Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1804-479/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
e2A-1804-479/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02684-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
A. A., R. A.
Atsakovas
AB DNB bankui
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. e2A-1804-479/2015Teisėjas G. Stonkus Proceso Nr. 2-24-3-02684-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.8.11.1.; 2.5.29.2.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir R. A. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir sutarčių vykdymo atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai A. A. ir R. A. 2014-12-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir sutarčių vykdymo atnaujinimo. Ieškovai nurodė, kad 2004-06-22 su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1/4132, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 100 000 Lt dydžio kreditą gyvenamajam namui su 0,0362 ha ploto žemės sklypu pirkti, kurį ieškovai įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2026-05-31. Be to, ieškovai su atsakovu 2007-08-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-546, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 250 000 Lt dydžio kreditą įsigytam gyvenamajam namui įrengti, kurį ieškovai įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2027-07-31. Ieškovai paaiškino, kad kreditavimo sutarčių įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2013 metų pabaigos dėl finansinių sunkumų ieškovai nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartis, todėl atsakovas nuo 2014-01-26 vienašališkai nutraukė šalių sudarytas kreditavimo sutartis ir pareikalavo grąžinti visą skolos sumą. Ieškovai teigė, kad po sutarties nutraukimo atsakovui 2014-02-19 sumokėjo 2 500 Lt ir tikėjosi atnaujinti sutarčių vykdymą, tačiau bankas sutarčių neatnaujino ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Ieškovų įsitikinimu sutarčių pažeidimai nebuvo esminiai, todėl atsakovas neturėjo teisės prieš terminą vienašališkai nutraukti šalių sudarytas kreditavimo sutartis. Ieškovai nurodė ir tai, kad jie yra vartotojai, todėl vienašalis kreditavimo sutarčių nutraukimas pažeidė jų teises. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas su ieškovais nebendradarbiavo ir nesiekė atkurti sutartinių santykių, todėl pažeidė ieškovų teises. Ieškovai teismo prašė pripažinti AB DNB banko vienašalį 2004-06-22 kreditavimo sutarties Nr. 1/4132 ir 2007-08-16 kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-546 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, atnaujinti šių sutarčių vykdymą bei priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovų po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2004-06-22 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2026-05-31 suteikė ieškovams 100 000 Lt dydžio kreditą gyvenamajam namui su 0,0362 ha ploto žemės sklypu pirkti bei 2007-08-16 kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2027-07-31 suteikė ieškovams 250 000 Lt dydžio kreditą įsigytam gyvenamajam namui įrengti. Teismas nustatė ir tai, kad nuo 2013 metų pradžios ieškovai įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis tinkamai nevykdė, į atsakovo raginimus padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl atsakovas nuo 2014-02-01vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis ir nuo 2014-08-21 pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Teismas konstatavo, kad ieškovų prievolės pažeidimas buvo ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio, todėl teismas pripažino, jog ieškovai iš esmės pažeidė šalių sudarytas kreditavimo sutartis ir atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti šias sutartis. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas teikė pasiūlymus ieškovams dėl galimybės atnaujinti sutarčių vykdymą, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas bendradarbiavo su ieškovais ir jų teisių nepažeidė. Teismas konstatavo, kad nors ieškovai yra vartotojai, tačiau jie sistemingai nevykdė prievolių atsakovui, todėl nutraukus sutartis ieškovų teisės nebuvo pažeistos. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai nutraukė 2004-06-22 ir 2007-08-16 kreditavimo sutartis, todėl teismas ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. A. ir R. A. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovai skunde nurodė, kad jie tik formaliai pažeidė kreditavimo sutarčių nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį pažeidimą įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą. Ieškovai paaiškino, kad teikė pagalbą savo dukrai vykdant įsipareigojimus pagal 2007-12-22 atsakovo ir ieškovų dukros R. A. sudarytą kredito sutartį ir dėl to atsirado finansinių sunkumų, dėl kurių ieškovai nebepajėgė tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Ieškovų įsitikinimu kreditavimo sutarčių pažeidimai nebuvo sistemingas prievolių nevykdymas ir nesukėlė atsakovui nuostolių, todėl vienašališkas šių sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas. Ieškovai nurodė ir tai, kad atsakovas pažeidė įstatyme numatytą sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, nes nesvarstė kitų sutarties tinkamo įvykdymo būdų ir iš esmės nesiekė atnaujinti sutarčių vykdymo. Skunde nurodoma ir tai, kad ieškovai yra vartotojai, todėl sutarčių nutraukimas pažeidė jų teises ir teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovai nuo 2013 metų pradžios sistemingai nevykdė įsipareigojimų bankui, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovai nuo 2014-02-19 neatliko mokėjimų atsakovui, todėl atnaujinti kreditavimo santykius nėra galimybės. Atsiliepime teigiama, kad bankas bendradarbiavo su ieškovais, suteikė jiems galimybę vykdyti savo įsipareigojimus, siuntė raginimus dėl skolos apmokėjimo, tačiau ieškovai susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas teigė, kad ieškovų teisės nebuvo pažeistos ir teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad jie tik formaliai pažeidė kreditavimo sutarčių nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį pažeidimą įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Teismas atsižvelgia į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį šalys privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.200 str.). Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka yra nustatyti LR CK 6.217 str. bei 6.218 str. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.217 str. 5 d. nuostatas sutarties šalys gali ir pačios susitarti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais, ir vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais vienašališko jos nutraukimo pagrindais. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių sudarytos 2004-06-22 kreditavimo sutarties 39 p., 42.1 p. bei 2007-08-16 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 p., 46.1 p. numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. 2004-06-22 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44 p. bei 2007-08-16 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 48 p. nurodyta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nurodytos kreditavimo sutarčių nuostatos nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos, todėl buvo galiojančios ir privalomos ginčo šalims. Įvertinus aptartas kreditavimo sutarčių nuostatas galima padaryti išvadą, jog kredito grąžinimo ir kitų pagal sutartis mokėtinų sumų nemokėjimas sutartyse nustatytu terminu ir tvarka yra laikomas esminiu sutarčių pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis sutarties pažeidimas nagrinėjamu atveju suteikė bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartis ir reikalauti prieš terminą grąžinti visą negrąžinto kredito ir kitų pagal sutartis mokėtinų piniginių sumų dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai ieškovų netinkamą prievolių vykdymą įvertino kaip esminį šalių sudarytų kreditavimo sutarčių pažeidimą.

Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė ir tai, kad sutarčių pažeidimai nebuvo sistemingi, todėl atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarčių ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2013 metų pradžios ieškovai tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal šalių sudarytas kreditavimo sutartis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovams 2013-01-08, 2013-05-06, 2013-07-15, 2013-11-14 ir 2013-12-19 buvo siunčiami priminimai apie pradelstus mokėjimus bei nustatomi papildomi terminai, per kuriuos ieškovai privalėjo įvykdyti prievoles bankui, tačiau kredito grąžinimo įmokos ir toliau nebuvo tinkamai sumokamos. Nors ieškovai atliko dalinius mokėjimus, tačiau pradelstų įsipareigojimų sumos buvo sumažinamos nežymiai, todėl ieškovai buvo pakartotinai raginami vykdyti prievoles bankui. Byloje nustatyta, kad 2013-12-19 dienai bendra pagal abi kreditavimo sutartis ieškovų pradelstų mokėjimų suma sudarė 4 739,86 Lt (1 372,76 Eur). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2013-12-19 iki kreditavimo sutarčių nutraukimo dienos ieškovai būtų atlikę mokėjimus atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai nuo 2013 metų pradžios sistemingai nevykdė pagal kreditavimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Dėl to galima padaryti išvadą, kad atsakovas ieškovės prievolių nevykdymą pagrįstai įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų nurodytos priežastys dėl pasunkėjusios turtinės padėties padedant dukrai vykdyti įsipareigojimus pagal kitą kreditavimo sutartį nagrinėjamu atveju nepašalina ieškovų atsakomybės dėl netinkamo prievolių atsakovui vykdymo. Akivaizdu, kad prisiimdami finansinius įsipareigojimus kreditoriams ieškovai privalėjo atsakingai, apdairiai ir rūpestingai įvertinti savo finansines galimybes vykdyti šiuos įsipareigojimus. Dėl to apeliantų nurodytos prievolės nevykdymo priežastys nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip objektyviai pateisinančios prievolės atsakovui nevykdymą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyse nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis ir teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

