Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-498-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
1-498-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Kristina Sandaraitė, Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-498-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20356-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamajam A. B.,jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei- Buitvylienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. balandžio 22 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant per mėnesį atlyginti nusikalstama veika padarytą 400 litų dydžio turtinę žalą;

2) 2013 m. liepos 2 d., Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 38 MGL (4940 litų) dydžio baudos bausme;

3) 2019 m. birželio 17 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausme;

4) 2019 m. spalio 7 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 6 (šešis) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą 575 eurų turtinę žalą. 2020 m. birželio 17 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., 2020 m. gegužės 24 d., apie 01.30 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė perforatorių „Makita HR 2450“, kurio vertė 100 eurų, krūmapjovę – trimerį „Stihl FS C-EM“, kurio vertė 450 eurų, universalius diržus „Advance“, kurių vertė 50 eurų, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 600 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) neoficialiai, buvo susitaręs su R., jį taip visi vadino. Jis turėjo ten (duomenys neskelbtini) darbų. R. jam mokėdavo algą, bet nesumokėdavo iki galo, jam taip pat daug kas pasakodavo, kad kitiems darbuotojams irgi iki galo nesumokėdavo, todėl taip ir gavosi dėl tų įrankių. Įmonės sandėlis yra (duomenys neskelbtini). Jis naktį pateko į sandėlį, nes jis būna neuždarytas, ir paėmė tuos daiktus. Paėmė perforatorių, kuris buvo padėtas persirengimo kambariuke, ten reikėjo kodo užrakto. Taip pat paėmė trimerį, kuris buvo angare. Dar paėmė universalius diržus, kurie skirti trimeriui. Jis buvo su automobiliu. Daiktus pardavė Kalvarijų turguje, gavo apie 300 eurų už visus įrankius. Vadovas jam neskambino, jis tik iš kaimynų sužinojo. Civilinį ieškinį jis pripažįsta, dar nespėjo atlyginti, bet atlygins tuos 600 eurų. Jis supranta, kad jo veiksmai buvo neteisingi, bet jeigu vadovas jam būtų mokėjęs normaliai, taip nebūtų nutikę. Jis nepateisina savo elgesio, kitą kartą taip nebedarys, supranta, kad yra teisiamas. Jis yra rūkantis, kartais vartoja alkoholį, bet narkotinių medžiagų nenaudoja. Jis buvo registruotas darbo biržoje, bet tikriausiai jį išmetė iš ten. Jis nenori atlikti bausmės pataisos namuose, jau geriau normaliai dirbti ir uždirbti pinigų. Šiuo atveju taip gavosi, kad jis pakartojo savo elgesį, nes jam iki galo nesumokėjo. Antstoliams jis yra skolingas gal apie 4000 – 5000 Eur. Dabar, kai dirba neoficialiai, jam kas savaitę moka algą, tai 600 Eur žalos atlygintų per kokius 3 mėnesius.

Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2020 m. gegužės 26 d., UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. pastebėta, kad iš įmonės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), dingo įmonei priklausantys perforatorius „Makita HR 2450“, krūmapjovė „Stihl FS C- EM“, universalūs diržai „Advance“. UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta apie 1000 eurų turtinė žala. Teritorija, kurioje yra sandėlis, stebima vaizdo kameromis. Susipažins su vaizdo kamerų įrašais buvo nustatyta, kad vagystė buvo įvykdyta naktį iš 2020 m. gegužės 23 d., į 2020 m. gegužės 24 d., 01.30 val., o turto vagystę įvykdė A. B.. A. B. kelios dienos iki vagystės buvo atvykęs į įmonę dėl įdarbinimo pagalbiniu darbuotoju. A. B. buvo supažindintas su darbo vieta ir galėjo pastebėti kur yra saugomas įmonės turtas (b. l. 4).

Liudytojas R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2020 m. gegužės 25 d. iš įmonės angaro, esančio (duomenys neskelbtini), pasigedus ten buvusio trimerio, jis pradėjo aiškintis daikto dingimo aplinkybes. Apžiūrėdamas angaro patalpas, rado kuprinę, kurioje buvo specialūs darbo rūbai, priklausantys bandomajam laikotarpiui įdarbintam A. B.. Kuprinės angare niekaip negalėjo būti, kadangi A. B. 2020 m. gegužės 23 d. apie 16 val., iš darbo išėjo su minėta kuprine. Peržiūrėjęs įmonės vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad 2020 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 01.30 val. iki 02.30 val., prie įmonės teritorijos, tvoros šone sustojo taksi automobilis, iš kurio išlipo A. B.. A. B. atpažino iš pastarojo aprangos, striukės su baltomis linijomis ir bendrų veido bruožų. A. B. būdamas su kuprine, praėjo pro maisto prekių parduotuvę, o neužilgo grįžęs ir surinkdamas teritorijos vartelių kodą, kurį jis žinojo iš anksčiau vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, takeliu nuėjo tiesiai į angarą. Angaras nefilmuojamas, todėl ką A. B. veikė angare, pasakyti negali. A. B., išėjęs iš angaro, lauke, teritorijoje tarp 2 angarų, kur filmuojama dalinai, suardė tvorą. Vėliau A. B. nuėjo į teritoriją, į patalpą, kurioje darbininkai persirengia ir iš jos išnešė kažkuo uždengtą perforatorių „Makita“. A. B. perforatorių „Makita“ nunešė prie suardytos tvoros. Vėliau A. B. nuėjo į angarą ir iš jo išėjo su trimeriu „Stihl“ bei „Stihl“ alpinizmo laikikliu bei dėklu, kuriuos nusinešė į tarp angarų esančią teritoriją, kur ankščiau buvo suardęs tvorą. Vėliau A. B. grįžo į teritoriją, o iš vaizdo įrašo matėsi, kaip pastarasis kažkam skambina. Vėliau privažiuoja taksi automobilis. A. B., priėjęs prie taksi automobilio, pro langą pasikalba su vairuotoju. Po kiek laiko taksistas truputį pavažiuoja į šoną, kur įmonės kamerų laukas nesiekia. Tada A. B., nešinas paimtus daiktus, nuėjo link taksi automobilio. Perforatoriaus ir trimerio dokumentai neišsaugoti. Trimerį vertina 450 eurų, perforatorių 100 eurų, dėklą vertina 50 eurų, todėl įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta bendra 600 eurų turtinė žala (b. l. 25-27).

2020 m. gegužės 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. L. pateikė tyrimui reikšmingus vaizdo įrašus (b. l. 28-29).

2020 m. birželio 8 – 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti, aprašyti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. L. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti tyrimui reikšmingi vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vagystė ir ją įvykdęs asmuo, sudaryta fotolentelė (b. l. 30-35).

2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad papildomai susisiekus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. L., gauta papildoma informacija, kad asmuo, nurodytas pareiškime, kuris įtariamas įvykdęs vagystę – A. B., naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra palikęs direktoriui, kaip savo kontaktinį telefono numerį. Administracinių nusižengimų registro pagalba nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nedeklaravo savo gyvenamosios vietos (b. l. 36).

2020 m. birželio 23 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 24 d. laikotarpyje nuo 01.30 val. iki 02.30 val., abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), veikė Celių veikimo adresais (duomenys neskelbtini). Patikrinus per interneto nuorodą Google.maps trumpiausius atstumus, nustatyta, kad nurodyti adresai atstumais nuo 900 m. iki 1400 m., ribojasi su įvykio vieta, esančia (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas – A. B. vagystės metu buvo įvykio vietoje (b. l. 83-85).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad jis neoficialiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl jam iki galo nesumokėto sutarto atlyginimo nutarė pavogti įrankius iš įmonės sandėlio. Naktį patekęs į minėtą sandėlį, kuris būna neuždarytas, paėmė perforatorių, trimerį ir universalius diržus, minėtus daiktus pardavė turguje už maždaug 300 eurų. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas bei tarnybiniai pranešimai. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. B., 2020 m. gegužės 24 d., apie 01.30 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė perforatorių „Makita HR 2450“, kurio vertė 100 eurų, krūmapjovę – trimerį „Stihl FS C-EM“, kurio vertė 450 eurų, universalius diržus „Advance“, kurių vertė 50 eurų, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 600 eurų turtinę žalą. Kadangi pagrobto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tokie A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas – vagystė, pagrobti daiktai savininkui negrąžinti, todėl nukentėjusiajam buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba (b. l. 108-109), paties teigimu dirba neoficialiai, kad išvengtų turimų antstolių išieškomų skolų mokėjimo, teistas 4 kartus, iš jų du kartus už vagystes, pastarąją nusikalstamą veiką padarė atlikdamas jam už ankstesnę analogišką nusikalstamą veiką paskirtą laisvės apribojimo bausmę (b. l. 91-93), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 102-106).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas ir pastarąją nusikalstamą veiką padarė bausmės, paskirtos už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, atlikimo laikotarpiu, vertina, kad toks A. B. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas – vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Įvertinus tai, kad ankstesnėmis švelnesnio pobūdžio bausmėmis nepavyko užtikrinti, kad A. B. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas įvertina tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, pagrobto turto vertė nėra didelė, paties kaltinamojo teigimu, nusikalstamą veiką jis padarė dėl to, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas už darbą (kadangi kaltinamasis oficialiai nedirbo, teismas neturi galimybės įsitikinti tokių kaltinamojo parodymų objektyvumu). Nors pastarosios aplinkybės nepateisina kaltinamojo elgesio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. išreiškė norą atlyginti padarytą žalą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Pažymėtina, kad atidėti kaltinamajam bausmės vykdymą šiuo atveju prašė ir prokuroras. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė A. B., ji užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų A. B., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, neatimtų galimybės dirbti, tiek ir realios galimybės nukentėjusiajam gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 69 straipsniu, A. B. įpareigotinas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Civilinis ieškinys, daiktiniai įrodymai ir proceso išlaidos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. gegužės 24 d. vagystės pareiškė 600 Eur dydžio civilinį ieškinį. Pastaruoju civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobtų daiktų bendrą vertę, iš bylos duomenų matyti, kad minėti daiktai įmonei nebuvo grąžinti, todėl UAB (duomenys neskelbtini) realiai patyrė turtinę žalą, kurios dydis atitinka civiliniame ieškinyje reikalaujamą sumą. Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą teisme pripažino ir kaltinamasis A. B.. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš A. B. pilna apimtimi, t.y. iš jo priteistina iš viso 600 Eur suma UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais (prisegti prie bylos viršelio) – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam A. B. buvo paskirtas gynėjas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kadangi kaltinamasis tuo metu atliko arešto bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose ir jo galimybės rasti gynėją buvo apsunkintos. Kaltinamojo A. B. gynėja buvo paskirta advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė.

2021 m. sausio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad K. Sandraitės-Butvilienės teiktos antrinės teisinės pagalbos A. B. išlaidos sudaro 144,00 Eur.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant A. B. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas ne vieną kartą, šiuo metu nedirbantis, be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį A. B. yra įpareigotas atlyginti turtinę žalą, taip pat jis turi kitų turtinių įsipareigojimų. Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. B. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, 69 straipsniu, A. B. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (600 eurų).

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. B. 600 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su kompaktiniais diskais su vaizdo ir garso įrašais (prisegtus prie bylos viršelio) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė