- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- A2-27405-964/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18845-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P., Z. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka pareiškėjos (atsakovės) Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P. ir Z. P. dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (atsakovė) Druskininkų savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015, priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 17 d. (bylos Nr. KT8-S4/2018) priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatas“, kuriame nurodė, jog „pareiškėjos prašomos išaiškinti nuostatos suformuluotos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo motyvuojamosios dalies III skyriuje, kuriame, be kita ko, nuspręsta bylos dalį dėl Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 konstitucingumo nutraukti, iš esmės buvo konstatuotas tik ginčijamo teisės akto panaikinimo faktas priėmus minėtą Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 438“, „Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime nebuvo sprendžiama dėl toje byloje ginčyto teisės akto – Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025, kuriuo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius pripažintas netekusiu galios, panaikinimo kitu Vyriausybės priimtu teisės aktu – Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 sukeltų teisinių padarinių. Minėtame nutarime nenagrinėtas ir pareiškėjos keliamas klausimas dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatų taikymo priėmus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 438, kuriuo minėto specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatas panaikinęs Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 pripažintas netekusiu galios. Šie Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas prašomoje atnaujinti byloje netinkamai išaiškino Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą, nurodęs, kad „Konstitucinis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad iš Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 438 parengiamųjų dokumentų matyti, jog šis nutarimas priimtas, siekiant pašalinti abejones dėl Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 teisėtumo, todėl Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 panaikino 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 yra pašalintas iš teisės sistemos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nustatytus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 438 priėmimo tikslus ir parengiamuosiuose dokumentuose išreikštus Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23d . nutarimo Nr. 1025 pripažinimo netekusiu galios motyvus, taip pat į Konstitucinio Teismo vertinimą, kad Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 yra pašalintas iš teisės sistemos, sprendžia, kad Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 438 aiškintinas kaip panaikinantis Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025, kartu - ir jo sukeltus padarinius, t.y. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus normų galiojimas buvo atkurtas“. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados buvo grindžiamos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu, todėl paaiškėjus naujai faktinei aplinkybei, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas netinkamai aiškino Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą ir nepagrįstai rėmėsi juo darydamas išvadą dėl Vyriausybės nutarimo galiojimo automatinio atkūrimo, akivaizdu, jog žinodamas šią faktinę aplinkybę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų padaręs kitokias išvadas, t.y. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 438 automatiškai neatkūrė iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 galiojusios padėties.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į prašymą su juo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytas Konstitucinio Teismo sprendimas yra ne naujai paaiškėjusi, o nauja aplinkybė, kuri neegzistavo priimant sprendimą civilinėje byloje, kurioje prašoma proceso atnaujinimo. Be to, Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu atsisakė aiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatas ir bylos iš esmės nesprendė.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos argumentas dėl to, kad Vyriausybei priėmus 2016-05-02 nutarimą Nr. 438, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 2015-09-23 nutarimas Nr. 1025, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ negalėjo būti atkurtas, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes jau buvo nurodytas nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą tiek apeliacinėje, tiek kasacinėje instancijose. Be to, Konstitucinio Teismas sprendimu atsisakė išaiškinti Konstitucinio Teismo nuostatas dėl iki Vyriausybės 2015-09-23 Nr.1025 galiojusių teisės normų galiojimo atkūrimo, t.y. dėl šio nutarimo teisinių pasekmių sukėlimo, konstatuodamas, kad ir Konstitucinio Teismo 2016-07-08 nutarime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatų taikymo Vyriausybei priėmus 2016-05-02 nutarimą Nr. 438, kuriuo minėto Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatas panaikinęs Vyriausybės 2015-09-23 nutarimas Nr. 1025 pripažintas netekusiu galios. Be to, pareiškėjos nurodoma aplinkybė kaip pagrindas proceso atnaujinimui jokių teisinių padarinių nesukeltų, nes teismo sprendimui neturi jokios reikšmės. Įsakymas buvo panaikintas ne tik dėl to, kad jo priėmimo metu galiojo Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XVI skyrius „Kurortų zonos“, bet ir dėl to, kad įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai suformuoti neatsižvelgiant į aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentus. Prašomos atnaujinti civilinės bylos dalyką sudaro administraciniai aktai (taip pat įsakymas) ir sandoriai, priimti iki 2015-09-30, t.y. iki Vyriausybės 2015-09-23 nutarimo Nr. 1025, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“, įsigaliojimo. Todėl, net ir atnaujinus bylą, teismai vėl turėtų taikyti šių ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, t.y. Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ nuostatas, dėl ko teismas turėtų padaryti tą pačią išvadą, kad Ž. P. ir Z. P. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statyba prieštaravo galiojusiems imperatyviems reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6775-807/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Ž. P., Z. P., R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo, 2015 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-741-450/2016 pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo, 2016 m. gruodžio 23 d priėmė sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį patenkino: 1) panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; 2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdiją, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-( 14.4.2.J-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; 3) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-Į14.4.55.)-20; 4) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN- (14.50.47.J-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; 5) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; 6) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN- (14.4.56.)-7; 7) panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029; 8) panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156; 9) panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; 10) pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. DB-2536); 11) panaikino 2014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 50VĮ-Į14.50.2.)-l 39 bei pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; 12) panaikino 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; 13) įpareigojo atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus N r. (duomenys neskelbtini) mieste.