Ieškovai skunde nurodė ir tai, kad atsakovas pažeidė įstatyme numatytą sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, nes nesvarstė kitų sutarties tinkamo įvykdymo būdų ir iš esmės nesiekė atnaujinti sutarties vykdymo. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. LR CK 6.200 str. nustato, kad vykdydamos sutartį šalys privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovai jau nuo 2013 metų pradžios netinkamai vykdė įsipareigojimus atsakovui. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-01-08 dienai ieškovų pradelstų mokėjimų suma pagal abi kreditavimo sutartis sudarė 7 288,61 Lt. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors ieškovai tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartis, tačiau ieškovams buvo sudaromos sąlygos atkurti bei tęsti šalių sutartinius santykius sumokant pradelstas kredito grąžinimo įmokas per papildomai banko nustatytus terminus. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pablogėjus turtinei padėčiai ieškovai nedelsiant kreipėsi į atsakovą su prašymu modifikuoti kredito sutarčių sąlygas, atidėti kredito grąžinimą terminą ar kitokiu abiem sutarties šalims priimtinu būdu spręsti sutarčių vykdymo klausimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovai jau po sutarčių nutraukimo 2014-02-19 atliko dalinį mokėjimą įsiskolinimui padengti ir 2014-11-05 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl kreditavimo sutarčių atnaujinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys raštu vedė derybas dėl galimybės atnaujinti sutarčių vykdymą pagal atsakovo pateiktas sąlygas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad kredito sutartys buvo nutrauktos 2014-02-01, tačiau priverstinis skolos išieškojimo procesas iš hipoteka įkeisto turto antstolės V. D. kontoroje pradėtas tik 2014-08-21. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo 2014-02-19 ieškovai būtų atlikę mokėjimus atsakovui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas nutraukti sutartis ir pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus buvo priimtas tik po to, kai buvo išnaudotos visos šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančios priemonės tęsti šalių sutartinius santykius ir teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

Skunde nurodoma ir tai, kad ieškovai yra vartotojai ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, todėl atsakovas neteisėtai nutraukė sutartis ir pažeidė jų teises. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių 2004-06-22 ir 2007-08-16 sudarytos kreditavimo sutartys yra vartojimo sutartys, o atsakovai yra vartotojai, kuriems taikomos įstatyme numatytos papildomos apsaugos priemonės nuo stipresniosios sutarties šalies veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.). Dėl to vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors ieškovai nuo 2013 metų pradžios sistemingai nevykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, tačiau atsakovas tik 2014-02-01 pasinaudojo 2004-06-22 kreditavimo sutarties 39 p., 42.1 p. bei 2007-08-16 kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 p., 46.1 p. nuostatose numatyta teise vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis. Taigi kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties sąlygos nagrinėjamu atveju buvo taikomos ieškovų naudai, nukeliant sutarties nutraukimo terminą ženkliai ilgesniam laikui, nei buvo numatyta kreditavimo sutartyse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog po sutarties nutraukimo atsakovas iš karto nesiėmė priverstinio skolos išieškojimo priemonių ir sudarė galimybę ieškovams vykdyti įsipareigojimus bei atnaujinti ir tęsti kredito sutarčių galiojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai neatliko jokių mokėjimų atsakovui nuo 2014-02-19, tačiau į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo atsakovas kreipėsi tik 2014-08-21. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko įvykdyti pradelstus įsipareigojimus atsakovui ir tuo išvengti neigiamų sutarties nutraukimo pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartis ieškovų teisės nebuvo pažeistos ir teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti, tai yra po 363 Eur iš kiekvieno ieškovo (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB DNB bankui iš ieškovo A. A. 363 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Priteisti atsakovui AB DNB bankui iš ieškovės R. A. 363 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėIrma Čuchraj