Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-193/2013

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00360-2012-7

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. 1 d. (dėl „Mercedes Benz“ automobilio) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl „Citroen C5“ automobilio) ir nubaustas laisvės atėmimu vienerių metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė V. B. paskirta 20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniam ieškovui M. D. priteista 43 000,00 Lt (keturiasdešimt trys tūkstančiai litų) turtinės žalos atlyginimo iš R. J. ir 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo solidariai iš R. J. ir V. B.. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

R. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. vasario 18 d., telefonu įtikino E. O. savo vardu su UAB „A. C. G.“ sudaryti automobilio nuomos sutartį, pažadėdamas automobilį sutartyje nurodytą dieną nuomos įmonei grąžinti, po to, 2012 m. vasario 18 d., UAB „A. C. G.“ būstinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. O. savo vardu sudarė automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Ž., 12 000,00 Lt vertės, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2012 m. kovo 18 d., po to, 2012 m. vasario 18 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. O., būdamas apgaule suklaidintas, perdavė jam, R. J., minėtą automobilį, kurio R. J. sutartyje nurodytą dieną negrąžino.

Taip pat nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. vasario 29 d., UAB „A. C. G.“ būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikęs N. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs UAB „A. C. G.“ direktorių A. L., kad N. G. yra jo senelis ir minėtam sandoriui neprieštarauja, laikotarpiui iki 2012 m. kovo 4 d. su UAB „A. C. G.“ N. G. vardu, iš anksto žinodamas, kad automobilis nebus grąžintas, sudarė automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 52 000,00 Lt vertės, nuomos sutartį, po to, 2012 m. vasario 29 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. C. G.“ direktorius A. L. apgaule suklaidintas perdavė jam, R. J., minėtą automobilį, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau nuomos sutartyje nurodytą dieną jis, R. J., automobilio negrąžino.

Taip pat nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas UAB „A. C. G.“ direktoriaus A. L. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2012 m. kovo 8 d. išnuomoti jam automobilį, pažadėdamas ateityje tinkamai įforminti sandorį, po to, 2012 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), apgaule suklaidintas A. L. perdavė jam, R. J. automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį M. D., 17 000,00 Lt vertės, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau automobilio nuomos sutarties nepasirašė ir sutartu laiku automobilio negrąžino, tokiais savo veiksmais įgijo svetimą turtą.

Taip pat nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, įgijęs I. A. vardu išduotą DnB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Č. S. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), T. L. vardu išduotą Swedbank banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas neteisėtai laikė iki 2012 m. kovo 27 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 23 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš R. J. nusipirko automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 17 000,00 Lt vertės, žinodamas apie tai, kad jis gautas nusikalstamu būdu, kadangi įgytas apgaule iš UAB „A. C. G.“ ir yra ieškomas, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, automobilį išrinko dalimis.

Taip pat nuteistas už tai, kad sunaikino lipduką su automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini), esantį šalia automobilio kairės pusės priekinių durelių tvirtinimo vietos, tai pat sudaužė automobilio priekinį automobilio stiklą ir sunaikino po juo esantį matomą automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sunaikino automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, taip pat išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. J. ir V. B. skundai tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentų, jis nesutinka su dėl automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaulės būdu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., taip pat su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. bei su nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. ginčija priteisto civilinio ieškinio dydį bei prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį.

