Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-19 · Administracinė byla Nr. I-1330-142/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
I-1330-142/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03772-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
M. O., N. Z.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1330-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-03772-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. O. ir N. Z. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. ir N. Z. (toliau – pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjams pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: M. O. 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį kelnių diržą; N. Z. 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį kelnių diržą, 1 megztinį, 1 golfą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės dėl laiku (laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą: M. O. 1916,01 Lt, N. Z. 1151,19 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjai paaiškina, kad atlieka tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriuje. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnį, pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas, kuriomis pareigūnus nemokamai aprūpinti yra darbdavio pareiga. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas išduotos tarnybinės uniformos (atskirų jos dalių) nustatyti dėvėjimo terminai pasibaigė, tačiau visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys pareiškėjams nebuvo išduotos. Pagal Statuto 18 straipsnį, teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka) 1, 2, 4 punktus, vienintelis atvejis, kai galima neišduoti tarnybinių uniformų ar jų dalių, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, yra, kai pats pareigūnas prašo išmokėti kompensaciją, ir kai įstaiga, įvertinusi turimos tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, būklę, nusprendžia, kad jos dar nėra nusidėvėjusios. Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjai neprašė piniginės kompensacijos, taip išreikšdami savo valią gauti jiems priklausančias tarnybinės uniformos dalis, tačiau atsakovas pareigos aprūpinti tarnybine uniforma ar jos dalimis nevykdė. Laisvės atėmimo vietų ligoninei neįgyvendinus pareigos įstatymo nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius, nes ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė nepatogumų ir išlaidų: dėl dažno skalbimo, siuvimo, lopymo nešiojo nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, batelius, šaliką, pirštines, marškinius ir pan. Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog trūkstamos uniformos dalys bus netrukus išduotos. Dėl šių priežasčių patirtos turtinės žalos pareiškėjai negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau tvirtina, kad patirta turtinė žala negali būti mažesnė už turėjusią būti išmokėtą kompensaciją. Tokiais atvejais, kai turima tarnybinė uniforma, nors ir pasibaigus nustatytiems jos dėvėjimo terminams, tačiau pripažįstama tinkama toliau dėvėti, pareigūnams mokama 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių vertės dydžio kompensacija. Reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pareiškėjai grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A63-2434/2011, A492-3379/2011, Nr. A552-2696/2012, aiškina, kad patirti nepatogumai ir neteisėtas atsakovo neveikimas turi būti pareiškėjams teisingai kompensuojamas, t. y. turi būti išmokėta kompensacijos dydžio suma žalai atlyginti.

Pareiškėjai ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–39). Vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir paaiškina, kad pareiškėjai nustatyta tvarka į įstaigos vadovą dėl kompensacijos už neišduotas uniformos dalis nesikreipė, todėl ginčo laikotarpiu minėtas klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis, o teisės aktai nenustato, kad kompensacija gali būti mokama įstaigos iniciatyva. Pareiškėjai tik 2013 m. birželio 20 d. su prašymais prašė pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Tokia informacija pareiškėjams buvo suteikta. Pažymi, kad kompensaciją už tarnybinę uniformą pareigūnai gali gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareigūnams kasmet iš skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Pareiškėjams 2013 m. išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Teismui nusprendus patenkinti pareiškėjų reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atsakovas prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senatį.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo Laisvės atėmimo vietų ligoninę išduoti naujas tarnybinės uniformos dalis ir turtinės žalos atlyginimo.

Statuto 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Tuo pačių įsakymu patvirtinta ir Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintoms tarnybinės uniformos dėvėjimo normoms, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos, jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą. Vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta procedūra, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus.

Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jiems nebuvo išduotos (b. l. 13–20, 69–70, 80–81).

Priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. LVAT, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad „aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja“ (2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63– 2434/2011, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Be to, LVAT pabrėžė, kad „statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų“ (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neatliko jos kompetencijai nustatytų veiksmų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai ir galėtų vykdyti savo pareigas, jam turėtų būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas. LVAT yra pabrėžęs, kad „tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį“ (2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552--2696/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Dėl to pareiškėjams turėtų būti išduotos trūkstamos tarnybinės uniformos dalys, sudarančios pilną uniformos komplektą, kurią jie galėtų dėvėti atitinkamą laikotarpį. Laisvės atėmimo vietų ligoninė įpareigotina išduoti pareiškėjams tas trūkstamas tarnybinės uniformos dalis, kurios nurodytos atsakovo teismui pateiktose 2014 m. sausio 17 d. pažymose Nr. S-PR-189 ir Nr. S-PR-190, nes tai paskutiniai patikslinti duomenys apie pareiškėjams neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2013 metais (b. l. 69–70, 80–81): M. O. 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus); N. Z. 1 vasarinę kepurę, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį diržą kelnėms, 1 kelnes (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis) (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1875/2013).

Pagal nuoseklią LVAT praktiką, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013 ir kt.).

Pareiškėjai aiškina, kad nurodytu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninei nevykdžius įstatyme nustatytos pareigos išduoti pareiškėjams tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, pareiškėjai patyrė materialinių nuostolių (tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taisyti, nešioti savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan.). Duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, pareiškėjai nekaupė, kadangi tikėjosi, jog greitu laiku bus išduotos tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėjų nuomone, jų patirta turtinė žala pasireiškė negautomis pajamomis (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. negauta kompensacija, kurią turėjo išmokėti Laisvės atėmimo vietų ligoninė.

Aiškindamas minėtas pareigūnų aprūpinimą uniformomis reglamentuojančias nuostatas LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Šiuo imperatyvu nustatyta teisė, pasak LVAT, gali būti įgyvendinta trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos laiku neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr. 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje A662-2567/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Įvertinęs atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjams neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2004 m. sausio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d.), pareiškėjų skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, tarnyboje nešiodami savo drabužius ir avalynę, taisydami tarnybinės uniformos dalis, neabejotinai patyrė turtinę žalą. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Nagrinėjamu atveju, nuostolių buvimo faktas yra akivaizdus, jis, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011. A492-2020/2013). Pateikti į bylą tikslius duomenis apie patirtus nuostolius yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių – praėjo ilgas laiko tarpas, dėl to gali būti neišlikę daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, be to, pareiškėjai, turėdami teisėtą lūkestį gauti įstatyme nustatytas garantijas, galėjo tokių įrodymų ir apskritai nerinkti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjų prašyme išdėstytus argumentus ir į minėtose LVAT nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjai turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjams turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Laisvės atėmimo vietų ligoninė pažeidė įstatymines nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.

Pareiškėjai savo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo grindžia Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2013 m. liepos 9 d. raštuose Nr. S-PR-1290 ir Nr. S-PR-1288 nurodytomis jiems neišduotomis uniformos dalimis ir jų skaičiumi bei nurodytomis kainomis. Pareiškėjai prašo priteisti 30 procentų kompensaciją: M. O. per ginčo laikotarpį už neišduotas tarnybinės uniformos dalis 1916,01 Lt, o N. Z. – 1151,19 Lt. Atsakovas pateikė teismui 2014 m. sausio 17 pažymą Nr. S-PR-189, kad pareiškėjui M. O. ginčo laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 6741,39 Lt, todėl 30 proc. šios sumos būtų 2022,42 Lt (b. l. 69–70). Taip pat pateikė 2014 m. sausio 17 pažymą Nr. S-PR-190, kad pareiškėjui N. Z. ginčo laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 5473,37 Lt, todėl 30 proc. šios sumos būtų 1642,01 Lt (b. l. 80–81). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjams atlygintinos turtinės žalos sumos, vadovaujasi būtent atsakovo pateiktais paskutiniais patikslintais duomenimis.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos. Dėl to laikytina, kad pareiškėjai nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013).

Pareiškėjams žala kilo tarnybos teisinių santykių srityje atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis. Todėl tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys Laisvės atėmimo vietų ligoninė, o ne valstybė. Tokią pačią išvadą LVAT yra padaręs ir kitose analogiško pobūdžio bylose (pvz., 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 ir kt.). Po reorganizacijos visos Pravieniškių gydymo ir pataisos namų teisės ir pareigos perėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninei, todėl jai ir tenka vykdyti pareigas pareiškėjams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjų M. O. ir N. Z. skundą tenkinti.

Įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui M. O. 1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus); N. Z. 1 vasarinę kepurę, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 1 avalynės komplektą (1 batelius, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus), 1 odinį diržą kelnėms, 1 kelnes.

Priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės M. O. 2022,42 Lt (du tūkstančius dvidešimt du litus 42 centus) žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės N. Z. 1642,01 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt du litus 1 centą) žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė