Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-03-08 pirminė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 3 000 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovui suteiktas kreditas, kurį atsakovas turėjo grąžinti, kartu su palūkanomis, remiantis mokėjimo grafiku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 3 000 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų.

Tarp pirminės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „B2Kapital“ 2017-10-31 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal nurodytą sutartį.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2018-07-12 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 3 000 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 000 Eur negrąžinto kredito.

Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 39,39 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 2160 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2018-04-09 iki 2020-04-08, ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-04-17 iki visiško kredito grąžinimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pradinė kreditorė su atsakovu 2018-03-08 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2018-07-10, o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018-04-09 iki 2020-04-08 ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 3 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-04-17 iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2018-07-10 ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 39,39 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-04-17 iki visiško kredito grąžinimo, atmestinas kaip nepagrįstas; ieškovės reikalavimas priteisti 2 160 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018-04-09 iki 2020-04-08, tenkintinas iš dalies – priteisiant 297,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018-04-09 iki 2018-07-10 (sutarties nutraukimo dienos) ((3 000 Eur kreditas x 39,39 proc.) / 365 x 92 dienos). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos 3 dalį atsakovui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dieną) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 464,40 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-10-20 iki 2020-04-17, t. y. už 180 d., taikant 0,05 proc./d. normą, minėtus delspinigius skaičiuojant nuo 5 160 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į šiuo sprendimu už akių priteistą palūkanų sumą – 2297,85 Eur, tikslintinas priteistinų delspinigių dydis ir ieškovei iš atsakovo priteistina 296,81 Eur (3 297,85 Eur (3 000 Eur negrąžintas kreditas + 297,85 Eur palūkanos) x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (3 594,66 Eur (3 000 Eur + 297,85 Eur + 296,81 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 127 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (63,91 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 81,17 Eur (127 Eur x 63,91 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) skolos (likusių mokėjimų), 297,85 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 85 ct) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-04-09 iki 2018-07-10, 296,81 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 81 ct) delspinigių paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-10-20 iki 2020-04-17, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 594,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 81,17 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.