- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-362-493/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. B.
- Civilinis ieškovas
- AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“, L. S.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-493/2015
Teisėja Lidija Deksienė Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00066-2013-2
2015 m. gegužės 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nuteistojo T. B. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) bauda;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 150 MGL (19500 Lt) bauda;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (13000 Lt) bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė T. B. paskirta 150 MGL (19500 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie 150 MGL (19500 Lt) baudos, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė T. B. paskirta 190 MGL (24700) Lt bauda.
Į bausmės laiką T. B. įskaitytas laikas, būtas sulaikyme ir suėmime nuo 2009-11-17 iki 2009-11-19, ir nuo 2013-06-07 iki 2013-07-10 (35 dienos), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pakeičiant dviem MGL (260 Lt) baudos, ir nurodyta laikyti, kad T. B. sumokėjo 9100 Lt baudos, todėl galutinė bausmė T. B. paskirta 15600 (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) Lt / 4508 (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuonių) Eur bauda.
Valstybei iš T. B. priteista 50,92 (penkiasdešimt litų ir 92 ct) Lt / 14,72 (keturiolika eurų ir 72 ct) Eur proceso išlaidų.
Civilinei ieškovei AB „SEB bankas“ pripažinta teisė į ieškinio 64902,40 Lt sumai patenkinimą, civilinei ieškovei AB „Swedbank“ pripažinta teisė į ieškinio 14970 Lt sumai patenkinimą, civilinei ieškovei L. S. pripažinta teisė į ieškinio 3500 Lt sumai patenkinimą, o klausimas dėl civilinių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. B. iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su dviejų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų asmenų suburtos organizuotos grupės, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis ir kurioje, atskirose jos veiklos stadijose, buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, dviem ikiteisminio tyrimo metu nustatytais nariais, 2009 m. pavasarį (tiksliau nenustatytu laiku), Jonavos mieste (tiksliau nenustatytoje vietoje), vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens nurodymą, pastarojo gautą iš kito ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens - surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas ir banko mokėjimo korteles būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant nusikalstamu būdu gautas svetimas pinigines lėšas, 2009 m. pavasarį (ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini) rajone, prie namo, kuriame gyveno A. B., iš ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens įgijo ir iki 2009 m. pavasario (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - R. T. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini).
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis neteisėtai įgytą ir laikytą R. T. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), t. y. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2009 m. pavasarį (ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini) rajone, prie namo, kuriame gyveno A. B., perdavė A. B..
Taip pat jis, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens šiam kito ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens duotą nurodymą, 2009 m. pavasarį (ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini) rajone, prie namo, kuriame gyveno A. B., iš ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens įgijo ir iki 2009 m. pavasario (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - Y. N. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei šios banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini).
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, jis neteisėtai įgytą ir laikytą Y. N. vardu išduotą „Swedbank“, AB banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą bei šios banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), t.y. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2009 m. pavasarį (ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini) rajone, prie namo, kuriame gyveno A. B., perdavė A. B..
Taip pat jis, T. B., tęsdamas savo nusikalstamą veiklą ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens šiam kito ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens duotą nurodymą, 2009 m. birželio mėnesio pradžioje (tiksli data nenustatyta) prie namo (duomenys neskelbtini) iš M. S. įgijo ir iki 2009 m. birželio mėnesio (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - pastarojo vardu išduotą šio banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu atidarytos AB „SEB bankas“ banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) bei minėtos banko mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą.
Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiklą, neteisėtai įgytą ir laikytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - M. S. vardu išduotą AB „SEB bankas“ banko mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, - jos naudotojo asmens tapatybės nustatymo (PIN) kodą 2009 m. birželio mėnesio pradžioje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta) prie namo (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame gyveno A. B., perdavė pastarajam.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, jis 2009 m. birželio mėnesį, Jonavoje (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir vieta nenustatyta), iš ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens įgijo ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą laiką laikė šio neteisėtai įgytą iš kito ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens ir laikytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - M. S. vardu išduotą AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.
T. B. tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė kitam asmeniui svetimas elektronines mokėjimo priemones, jų ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y., tokiais veiksmais - padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
T. B. taip pat nuteistas už tai, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, realizavo bendrą nusikalstamą organizuotos grupės susitarimą, t. y., veikdamas kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais šios organizuotos grupės nariais, neteisėtai įgytas ir laikytas R. T., Y. N. ir M. S., t. y. svetimas elektronines mokėjimo priemones, jų sąskaitų duomenis ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, perdavęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytam asmeniui, šiam perdavus minėtas svetimas elektronines mokėjimo priemones, jų sąskaitų duomenis ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ikiteisminio tyrimo metu nustatytam asmeniui, o pastarajam elektroninių ryšių tinklais minėtų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų R. T., Y. N. ir M. S. banko sąskaitų duomenis ir jų naudotojų tapatybės duomenis (vardą ir pavardę) perdavus ikiteisminio tyrimo metu nustatytam organizuotos grupės nariui, šis, realizuodamas minėtą organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą, toliau nurodytu laiku, Australijoje (tiksli vieta nenustatyta), neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudodamas personalinį kompiuterį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir žemiau nurodytiems asmenims priklausančius užkrėstus žalingomis virusinėmis programomis (interneto kirminais) kompiuterius kaip tarpines tarnybines stotis, tokiu būdu nuslėpęs jo naudotam personaliniam kompiuteriui priskirtą IP adresą bei panaudojęs neteisėtai įgytus banko AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos „ebankas.seb.lt“ ir „Swedbank“, AB banko elektroninės bankininkystės sistemos „ib.swedbank.lt“ naudotojų I. L., R. B. ir L. S. autentifikavimo kodus ir prisijungimo slaptažodžius:
2009 m. birželio 10 d. 23:32 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suteikto vartotojai V. B., prisijungė prie banko AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos „ebankas.seb.lt“ tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė AB „SEB bankas“ klientės R. B. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei, prisijungdamas prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje „ebankas.seb.lt“, suformavo ir atliko pavedimą 1999 Lt sumai iš šio banko klientės R. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, patvirtindamas šį pavedimą kintamu R. B. vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu;
2009 m. birželio 10 d. 23:43:08 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB „TEO LT“ ir suteikto vartotojai R. M., prisijungė prie banko AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos „ebankas.seb.lt“ tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė AB „SEB bankas“ klientės I. L. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei, prisijungdamas prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje „ebankas.seb.lt“, suformavo ir atliko pavedimą 890 Lt sumai iš šio banko klientės I. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į M. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, patvirtindamas šį pavedimą kintamu I. L. vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu;
2009 m. liepos 18 d. 14:16:13 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB „TEO LT“ ir suteikto vartotojai J. L., prisijungė prie „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos „ib.swedbank.lt“ tinklalapio https://ib.swedbank.lt ir šios sistemos naudotojo autentifikavimo langelyje įvedė „Swedbank“, AB banko klientės L. S. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jos vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei, prisijungdamas prie šios klientės paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje „ib.swedbank.lt“, suformavo ir atliko pavedimą 3500 Lt sumai iš šio banko klientės L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, ir patvirtindamas šį pavedimą kintamu L. S. vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatytam asmeniui atlikus minėtas neteisėtas finansines operacijas ir elektroninių ryšių tinklais apie tai pranešus kitam ikiteisminio tyrimo metu nustatytam asmeniui, jis, T. B., veikdamas organizuotoje grupėje su 4 ikiteisminio tyrimo metu nustatytais asmenimis bei bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nustatytu asmeniu, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir minėtų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo turtinę teisę į svetimą turtą - I. L., R. B. ir L. S. pinigines lėšas, sudarančias bendrą 6389 Lt, iš kurios kitas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas organizuotos grupės narys, vykdęs ikiteisminio tyrimo metu nustatyto organizuotos grupės nario nurodymą išgryninti neteisėtai, apgaule iš I. L. ir I. B. banko sąskaitų į M. S. banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens pervestas lėšas, sudarančias bendrą 2889 Lt sumą, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens, pastarojo iš T. B. netesėtai įgytą ir laikytą M. S. vardu AB „SEB bankas“ išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 11 d. banko AB „SEB Vilniaus“ (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) išgrynino 2850 Lt, kitas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas organizuotos grupės narys, vykdęs ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens nurodymą išgryninti neteisėtai, apgaule iš L. S. banko sąskaitos į R. T. banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens pervestas pinigines lėšas, sudarančias bendrą 3500 Lt sumą, ir panaudojęs iš T. B. pastarojo iš ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens neteisėtai įgytą ir laikytą R. T. vardu „Swedbank“, AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 18 d. 15:27 val. banko „Nordea Bank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 21 d. 00:06 val. banko AB „SEB bankas“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 22 d. 00:12 val. banko „Nordea Bank“ bankomate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. liepos 23 d. 00:02 val. banko AB „SEB bankas“ bankomate (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) atitinkamai išgrynino sumomis po 500 Lt bendrą svetimų pinigų sumą, sudarančią 2000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdęs ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens nurodymą, panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens T. B. perduotą iš ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens neteisėtą įgytą ir laikytą R. T. vardu „Swedbank“, AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 19 d. 02:47 val. banko AB „SEB bankas“ bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 Lt minėtų svetimų piniginių lėšų, o jis pats – T. B., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens nurodymą išgryninti į R. T. vardu atidarytą banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nustatyto asmens neteisėtai, apgaule pervestas L. S. pinigines lėšas, veikdamas kartu su į šio nusikalstamo susitarimo realizavimą įtrauktu V. K., panaudojęs R. T. vardu „Swedbank“, AB banko išduotą mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 20 d. banko „Swedbank“, AB bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 Lt, t. y., tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Nuteistojo T. B. gynėjas advokatas Rimantas Bučma skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad T. B. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Skunde gynėjas nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. T. B. nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė, todėl turi būti išteisintas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus.
Nuosprendyje nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus grindžiama A. B., V. K., M. P., P. Ž., R. T. ir M. S. parodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje davė melagingus, T. B. kaltinančius parodymus, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės patys, kadangi prieš liudytojus M. S. ir R. T. ikiteisminiai tyrimai dalyje nutraukti 2012 metais, o kiti byloje apklausti asmenys – A. B., V. K., M. P., P. Ž. yra kaltinamieji kitoje byloje. Toks teismo teiginys nelogiškas, niekuo nepagrįstas, prieštaringas ir neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Gynėjas nurodo, kad liudytojais apklausti M. P. ir P. Ž. nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminiame tyrime jokių jo ginamąjį kaltinančių aplinkybių nenurodė. Liudytoja R. T. negalėjo nurodyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jos banko kortelė buvo panaudota darant nusikalstamas veikas. Apie tai, kad jos banko kortele buvo išgryninti 500 Lt sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, kai jai buvo įteiktas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Kas tuos pinigus išgrynino, pasakyti negalėjo. R. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis vien tik jos parodymais, todėl teismo išvada, kad teisiamojo posėdžio metu jos duoti parodymai, jog išgryninant pinigus, ji automobilyje nebuvo, negali būti vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės pačiai, nepagrįsta, kadangi būtent tokie jos parodymai ir padėjo jai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas pažymi, jog tiesiogiai T. B. kaltinančių aplinkybių liudytoja nenurodė.
Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje vadovaujasi M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamajame posėdyje perskaitytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Gynėjas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali vadovautis perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jei proceso dalyviams nebuvo suteikta vienokia ar kitokia galimybė šiam asmeniui užduoti klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-476/2013). Kad ir kokiu būdu M. S. banko kortelė buvo panaudota darant nusikalstamas veikas, tai neįmanoma padaryti be jo paties žinios, t. y., jis pats turėjo perduoti kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti arba net ir pats dalyvauti darant nusikalstamas veikas. Tik apkalbant kitus asmenis, jis galėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas ir įvyko duodant T. B. kaltinančius parodymus. Jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Todėl teismo išvada, kad M. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, niekuo nepagrįsta.
