esmės nepasikeitė (atsakomybė nei švelnėjo, nei sunkėjo), sankcijoje numatytos bausmės išliko tos pačios, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio, nustatančio įstatymo, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo tvarką, nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Kaltinamojo R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų R. O. S., A. M., E. T. ir V. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, VMI pateikti pranešimai, apžiūros protokolai, VĮ „Registro centras“ duomenys bei kita rašytinė medžiaga.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresas (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 1, 2 d. nuostatas, numatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 p. nuostatas, numatančias, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentus ir finansinės apskaitos registrų, dėl ko negalima nustatyti ūkinių finansinių operacijų apskaitymo bendrovės apskaitoje, tuo pačiu ir nustatyti paimtų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini), apskaitymą bendrovės apskaitoje, t. y. UAB-ės (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 28 d. išrašytos UAB-ei (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) bei 4 pinigų priėmimo kvitų 39 850 Eur sumai apskaitymą apskaitoje bei sandorių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), susijusių su 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartimi, apskaitymą apskaitoje. Tokiu būdu R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) aplaidžiai tvarkydamas UAB (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką ir tvarka nesaugojo bei neišsaugojo šios bendrovės finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į išdėstytą, ši R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis R. S. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė išdėstyti mokėjimą dalimis leidžiant į mėnesį mokėti 1 MGL (50 Eur) įmoką, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – nusikalstamu nerūpestingumu padarytas nesunkus nusikaltimas finansų sistemai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. S. už padarytą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. S. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis, leidžiant į mėnesį mokėti 1 MGL (50 Eur) įmoką. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį, negu du mėnesiai, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. S. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Vis dėl to, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis šiuo metu pagal aktualius SODROS duomenis yra nedirbantis jau nuo (duomenys neskelbtini). Nors teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie leistų pilnai įvertinti kaltinamojo finansinę padėtį, vis dėl to, įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir kaltinamojo išreikštą norą savarankiškai sumokėti jam paskirtą baudą, kaltinamojo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam nustatytinas ilgesnis 12 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

Bylos duomenimis, kaltinamajam R. S. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentų kopijos – paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. S. paskirti galutinę 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dokumentų kopijas – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti R. S., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.