- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- II-276-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01142-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- G. S.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. S., jo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2619-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 29 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 75 Eur bauda. G. S. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 29 d. 12.17 val. Vilniuje, Pramonės g. 134, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam ir jį lenkiančiam automobiliui Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 29 d., apie 12.15 val. (dienos metu), važiavo automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Pramonės g., šioje gatvėje leistinu 40 km/h greičiu. Ant galinės sėdynės, automobilinėje vaiko kėdutėje miegojo jo mažametis sūnus (1,5 metų). Prieš pervažą automobilių kolona buvo sustojusi praleisti traukinio. Pravažiavus traukiniui, kolona pradėjo važiuoti. Pervažiavęs pervažą po kelių sekundžių jį aplenkė juodos spalvos automobilis BMW X5. Artėdamas prie Pramonės g. 134 (namas, esantis maždaug 500 m nuo reguliuojamos geležinkelio pervažos), rengėsi sukti į kairę ir apsisukti, todėl iš anksto įjungė kairįjį posūkį ir lėtindamas greitį persirikiavo prie pat punktyrinės linijos. Įsitikino, kad nėra atvažiuojančių transporto priemonių ir lenkiančių (žiūrėjo per kairįjį veidrodėlį atgal ir per priekinį stiklą į priekį). Kelias buvo laisvas. Vienas automobilis jį apvažiavo iš dešinės, tolumoje priešpriešine eismo juosta priešinga kryptimi važiavo kitas automobilis. Kiti iš paskos važiavę automobiliai pristabdė, tarp jų ir įvykio liudininkas M. S.. Pradėjo apsisukimo manevrą, kurį atliekant (buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą ir baiginėjo apsisaukimo manevrą) į jo automobilio kairės pusės galinį ratą ir bamperį atsitrenkė automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo smūgio jo automobilis pasisuko slysdamas kelkraščiu 90 laipsnių kampu esant sausai kelio dangai (greitis šioje atkarpoje – 40 km/h). Automobilis Audi A4 važiavo jam iš paskos trečias ar ketvirtas ir pažeisdamas greičio ribojimo ženklo 40 km/h reikalavimus darė lenkimo manevrą. Dėl greičio viršijimo pastarasis nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir trenkėsi į jo (G. S.) automobilį. Pareigūnas konstatavo, kad jis vairuodamas ir „sukdamas“ į kairę, t. y. keisdamas važiavimo kryptį, nepastebėjo jam iš paskos važiavusio ir darančio lenkimo manevrą J. B., dėl to pastarasis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės galinį ratą ir galinį bamperį. Nors automobilių susidūrimas buvo be sunkių pasekmių, keleiviai nenukentėjo, mano, kaltu yra pripažintas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 12.17 val., šviesiu paros metu, esant geram matomumui, Vilniuje, Pramonės g. 134, susidūrė automobiliai Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. B.. G. S. prieš sukdamas į kairę neįsitikino, kad nėra jį lenkiančių transporto priemonių. Tai matyti iš jo rašytinio paaiškinimo, kuriame jis nurodo, kad pajuto stiprų smūgį, nuo kurio jo automobilį apsuko, bet automobilio Audi A4 prieš pradėdamas sukti jis nematė. J. B. nurodo, kad lenkė kelis priekyje jo lėtai važiavusias transporto priemones ir jam būnant priešpriešiniame eisme pirmasis šioje kolonoje važiavęs automobilis, t. y. Audi 100, pradėjo sukti į kairę. Liudininkas M. S. nurodė važiavęs kolonoje nedideliu apie 40 km/h greičiu ir kai priekyje jo važiavęs automobilis pradėjo trauktis į dešinę, jis pamatė apsisukantį Audi 100 ir tuo metu pro M. S. vairuojamą automobilį signalizuodamas garsiniu signalu pračiuožė automobilis Audi A4. Tai reiškia, kad Audi A4 jau iš anksto važiavo priešpriešinio eismo juosta ir lenkė koloną. G. S. nepaisė Kelių eismo taisyklių 101 p. reikalavimų, t. y. sukdamas į kairę nepraleido jį lenkiančio automobilio Audi A4, vairuojamo J. B..