Gynėjas skunde teigia, kad liudytojai A. B. ir V. K., apklausti teisiamajame posėdyje, už žinomai melagingų parodymų davimą įspėti ir prisaikdinti nebuvo, nes jie teisiami už tas pačias veikas, kaip ir T. B., kitoje baudžiamojoje byloje. Teismas šių liudytojų parodymais vadovautis negali, nes jie turi pagristą pagrindą apkalbėti T. B., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Skunde pažymi, jog byloje apklausti nukentėjusieji ir kiti liudytojai jokių jo ginamąjį kaltinančių aplinkybių nenurodė, tokių aplinkybių neužfiksuota ir rašytiniuose bylos įrodymuose, taip pat nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad T. B., išgrynindamas 500 Lt, suvokė, jog daro sukčiavimą, t. y. jo veikoje nėra subjektyvusis sukčiavimo požymio tyčios (tiesioginės tyčios). Be to, nėra nustatytas ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas. Nenustačius tikslaus šio nusikaltimo padarymo laiko nėra galimybės nustatyti, ar T. B. galėjo būti kaltinime nurodytoje vietoje.
Gynėjas taip pat nurodo, kad T. B. nuteistas už tai, kad jam inkriminuojamas veikas padarė iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su dviejų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų asmenų suburtos organizuotos grupės ikiteisminio tyrimo metu nustatytais nariais. Iš nuosprendžio neaišku, nei kas tą grupę suorganizavo, nei kas jos nariai, neaišku ar iš vis tokia grupė buvo. Nuosprendyje nėra pripažinta įrodyta ir aprašomojoje dalyje neišdėstyta apie T. B. susitarimą su kitais asmenimis daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba keletą nusikaltimų. Tai, kad T. B. žinojo, kad A. B. yra reikalingos banko kortelės, nereiškia, kad jis žinojo, jog banko kortelės bus panaudotos darant nusikaltimus, todėl nėra pagrindas pripažinti susitarimu daryti nusikaltimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. B. žinojo, jog A. B., panaudodamas banko korteles, darys nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje. Net ir darant prielaidą, jog T. B. padarė sukčiavimą, R. T. banko kortele išgrynindamas 500 Lt, dėl minėtos priežasties nebūtų pagrindo pripažinti, kad T. B. sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Tokiu atveju jo veiką geriausiu atveju būtų galimą kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nes jo išgryninta suma (500 Lt) neviršija 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01).
Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog į bausmės laiką T. B. įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2009-11-17 iki 2009-11-19 ir nuo 2013-06-07 iki 2013-07-10 (35 dienos). Šie nurodyti terminai sudaro 36 dienas. Viena sulaikymo ir suėmimo diena atitinka du MGL, todėl laikytina, kad neatliktoji paskirtos baudos dalis yra 118 MGL kas atitinka 4443,88 euro.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras sutiko su skundu toje dalyje, kurioje įskaitytas suėmimo laikas, kitoje dalyje skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagrindinis apeliacinio skundo motyvas yra tas, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių T. B. kaltės įrodymų. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo sutikti su gynėjo teiginiais, išdėstytais apeliaciniame skunde. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, T. B. kaltu prisipažino iš dalies. Jis teigė, kad Druskininkuose iš R. T. kortelės nuėmė 500 Lt, kuriuos atidavė V. K., nesuprasdamas, kad toks elgesys neteisėtas. R. T. buvo tame pačiame automobilyje, kuriuo V. K. jį atvežė iki bankomato. R. T. ir Y. N. korteles A. B. perdavė V. K., o T. B. buvo tik vairuotojas. Kortelę gavo tik iš M. S., su PIN kodu ir sąskaitos numeriu, už ją iš A. B. gavo 300 Lt. Žinojo, kad A. B. reikėjo kortelių, tačiau, koks buvo kortelių ieškojimo tikslas, tuo metu nesuprato. Teismo posėdyje T. B. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino todėl, kad jam buvo daromas spaudimas, jis buvo gąsdinamas. Pagarsinus įtariamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų nepatvirtino, tačiau iš šių parodymų turinio matyti, kad jis pripažino visas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes. T. B. parodė, kad A. B. prašymu perdavė jam R. T. kortelę, kurią gavo iš V. K., bei dar vieną kortelę, taip pat ir jų duomenis. Pinigus iš R. T. kortelės nuėmė Druskininkuose, suprasdamas, kad pinigai į sąskaitą pervesti neteisėtai ir įgyti apgaulės būdu. Veikdamas vykdė A. B. nurodymus, susipažino ir su M. P., žinojo, kad jis neteisėtai prisijungęs prie bankų sistemos gali pasisavinti kitų žmonių pinigus.
Nors skunde teigiama, kad byloje apklausti liudytojai R. T., V. K., M. S. ir A. B. apkalbėjo T. B., siekdami išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę, tačiau su šiais teiginiais nesutiktina.
Liudytojas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykių gerai neprisimena, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo išsigandęs, pareigūnai jį apgavo. Galėjo būti, kad T. B. prašė surasti asmenis, kurie duotų savo korteles, taip pat galėjo būti, kad siūlė jam už kiekvieną kortelę po 400 Lt. Kiek T. B. kortelių surado, neatsimena, 2010 metais apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė įvykius. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų bylos duomenų, matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, A. B. prisipažino kaltu, gailėjosi, teigė nesupratęs nusikaltimo esmės. Apklaustas kaip įtariamasis, A. B. parodė, kad išaiškino T. B., ką reikia aiškinti imant korteles iš žmonių, ir T. B. paėmė M. S. ir R. T. (šią kortelę paėmė ne tiesiogiai, bet iš V. K.) korteles bei jas perdavė A. B.. Šias korteles A. B. perdavė M. P., kuris jam sumokėjo 400 Lt, iš jų 200 Lt perdavė T. B.. R. T. kortelę atidavė T. B., kad perduotų ją V. K., kuris nusiimtų pinigus Druskininkuose. Po dviejų parų T. B. R. T. kortelę grąžino ir pasakė, kad nuėmė 1000 Lt bei buvo susitaręs su T. B. visą kaltę versti ant V. K.. Iš esmės tokius pat įrodymus A. B. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Liudytas V. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad T. B. paprašė jo kortelės, kuri buvo reikalinga A. B., kad pervestų skolą. V. K. kartu su T. B. perdavė A. B. tuometinės draugės R. T. kortelę, kurią paėmė be jos žinios, taip pat Y. N. kortelę. Už tai gavo 500 Lt atlygį iš T. B., kuriuos jis nusiėmė Druskininkuose. Tokius pat parodymus V. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teismo posėdyje.
Apklausiama pirmosios instancijos teisme, liudytoja R. T. davė parodymus, atitinkančius V. K. nurodytas aplinkybes – jog buvo Druskininkuose su V. K., atvažiavo T. B. ir vėlai vakare jiedu buvo išvažiavę. V. K. pasinaudojo kortele be jos žinios, sakė, kad kortelę atidavė T. B.. R. T. parodymai atitinka aplinkybes, jos nurodytas ikiteisminio tyrimo metu.
Teismo posėdyje liudytas M. S. apklaustas nebuvo, tačiau, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas teigė, kad T. B. buvo skolingas, o šis jam pasiūlė užsidirbti pinigų, jei duos savo banko kortelę. M. S. savo banko kortelę T. B. atidavė, kartu su ant lapelio užrašytu PIN kodu ir sąskaitos numeriu, už tai T. B. jį atleido nuo skolos. Pastarasis jam sakė, kad į M. S. sąskaitą bus pervesti kažkieno pinigai, kurie po to bus išgryninti. T. B. jam taip pat yra sakęs, kad A. B. ieško asmenų, kurie turi banko korteles ir į kurių sąskaitas būtų galima pervesti pinigines lėšas.
Apeliacinio teismo vertinimu, šių duomenų pakanka T. B. kaltei dėl, veikiant su organizuota grupe, padarytų nusikalstamų veikų – svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėto įgijimo, laikymo ir perdavimo, taip pat dėl panaudojant apgaulę pervestų piniginių lėšų išgryninimo, neteisėtai naudojantis svetima mokėjimo priemone. T. B. šiuos nusikaltimus darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad veikia neteisėtai ir siekė taip veikti. Aplinkybės, kad, kaip pažymima apeliaciniame skunde, nėra nustatytas tikslus BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos laikas, nešalina T. B. kaltės, juolab, kad šią veiką sudarė keli epizodai – tai ir mokėjimo kortelių įgijimas, ir laikymas, ir perdavimas A. B.. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje T. B. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas duoti jam nepalankius parodymus, tačiau tai laikytina kaltinamojo gynybine pozicija. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su A. B. ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui) duotais parodymais bei parodymais, kuriuos teismo posėdyje davė V. K. bei R. T., o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duotais M. S. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymus, dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis nesikreipė teisės aktų nustatyta tvarka, o ir minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių sutapimas su T. B. nurodytomis, negali būti laikomas atsitiktiniu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismo perskaitytais parodymais, tačiau nėra pagrindo su šiais argumentais sutikti. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas nuteistojo T. B. bei iš dalies ir liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis buvo pripažinęs padarytas nusikalstamas veikas, šių nuostatų nepažeidė. Liudytojo M. S. parodymai negali būti laikomu savarankišku įrodymu, tačiau vertinant juos kartu su T. B. ir A. B. parodymais, šie duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, jog M. S. banko kortelę ir jos duomenis atidavė T. B., kuris savo ruožtu ją perdavė A. B..
Skundo teiginiai, jog R. T. bei M. S. patys vengė atsakomybės, todėl davė T. B. kaltinančius parodymus, taip pat nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Kaip jau minėta, nei šių liudytojų, nei liudytojų A. B. ir V. K., kurie neprisiekė prieš apklausą teisme, kadangi yra kaltinamieji kitoje byloje dėl tų pačių nusikalstamų veikų, parodymais netikėti nėra pagrindo jau vien todėl, kad jų nurodytos aplinkybės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kurių dalį jis pripažino ir apklausiamas teismo posėdyje.
Nors skunde teigiama priešingai, nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymas veikiant organizuotoje grupėje, kaip kvalifikuojantis požymis, T. B. inkriminuotas pagrįstai. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius nusikalstamos veikos momentus, parengia nusikaltimo padarymo planą, numato jo mechanizmą, bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Visais atvejais bendrininkai realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai. Šioje byloje, remiantis jau minėtais nuteistojo bei liudytojų parodymais, taip pat M. P. ir P. Ž. parodymais teismo posėdyje, rašytine bylos medžiaga, kur užfiksuotas T. B. ir V. K. bendravimas „Skype“ programa, nustatyta, jog nusikalstamos veikos buvo daromos pasiskirsčius vaidmenimis, sudarius atitinkamų veiksmų planą, apgalvojus ir suderinus nusikalstamos veikos mechanizmą. Nors T. B. nebuvo pagrindinis organizuotos grupės narys, tačiau neabejotina, kad vykdydamas A. B. nurodymus bei į nusikalstamas veikas įtraukdamas ir V. K., suprato, jog tai organizuotai grupei priklauso ir veikia bendru tikslu. Juo labiau tai patvirtina aplinkybės, kad T. B., turėdamas žinių apie bankų veiklą, naudojimąsi mokėjimo kortelėmis ir elektronine bankininkystės sistema, negalėjo nesuvokti, kad svetimos mokėjimo kortelės ir jos duomenų perdavimas kitam asmeniui bei pinigų išėmimas iš bankomato naudojantis svetima kortele, negali būti teisėtas.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, paskyrė teisingas bausmes ir pagrįstai jas subendrino, tačiau neteisingai nurodė įskaitytinus į bausmės laiką laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2009-11-17 iki 2009-11-19 ir nuo 2013-06-07 iki 2013-07-10, tai yra, kad šie laikotarpiai sudaro 35 dienas. Vis dėlto sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog į bausmės laiką turėjo būti įskaitytos 36 dienos. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas pakeičiant nuosprendžio rezoliucinę dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutarė:
Nuteistojo T. B. gynėjo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.
Į bausmės laiką T. B. įskaityti laiką, būtą sulaikyme ir suėmime nuo 2009-11-17 iki 2009-11-19, ir nuo 2013-06-07 iki 2013-07-10, iš viso 36 dienas, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pakeičiant dviem MGL (75,32 Eur) baudos, ir laikyti, kad T. B. sumokėjo 2711,52 Eur baudos, todėl neatlikta bausmės dalis T. B. yra 4443,88 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 88 centų) (15343,83 Lt) dydžio bauda.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.