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-281-695/2017 pagal atsakovų Druskininkų savivaldybės administracijos, Ž. P. ir R. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo, 2017 m. birželio 22 d. priėmė nutartį, kuria panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2014 m. balandžio 10 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento ir 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties (notarinis reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo grindžiami, be kita ko, ir argumentu, kad „apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ galiojimą, dėl to padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad šio nutarimo XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ negaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 18 d., visą kitą laiką nutarimo XVI skyrius galiojo (-a) ir yra taikytinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 buvo nuspręsta: pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo “ pakeitimo“, tačiau jame nėra įtvirtinta teisės normų dėl iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 galiojusių teisės normų galiojimo atkūrimo. Tokią nuostatą patvirtina įrašas oficialiame Vyriausybės interneto puslapyje, Teisės aktų registro duomenys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-984-14). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-298 86 punktą teisės akto, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios kiti teisės aktai ar atskiros jų nuostatos, pripažinimas netekusiu galios neatkuria juo pripažintų netekusiais galios teisės aktų galiojimo.“
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje šį argumentą vertino ir nurodė, kad „Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 pripažinus netekusiu galios Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025, kuriuo Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XVI skyrius, reglamentuojantis kurortų apsaugos zonas, buvo pripažintas netekusiu galios, Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarime Nr. 438 expressis verbis (tiesiogiai) nebuvo pasisakyta dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus normų galiojimo. Pažymėtina, kad dėl Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 438 priėmimo tikslo ir Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 panaikinimo padarinių yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarime. Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 438 travaux préparatoires (parengiamųjų dokumentų) matyti, jog šis nutarimas priimtas, siekiant pašalinti abejones dėl Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 teisėtumo, todėl Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 panaikino 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 yra pašalintas iš teisės sistemos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nustatytus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 438 priėmimo tikslus ir travaux préparatoires išreikštus Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 pripažinimo netekusiu galios motyvus, taip pat į Konstitucinio Teismo vertinimą, kad Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 yra pašalintas iš teisės sistemos, sprendžia, kad Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 438 aiškintinas kaip panaikinantis Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025, kartu – ir jo sukeltus padarinius, t. y. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus normų negaliojimą. Kitaip tariant, įsigaliojus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimui Nr. 438, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus normų galiojimas buvo atkurtas“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu atsisakė aiškinti jo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatas ir nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime nebuvo sprendžiama dėl toje byloje ginčyto teisės akto – Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025, kuriuo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius pripažintas netekusiu galios, panaikinimo kitu Vyriausybės priimtu teisės aktu – Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 sukeltų teisinių padarinių. Minėtame nutarime nenagrinėtas ir pareiškėjos keliamas klausimas dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatų taikymo priėmus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 438, kuriuo minėto specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatas panaikinęs Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 pripažintas netekusiu galios.
Pareiškėja prašyme remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaip naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Kaip jau nurodyta aukščiau kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo grindžiami, be kita ko, ir argumentu, kad „apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ galiojimą, dėl to padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad šio nutarimo XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ negaliojo nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 18 d., visą kitą laiką nutarimo XVI skyrius galiojo (-a) ir yra taikytinas, o Aukščiausiasis Teismas šį argumentą įvertino. Jis rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu, įvertinęs šio nutarimo priėmimo tikslus ir travaux préparatoires išreikštus Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 pripažinimo netekusiu galios motyvus, taip pat į Konstitucinio Teismo vertinimą, kad Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 yra pašalintas iš teisės sistemos. Taigi klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ galiojimo buvo keliamas ir aptariamas priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas, kuriuo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, galiojo ir tebegalioja iki šiol. Jo nuostatos nėra panaikintos. Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 17 d. sprendimu ne panaikino ar keitė ankstesnį savo nutarimą, o atsisakė aiškinti jo nuostatas. Jo argumentas, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime nebuvo sprendžiama dėl toje byloje ginčyto teisės akto – Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025, kuriuo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius pripažintas netekusiu galios, panaikinimo kitu Vyriausybės priimtu teisės aktu – Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 sukeltų teisinių padarinių, nei patvirtina, nei paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados, kad įsigaliojus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimui Nr. 438, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus normų galiojimas buvo atkurtas. Ši išvada padaryta remiantis visuma Lietuvos Aukščiausiojo teismo aptartų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, todėl pareiškėjos nurodomo Konstitucinio Teismo nutarimas neturėtų įtakos tam. Teismo vertinimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo nuostatos, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime nebuvo sprendžiama dėl toje byloje ginčyto teisės akto – Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025, kuriuo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius pripažintas netekusiu galios, panaikinimo kitu Vyriausybės priimtu teisės aktu – Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 sukeltų teisinių padarinių, negalima vertinti nei kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nei kaip esminės aplinkybės, t.y., aplinkybės, turinčios reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.
Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 10,95 Eur pašto išlaidų. Atmetus prašymą jos priteisiamos iš pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 368 straipsniu, 370 straipsniu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 atmesti.
Priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos, j.a.k. 188776264, 10,95 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.