- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-588-348/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. A.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (toliau Komisijos) 2015-01-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam R. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2010-05-05 nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės BK 288 str. 2 d. 1 p., 261 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., palikta ta pati 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 m. laisvės atėmimo.
Anksčiau teistas Šiaulių m. apylinkės teismo 2000-10-27 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 281 str. 1 d., 234 str. 1 d., vadovaujantis BK 42 str., paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d., atleistas nuo neatliktos bausmės; Panevėžio m. apylinkės teismo 2002-03-22 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 214 str. 1 d., paskirta 7500,00 Lt bauda. Šiaulių m. apylinkės teismo 2002-09-18 nutartimi paskirtos baudos vykdymas atidėtas 1 m; Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 2 d., paskirta bausmė – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-02-02, pabaiga – 2019-01-01, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 11 mėn. 16 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-01-15).
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-20 Komisijos nutarimu nutarta nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Džiuljeta Grigienė atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A. nepritarė komisijos priimtam nutarimui.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-01-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam R. A.. Teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistąjį R. A. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
R. A. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti, patvirtinti 2015-01-20 Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Skunde teigiama, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią R. A. yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde taip pat pažymėta, jog teismo argumentas, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, prieštarauja BVK 157 str. nuostatai, kurioje nustatyta, kokią teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį privalo atlikti nuteistasis, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Skunde pažymėta, kad socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų patvirtina, kad nuteistasis tris kartus skatintas, sportuoja, daug skaito, dalyvauja visuomeninėje veikloje, mokosi, išlaikęs gerus socialinius ryšius su artimaisiais.
Skunde taip pat teigiama, jog teismo argumentas, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. R. A. taip pat teigia, kad apylinkės teismas visiškai nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu bei nuteistojo šeiminės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 41 str. 2 d. yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka taip pat ir už sunkių nusikaltimų padarymą, t.y. už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą, taiko netinkamas sprendimų strategijas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje); mąstymas ir elgesys (siekdamas, kad kiti paklustų naudojo smurtą); nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą).
Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda, galiojančių nuobaudų neturi, tris kartus buvo paskatintas už gerą elgesį bei mokymąsi.
Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Toks elgesys, net ir įvertinus tai, kad R. A., kaip teisingai pažymėjo savo skunde, atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas jau šiuo metu lygtinai paleistas nebenusikals ir laikysis įstatymų. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai pasiekti bausmės tikslus taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.
Dėl skundo argumento, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas ir atlieka bausmę, nuteistojo teigimu, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą dėl to, kad jos jau buvo vertinamos paskiriant už tą veiką bausmę, apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t. y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Nuteistojo argumentai, kad vertinant minėtas aplinkybes apylinkės teismas pažeidė non bis in idem principą, yra nepagrįsti.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. A. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta, Komisijos nariai vienbalsiai pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.