Skundą padavęs asmuo G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pozicijos nekeičia, mano, kad yra nekaltas. Važiavo iš Vilniaus į Vilniaus rajono pusę. Tiksliai nepamena, jam atrodo, kad automobilių kolonoje prie pervažos jo automobilis buvo pirmas. Už jo buvo sustojusių automobilių. Ta vieta, kurioje apsisukinėjo, yra maždaug už 500 metrų nuo pervažos, žiūrėjo atstumą pagal Google Maps. Suprato, kad ne ten nuvažiavo, pasiklydo, todėl ieškojo kur apsisukti. Pamatė, kad tolumoje yra platesnis kelias ir jam bus pakankamai vietos apsisukti. Ten nebuvo šalutinio kelio, ten buvo įvažiavimas į kiemą. Jis apsisukinėjo ties įvažiavimu į kiemą, galvojo, kad pervažiuos per kelkraštį. Važiavo 40–45 km/h greičiu. Važiuojant jį aplenkė automobilis BMW. Darant manevrą nebuvo visiškai sustojęs, o labai lėtai važiavo. Buvo iš priekio važiuojančių automobilių, jų praleisti nereikėjo, nes jie buvo tolumoje, bet jis juos matė. Jis persirikiavo prie punktyrinės linijos. Kad jį iš dešinės apvažiavo, jam sakė liudytojas. Jis girdėjo, kad jį apvažiuoja iš dešinės pusės, nes tuo metu atlikinėjo manevrą. Negali nurodyti, kiek automobilių jį apvažiavo. Pačioje pradžioje pažiūrėjo per šoninį veidrodėlį atgal, tada į priekį, matė, kad kelias laisvas, tada ir atliko manevrą. Kai pažiūrėjo į šoninį veidrodėlį, automobilių nematė, už jo matėsi dalis automobilių. Pradėdamas lėtinti greitį įjungė kairį posūkį. Kai pajuto smūgį, buvo kitoje kelio juostoje. Mano, kad jo automobilis buvo išvažiavęs visas į kitą eismo juostą. Girdėjo garso signalus, bet jų nesuvokė. Juos girdėjo, kai jau buvo išvažiavęs, kai jau buvo kitoje kelio juostoje. Nesuvokė iš kur tie garso signalai.
Nukentėjusysis J. B. teismo posėdyje parodė, kad kai privažiavo prie pervažos, nebuvo jokio traukinio, ramiai pravažiavo ir nuvažiavo. Jam nereikėjo sustoti prie pervažos. Maždaug už 500 metrų ar daugiau pasivijo du automobilius ir nustebo, kodėl jie taip važiuoja, jie važiavo gal 30 km/h greičiu. Kadangi žinojo, kad ten leidžiama važiuoti 40 km/h, pagalvojo, kad gal kažkas sugedo, bet nebuvo jokių posūkių ar ženklų. Pažiūrėjo į priekį, nebuvo jokių automobilių, buvo pakankamai ilgas tiesus kelias, juolab, kad tai buvo gyvenvietės pabaiga, tad tas ženklas kaip ir nebegaliojo. Jis pradėjo ramiai lenkti tuos automobilius. Jam reikėjo aplenkti du automobilius, skundą padavusio asmens automobilis buvo trečias, be šio automobilio nematė, gal jis buvo dešiniau. Neatsimena, kokiu greičiu lenkė, gal 40 km/h greitis, gal šiek tiek daugiau, juk visad reikia pagreitinti lenkiant. Kai susilygino su tais dvejais automobiliais, priešais tiesiog skersai ant kelio atsirado Audi automobilis, tarp jų buvo gal 10 metrų atstumas, nebegalėjo atlikti jokio manevro, todėl spaudė stabdžio pedalą. Audi automobilio iš dešinės pusės niekas neapvažinėjo. Kai lenkė, Audi automobilio nematė. Automobiliu važiavo jis ir jo sutuoktinė. Nesuspėjo paspausti garsinio signalo. Policiją iškvietė liudytojas, kuris važiavo džipu, kadangi jis taip pat sustojo. Jis nekvietė policijos, neturėjo telefono. Jo automobilis nesuremontuotas, juo važiuoti nebegalima. Garso signalo nenaudojo, nebuvo laiko.
Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad Polocko plentu nuo Naujosios Vilnios link Mickūnų važiavo automobiliu Audi A6. Buvo uždaryta geležinkelio pervaža, todėl teko sustoti. Automobilių kolonoje prieš pervažą buvo 8 ar 9 automobiliai. Pravažiavo traukinys, atsidarė užtvaras, visi pajudėjo, greitis buvo nedidelis, gal apie 40 km/h. Nepamena, kada tai buvo, bet pamena, kad po pervažos jį aplenkė automobilis X5, bet tiksliai nepamena. Ramiai judėjo, pravažiavus gal pusantro kilometro priekyje važiuojantys automobiliai pradėjo lėtinti greitį. Priekyje jo buvo automobilis, jis pradėjo važiuoti dešiniau, pagalvojo, kad kažkas nori pasukti į kairę, todėl pradėjo važiuoti dešiniau kelio. Jų greitis buvo nedidelis, beveik sustojo. Tada šoniniame veidrodėlyje pamatė, kad važiuoja automobilis Audi A4, kuris lenkė koloną. Prieš jį buvo du automobiliai, tuo metu jį lenkė automobilis Audi A4. Išgirdo stabdymo garsą, pamatė priekyje, kad kitas Audi automobilis pradėjo sukti į kairę. Automobilis Audi, kuris suko į kairę, buvo trečias automobilis, prieš jį buvo tas Audi automobilis ir dar du automobiliai. Kai pradėjo lėtėti, jis automobilio Audi nematė. Tą automobilį pamatė, kai šis pradėjo sukti į kairę, o kitą automobilį pamatė, kai pradėjo stabdyti. Garso signalų nebuvo, jų negirdėjo. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis, kuris lenkė. Viskas įvyko labai greitai. Jam atrodo, kad prieš jį buvo du automobiliai ir tas trečias automobilis Audi. Lėtėjant jo automobilio greitis buvo apie pora kilometrų per valandą. Automobilis Audi buvo daugiau kairėje pusėje. Po susidūrimo sustojo jis ir dar vienas automobilis, buvo dar kažkas sustojęs, bet išvažiavo. Jis skambino 112, nes norėjo iškviesti greitąją, bet žmogus sakė, kad nereikia, vėliau iškvietė policiją. Kai judėjo dešiniau, šiek tiek užvažiavo ant žvyro, nuvažiavo šiek tiek nuo asfalto.
L. P. B. teismo posėdyje parodė, kad važiavo kartu su vyru. Prieš pervažą nereikėjo sustoti, traukinio nebuvo. Pervažiavo pervažą, važiavo lėtai, priekyje dar lėčiau važiavo automobiliai, iš priešpriešos nieko nebuvo, todėl vyras pradėjo lenkti. Staiga pamatė, kad iš tų automobilių, kuriuos lenkė, į tą juostą, kuria važiavo, išlindo raudonos spalvos automobilis ir jie atsitrenkė. Nematė, kiek automobilių norėjo aplenkti jos vyras, ji išsigando ir pasislėpė. Jos vyras pradėjo stabdyti, bet buvo šlapias asfaltas. Nepamena, ar vyras naudojo garso signalą, buvo labai išsigandusi. Sėdėjo galinėje sėdynėje.
Po liudytojos P. B. apklausos liudytojas M. S. paaiškino, kad garso signalo jis negirdėjo, garsas buvo gal nuo padangų.
Teismas paskelbė liudytojo M. S. rašytinio paaiškinimo dalį, kurioje nurodyta, kad pamatė, jog priekyje jo važiavęs automobilis apvažiuoja raudonos spalvos automobilį Audi, kuris suka į kairę. Tada iš galo išgirdo garso signalą ir pro jį pračiuožė sidabrinės spalvos automobilis Audi, kuris atsitrenkė į raudonos spalvos automobilio Audi galinį kairį sparną ir nuo smūgio raudonos spalvos automobilis Audi apsisuka 180 laipsnių kampu (b. l. 13).
Teismui paskelbus liudytojo M. S. rašytinį paaiškinimą, liudytojas papildomai paaiškino, kad garso signalo negirdėjo, rašytinį paaiškinimą užrašė pareigūnas, jis tik pasirašė. Garso jis tikrai negirdėjo, tikrai buvo padangų garsas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 101 punktą, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Iš teismo posėdyje apklaustų eismo įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimų, byloje surinktos rašytinės medžiagos (administracinio nusižengimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, įvykio registracijos duomenų, eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį, rašytinių paaiškinimų, automobilių nuotraukų po eismo įvykio) matyti, kad praleidus traukinį ir pakėlus užkardą nuo geležinkelio pervažos pajudėjo automobilio kolona, kurią aplenkė ir nutolo automobilis BMW X5. Pirmas kolonoje važiavo automobilis Audi 100, vairuojamas G. S.. Pastarojo teigimu, jis buvo pasiklydęs, todėl važiuodamas leistinu toje vietoje greičiu, apie 40–45 km/h, ieškojo vietos, kurioje galėtų apsisukti. Tinkamą apsisukimo vietą rado ties įvažiavimu į namo kiemą, todėl sulėtino greitį, persirikiavo prie punktyrinės linijos, parodė kairiojo posūkio signalą, iš pradžių pažiūrėjo per kairįjį veidrodėlį atgal, po to per priekinį stiklą į priekį, norėdamas įsitikinti, ar nėra jį lenkiančių ir iš priekio atvažiuojančių automobilių. Įsitikinęs, kad priešinga kryptimi važiuojantis automobilis buvo toli, o iš paskos važiavę automobiliai pristabdė, darė apsisukimo manevrą. Be abejo, šie iki apsisukimo manevro pradžios G. S. veiksmai, vairuojant automobilį, atitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kita vertus, kito automobilio Audi A4 vairuotojo J. B. veiksmai iki pat eismo įvykio taip pat neprieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Pasak J. B., jam nereikėjo sustoti prie geležinkelio pervažos, nes traukinio nebuvo ir užkardas buvo pakeltas. Pravažiavęs pervažą, jis pasivijo automobilių koloną, kuri lėtai judėjo. J. B. suprato, kad sugedo kažkoks automobilis, todėl jis, kaip minėta, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įsitikinęs, kad nėra priešpriešai atvažiuojančių automobilių (šią aplinkybę patvirtino ir G. S.), pradėjo automobilių kolonos lenkimo manevrą, t. y. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė automobilių koloną. Pagal Kelių eismo taisyklių 136.2 punktą, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Akivaizdu, kad aptartoje situacijoje J. B. negalėjo matyti, kad pirmas kolonoje važiavęs automobilis rodo kairįjį posūkį ketindamas sukti į kairę arba apsisukti. Iš paties J. B., liudytojų M. S. ir P. B. nurodytų aplinkybių matyti, kad už G. S. vairuojamo automobilio kolonoje važiavo dar du arba trys automobiliai. J. B. šioje situacijoje prieš lenkimo manevrą galėjo matyti tik prieš jį važiuojantį automobilį ir jo rodomus signalus, bet ne pirmą kolonoje važiavusį automobilį. Taigi būtent G. S. turėjo pareigą praleisti jau lenkimo manevrą pradėjusį ir priešpriešinio eismo juosta važiavusį Audi A4 automobilį, nes pagal Kelių eismo taisyklių 101 punktą, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. nagrinėjamu atveju automobilio koloną (kartu ir G. S. vairuojamą automobilį) pagal Kelių eismo taisykles lenkiantį automobilį Audi A4. Pats G. S. skunde nurodo, kad iš pradžių pažiūrėjo į kairįjį šonininį veidrodėlį, po to – į priekį, kur matė iš tolo artėjantį kitą automobilį. Akivaizdu, kad G. S. prieš apsisukimo manevrą dar turėjo įvertinti, ar spės jį atlikti iki atvažiuos priešinga kryptimi važiuojantis automobilis, todėl skubėdamas dar kartą neįsitikino (nepažiūrėjo į kairįjį šoninį veidrodėlį), ar nėra jį lenkiančių automobilių. Teismo vertinimu, jis turėjo realią galimybę pastebėti J. B. vairuojamą automobilį, kadangi šis lenkė ne vieną automobilį, t. y. priešpriešinėje eismo juostoje atstumo prasme išbuvo pakankamai ilgai.
Iš skundo turinio ir G. S. argumentų matyti, kad eismo įvykio priežastimi laikomas J. B. galimai viršytas leistinas greitis. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie J. B. vairuojamo automobilio realų greitį, taip pat į tai, jog automobilio kolona dėl G. S. planuojamo apsisukimo manevro buvo gerokai sulėtinusi važiavimo greitį (tai reiškia, kad J. B. neturėjo objektyvaus poreikio dideliu greičiu lenkti lėtai judančią automobilių koloną), darytina išvada, kad automobilio Audi A4 greitis negali būti laikomas tiesiogine eismo įvykio sukėlimo priežastimi. Iš skunde išdėstytų argumentų matyti, kad automobilio Audi A4 galimai viršytą greitį patvirtina G. S. vairuojamo automobilio judėjimo trajektorija po smūgio, t. y. kad nuo smūgio jo automobilis pasisuko slysdamas kelkraščiu 90 laipsnių kampu esant sausai kelio dangai. Pažymėtina, kad, pirma, automobilio slydimo kelias ir pasisukimas po smūgio, be eismo įvykio ekspertizės, neduoda pagrindo spręsti apie automobilio Audi A4 greitį, antra, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad, priešingai nei teigiama skunde, kelio danga – asfaltas buvo šlapias.
Kiti G. S. atstovo pastebėjimai dėl to, ar J. B. (ne)panaudojo garso signalą prieš susidūrimą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi nustatant eismo įvykio kaltininką, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad, paties J. B. teigimu, automobilis Audi 100 staigia pasuko į kairę, todėl jis spėjo tik nuspausti stabdžių pedalą be signalo.
Byloje surinkti ir teismo aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad būtent G. S. yra aptariamo eismo įvykio kaltininkas, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nepraleidusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.