Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams A. S., J. S. ir A. S. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai ieškovė paaiškino, kad pajų už ginčo butą mokėjo su knygute, kur būdavo įrašyta, kiek mokėti už butą, ir kiek mokėti pajaus. Tačiau ji pusę knygučių išmetė. Neprisimena, kurių metų knygutės yra likusios. Neprisimena, kas nešė dokumentus į VĮ Registrų centras įregistruoti nuosavybės teisę į butą. Kai susituokė su E. S., išklijavo tapetus bute. Daugiau buto neremontavo. Santuokos metu butą tvarkė kartu, abu dirbo, gautas pajamas taip pat tvarkė kartu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1967-07-05 Šiaulių miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (toliau – Šiaulių miesto DŽDTVK) išdavė I. K. orderį serija K Nr. 129 trijų asmenų šeimai (I. K., jos sutuoktiniui J. K. ir sūnui S. K.) apsigyventi nuomos pagrindu vietinės tarybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos namo 17,25 kv. m ploto vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 18-19 b. l.). Šiaulių miesto DŽDTVK 1969-01-27 sprendimu Nr. 23 leista kooperatyvo Nr. 20 narei I. K. keisti vieno kambario butą Nr. 8 su kooperatyvo Nr. 21 nariu D. A., turinčiu dviejų kambarių butą Nr. 46 (el. b. medž. 66 l.). 1969-01-27 Šiaulių miesto DŽDTVK išdavė I. K. orderį Nr. 428 trijų asmenų šeimai (I. K., jos sutuoktiniui J. K. ir sūnui S. K.) apsigyventi nuomos pagrindu vietinės tarybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos namo 29,9 kv. m ploto dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 4, 17 b. l.). Mirties liudijimas patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 11 l.). Iš santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini)I. K. (po santuokos sudarymo – S.) sudarė santuoką su E. S. (el. b. medž. 20 l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1991-07-04 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 78, registruotas I. S. vardu esant jai santuokoje su E. S., t. y. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 21 l.).

E. S. (duomenys neskelbtini)mirė (el. b. medž. 10 l.). Po jo mirties atsirado palikimas (el. b. medž. 16, 45 l.), kurį be kito turto sudaro ir ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei dėl kurio priėmimo į notarą kreipėsi ieškovė ir E. S. vaikaičiai, šioje byloje atsakovai, J. S., A. S., A. S., ir M. S., kuris savo paveldėjimo teises dovanojimo sutarties pagrindu perleido ieškovei (el. b. medž. 8, 9, 12-13 l.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmenine nuosavybės teise.

Nagrinėjamai bylai aktualios įstatymų, reglamentavusių gyvenamųjų namų kooperatyvų veiklą, sutuoktinių nuosavybės teisę ir šeimos teisinius santykius, galiojusios iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo.

1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau – Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgyja teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka pajų už butą. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. N. S. , bylos Nr. 3K-3-42/2012, ir kt.).

Tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek ir galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso (toliau – CK) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Byloje ginčo santykiams reglamentuoti taikytos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.).

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti iki kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad už ginčo butą buvo sumokėtas visas pajus, kuris lygus 3659,34 rublių, ką patvirtina 1991-07-04 kooperatyvo pažyma, kurios pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 3 l.). Taip pat nors ieškovė nepateikė pajaus mokėjimus patvirtinančių mokėjimo kvitų, knygelių ar kitų mokėjimo dokumentų, tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, taip pat iš 46 buto mokėjimų išklotinės, kuri, ieškovės teigimu, jai buvo duota namo buhalterės, matyti, kad 1463,74 rublių pajaus už minėtą butą įnešta ieškovei apsikeitus butus iš vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pajus buvo mokamas nustatytomis dalimis ketvirčiais nuo 1967 m. IV ketvirčio iki 1982 m. III ketvirčio (el. b. medž. 14-15 l.). Iš minėtos mokėjimų išklotinės matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) (t. y., ieškovės pirmojo sutuoktinio J. K. mirties) sumokėta 2740,27 rublių pajaus, ieškovė, kuri iki santuokos su E. S. sudarymo (duomenys neskelbtini) gyveno viena su sūnumi S. K., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sumokėjo 855,12 rublių pajaus, ir 1982 m. III ketvirtį sumokėta 20,07 rublių pajaus, bei liko sumokėti 15,60 rublių pajaus.

Kaip minėta, iki buvusio sutuoktinio J. K. mirties buvo sumokėta 2740,27 rublių pajaus, kas sudaro 75/100 buto vertės. Duomenų, kad šios įmokos buvo atliktos iš asmeninių ieškovės lėšų arba kad santuoka su J. K. buvo nutraukta iki (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Taigi 75/100 buto vertės buvo sumokėta iš lėšų, kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė iki (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tiek vienam iš kooperatyvo nario šeimos narių mirus, tiek ir mirus pačiam kooperatyvo nariui, kooperatyvo narys ar jo šeimos nariai išsaugo teisę į gyvenamąjį būstą, taigi ir pareigą toliau mokėti pajus (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) 324 str.). Pažymėtina, kad šioje byloje nekilo ginčas dėl to, ar ieškovė priėmė po J. K. mirties atsiradusį palikimą, atsakovai neįrodinėjo priešingų aplinkybių, todėl spręstina, kad 2740,27 rublių pajus, kas sudaro 75/100 buto vertės, po J. K. mirties laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe (1/2 dalis minėto pajaus priklausė ieškovei kaip buvusiai sutuoktinei, o 1/2 dalis minėto pajaus priklausė ieškovei kaip J. K. įpėdinei, priėmusiai jo palikimą).

Tuo tarpu neabejotina, kad 855,12 rublių pajaus arba 14/100 dalių buto vertės ieškovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Kad ieškovei buvo likę išmokėti tik 20,07 rublių pajaus iki santuokos sudarymo su E. S., patvirtino teismo posėdyje pati ieškovė, o liudytojos A. N. ir D. M. teismo posėdyje nurodė, kad E. S. apsigyveno pas ieškovę po santuokos sudarymo, tuo metu ieškovė buvo išmokėjusi visą pajų už butą, E. S. neturėjo jokių pretenzijų į ginčo butą. Anot liudytojos A. N., jos brolis E. S. turto neturėjo, buvo nutraukęs pirmąją santuoką, iki santuokos su ieškove sudarymo gyveno pas mamą. Nurodytos aplinkybės, tai, kad ieškovė, gyvendama viena pati išlaikydavo save ir savo vaiką, kas ketvirtį buvo pajėgi sumokėti bent 35,63 rublių pajų, nes dirbo ir gavo pajamų, neabejotinai patvirtina, kad ir paskutines pajaus įmokas - 20,07 rublių pajaus bei 15,60 rublių pajaus – sumokėjo pati ieškovė, tačiau jau būdama santuokoje su E. S. Remiantis SŠK 21 straipsnio 1 dalimi, šios lėšos laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, nepriklausomai nuo to, kas jas gavo ar kas jas mokėjo. Ieškovė byloje neįrodė, jog šios lėšos buvo jos asmeninės, jos gautos iki santuokos su E. S. sudarymo, jai padovanotos ar paveldėtos ar gautos pardavus jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį turtą (SŠK 22 str. 1 d.). Dėl šios priežasties vien ta aplinkybė, kad nurodytą pajaus dalį sumokėjo ieškovė, byloje jai neįrodžius, jog ši pajaus dalis buvo mokėta iš jos asmeninių lėšų, nereiškia, kad šis įnašas už butą ir atsižvelgiant į jį ginčo buto dalis netapo buvusių sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi ieškovės su E. S. santuokos metu sumokėti už ginčo butą 35,67 rublio buvo mokėti iš abiejų sutuoktinių lėšų, todėl už šias lėšas įgytas turtas (ginčo buto 1/100 dalis) pagal įstatymuose įtvirtintą prezumpciją laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodyta priešingai.

Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad ginčo butas buvo suteiktas ieškovei ir jos šeimos nariams sutuoktiniui J. K. ir nepilnamečiui vaikui S. K. (S.), didžioji dalis pajaus už ginčo butą buvo sumokėta iki ieškovės santuokos su E. S. sudarymo, E. S. jokių pretenzijų dėl nedidelės dalies (1/100) pajaus sumokėjimo iš bendrų šeimos lėšų, taip pat dėl buto dalies atidalinimo nereiškė, neprieštaravo, kad butas būtų įregistruotas ieškovės vardu, butas buvo įregistruotas ieškovės vardu. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo butą ieškovė siekė įgyti ir įgijo asmenine nuosavybės teise, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintina, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 270 str.).

Kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovai yra visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, todėl žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1991-07-04 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 78.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.