Dėl nuteistojo R. J. veikos apgaule įgyjant automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, padedantis atriboti nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ar šio straipsnio 2 d. yra apgaulės būdu įgyto turto vertė. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str., apgaule įgyto turto vertė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu ir tai yra bendroji taisyklė. Šia taisykle pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusysis negalėjo pateikti automobilio įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis nurodė už automobilį mokėjęs daugiau negu 30 000,00 Lt (t. 4, b. l. 10). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patikslino, kad už automobilį „BMW 730“ jis mokėjo 33 000,00 Lt. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (t. 1, b. l. 35) matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 730“ kaina Lietuvoje 2012 m. balandžio 23 d. buvo 40 100,00 Lt. Tačiau automobilio vertę, t. y. 52 000,00 Lt, pirmosios instancijos teismas nustatė pagal jo nuomos sutarties priede nurodytą vertę (t. 1, b. l. 38). Toks automobilio vertės nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas patikimu, nes nuomos sutartyje nurodyta automobilio vertė ne tik ženkliai viršija automobilio vidutinę rinkos vertę, bet ir paties nukentėjusiojo nurodytą automobilio vertę, t. y. 43000,00 Lt. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kad automobilio „BMW 730“ vertė yra tokia, kaip nurodyta jo nuomos sutartyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2012 m. vasario 28 d. automobilio nuomos sutarties (t. 1, b. l. 39-40) matyti, kad automobilis „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomininkui, t. y. R. J., buvo perduotas tvarkingas ir geros techninės būklės, su visais papildomais priedais, įskaitant automobilio dokumentus. Taigi, netikėti ir nesivadovauti oficialiu VšĮ „Emprekis“ publikuojamu automobilio „BMW 730“ įvertinimu, atsižvelgiant į iškilusias abejones dėl tikrosios automobilio vertės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi įstatymu, nustatydamas automobilio „BMW 730“ vertę, tačiau R. J. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikavo tinkamai, nes vidutinė minėto automobilio rinkos vertė vis tiek yra didesnė nei 250 G. K. vertus, ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad automobilį „BMW 730“ įsigijo už 250 MGL viršijančią sumą, kas yra būtinoji nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sąlyga. Taigi konstatuotina, kad R. J. nusikalstama veika, apgaulės būdu įgyjant automobilį „BMW 730“ pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., tačiau atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytą automobilio „BMW 730“ vertę, nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas formuluotė yra keistina, joje nustatant ne 52 000,00 Lt, o 40 100,00 Lt automobilio „BMW 730“ vertę. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Dėl R. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Pažymėtina, kad banko mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko kortelę išdavusiai institucijai (pavyzdžiui bankui), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2007, 2K-197/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. J. veiksmus ir juos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į paties nuteistojo prisipažinimą ir teisme apklaustų asmenų parodymus, rašytinius baudžiamosios bylos duomenis, kortelių skaičių, jų laikymo trukmę, nepranešimą apie rastas korteles nurodytiems asmenims. Akivaizdu, kad nuo pat mokėjimo kortelių radimo momento nuteistasis suprato, jog elektroninės mokėjimo kortelės jam nepriklauso, tačiau toliau jas laikė, kol 2012 m. kovo 28 d. vykusios R. J. asmens kratos metu jos buvo rastos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kortelių savininkai parodė, kad kortelės nė karto niekur nebuvo panaudotos, jis pats kortelių negalėjo grąžinti iš karto, nes išvyko dirbti į užsienį, o grįžo tik rudenį ir nepastebėjo, kad kortelės vis dar guli jo krepšyje, šios aplinkybės nelaikytinos šalinančiomis nuteistojo atsakomybę, nes Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o kilę padariniai šios veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Dėl R. J. paskirtos bausmės dydžio ir V. B. paskirtos baudos dydžio

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo R. J. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkių, vienas apysunkių ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtą aplinkybę ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau kartą teistas (t. 3, b. l. 59-63), šiuo metu jis teistas tris kartus (t. 3, b. l. 179-182), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, iki veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 57-58), jis nevedęs, nedirbantis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, skaičius ir intensyvumas rodo polinkį pažeidinėti teisės normas. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį. Nepaisant to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistajam paskyrė bausmes, švelnesnes nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Galutinė bausmė nuteistajam taip pat subendrinta tinkamai. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. padarymą, nuteistajam paskyrė pakankamai švelnią bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam R. J. griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, tačiau ir ši bausmė nelaikytina per griežta. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismai nėra saistomi kitų proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro pozicijos, dėl nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skiriamų bausmių dydžio. Tai seka iš Lietuvos Respublikos BPK 6 str. įtvirtintos nuostatos, kad teisingumą vykdo tik teismas. Kolegijos vertinimu, likę nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Kolegija taip pat pažymi, kad bausmės švelninimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta.

Kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę V. B., pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vadovavosi įstatymu, nuteistajam paskirta bausmė nėra laikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad praeityje jis neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 124), padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 3, b. l. 122-123), oficialiai nedirba, yra pensininkas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 55 str. ir už pirmą kartą padarytus tyčinius nusikaltimus jam skyrė švelniausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis - pinigines baudas, kurias subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kolegijos vertinimu, parinkdamas švelniausią bausmės rūšį nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, nes už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą nuteistajam paskyrė subendrintą 20 MGL dydžio t. y. 2600,00 Lt baudą. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numato galimybę už nesunkų nusikaltimą nuteistajam skirti iki 500 MGL dydžio baudą, V. B. paskirta bausmė yra pakankamai švelni ir paskirta įvertinus jo turtinę padėtį. Dar labiau švelninti nuteistajam V. B. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas apsunkina bylos parengimą teisminiam nagrinėjimui, atsakovas laiku nesusipažįsta su konkrečiais ieškovo reikalavimais ir dėl to kartais atidedamas bylos nagrinėjimas arba ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis M. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą, kuriame prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu byloje dėl 60000,00 Lt dydžio civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 45). Šio dokumento pagrindu jis buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 46), o ir pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi kaip civiliniu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu M. D. parodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 43 000,00 Lt už prarastą automobilį „BMW 730“ ir 17 000,00 Lt už prarastą automobilį „Citroen C5“, turtinės žalos reikalavimą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas teisme sumažino iki 58 000 Lt dėl grąžintų automobilio „Citroen“ detalių. Teisme civilinis ieškovas patikslino, kad žalą dėl automobilio „BMW 730“ prašo priteisti iš R. J., o žalą dėl automobilio „Citroen C5“ prašo priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Jokių patirtą žalą pagrindžiančių dokumentų nukentėjusysis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas už automobilį „BMW 730“, nesant jokių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo žodžius, nukentėjusiajam priteisė didesnę sumą, nei byloje nurodyta šio automobilio vidutinė rinkos vertė. Bylos medžiagoje duomenų apie vidutinę automobilio „Citroen C5“ vertę iš viso nėra. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2012 m. vasario 28 d. automobilio nuomos sutarties (t. 1, b. l. 39-40), automobilis „BMW 730“ buvo draustas KASKO ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „Citroen C5“ nuomos sutartis į bylą nėra pateikta, taigi, nėra aišku, ar ir šis automobilis taip pat buvo draustas KASKO draudimu. Akcentuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, draudimo bendrovė į procesą įtraukta nebuvo, taip pat nebuvo aiškintasi, ar draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau neatlygino padarytos žalos. Nors nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad automobilio „Citroen C5“ detales, tame tarpe ir padangas, pridavė į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, teismui iš sąvartyno gautą sumą patvirtinančio dokumento nepateikė, tačiau nurodė, kad galėtų jį gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį visa apimtimi tenkino nepagrįstai, nesant pakankamai padarytą turtinę žalą įrodančių duomenų. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog žala dėl automobilio „BMW 730“ praradimo nukentėjusiajam tiesiogiai padaryta kaltinamojo R. J. nusikalstamais veiksmais, t. y. ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su R. J. veika, įrodyta teisme ištirtais įrodymais. Žala dėl automobilio „Citroen C5“ praradimo ieškovui padaryta tiek nusikalstamais R. J., tiek nusikalstamais V. B. veiksmais, todėl nukentėjusiajam pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau klausimas dėl ieškinio dydžio yra perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo R. J. veiką dėl automobilio „BMW 730“ įgijimo apgaulės būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., jį pagrįstai nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai nenustatė ieškinio dydžio, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų (civilinio ieškinio) nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistųjų R. J. (R. J.) ir V. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes išdėstyti taip:

„Nustatyti, kad R. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2012 m. vasario 29 d., UAB „A. C. Group“ būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikęs N. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs UAB „A. C. Group“ direktorių A. L., kad N. G. yra jo senelis ir minėtam sandoriui neprieštarauja, laikotarpiui iki 2012 m. kovo 4 d. su UAB „A. C. G.“ N. G. vardu, iš anksto žinodamas, kad automobilis nebus grąžintas, sudarė automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 40 100,00 Lt vertės, nuomos sutartį, po to, 2012 m. vasario 29 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. C. G.“ direktorius A. L. apgaule suklaidintas perdavė jam, R. J., minėtą automobilį, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau nuomos sutartyje nurodytą dieną jis, R. J., automobilio negrąžino.“

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. J. M. D. naudai priteista 43 000,00 Lt (keturiasdešimt trys tūkstančiai litų) turtinės žalos atlyginimo ir iš R. J. ir V. B. M. D. naudai solidariai priteista 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti civiliniam ieškovui M. D. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Artūras Šumskas Laureta Ulbienė