Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. T. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., lietuvė, LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti – registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. T. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, t.y. laikotarpyje nuo 2010-12-23 iki 2011-04-21, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), UAB „Š.“ rūbų priėmimo punkto patalpoje, eidama rūbų priėmėjos pareigas, iš UAB „Š“ priklausančio seifo pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „Š“ turtą - pinigus 4778,57 litus, kuriuos inkasavo iš (duomenys neskelbtini), tuo padarydama UAB „Š.“ 4778,57 Lt turtinę žalą,

Kaltinamoji J. T. apklausta teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad pradėjo dirbti UAB „Š.“ nuo 2010 m. spalio ar lapkričio mėnesio priėmėja , kuri yra (duomenys neskelbtini). Po truputį iš kasos išimdavo pinigų, imdavo po 200-300 Lt. Galvojo, kad atiduos pinigus į kasą. Supranta, kad savo veiksmais padarė didelę žalą. Buvo su ja pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis, žinojo, kad už pinigus esu atsakinga. Gyvena su dviem sūnumis, viena juos išlaiko. Išlaikymas iš vieno vaiko tėvo priteistas, kartu su vaiko tėvu negyvena. Vaikai yra 7 ir 8 metų amžiaus. Lanko mokyklos vienas 1 klasę, kitas antrą klasę. Aplinkybes nurodytas kaltinamajame akte pripažįsta pilnai paėmė iš kasos 4778,57 Lt Lt. Daugiau nusikaltimų nėra padariusi, žalą atlygins dalimis.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius LR BPK 291 str. reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Iš liudytojo A. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-11-11 priimta į UAB „Š.“ priėmėjos pareigoms J. T.. Dirbti ji pradėjo 2010-11-12 Įmonės rūbų priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš karto, sudarant darbo sutartį, buvo pasirašyta eilė dokumentų, tame tarpe ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Punktas Radviliškyje, prekybos centro „T.“ patalpose, atidarytas naujai, todėl J. T. buvo pastatytas EKA aparatas su nuliniu pradiniu likučiu bei įnešti į EKA kasą 100 Lt grąžai su kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini). J. T. priėminėjo ir išdavinėjo drabužius ir kilimus cheminiam valymui. Pinigus, kuriuos gaudavo už suteiktas paslaugas, ji apskaitydavo EKA aparatu, dienos apyvartą ji apskaitydavo Z ataskaitos kvitu bei įrašydama dienos apyvartą į kasos operacijų žurnalą. Priimamų rūbų apskaita yra vykdoma vienkartinių popierinių numerių pagrindu: viena numerio dalis segama prie daikto, kurie išvežami valymui, o kita dalis klientui. Taip pat supildomi užsakymų kvitai. Dienos apyvarta yra labai skirtinga, maždaug nuo 0 iki 300 Lt. Grynieji pinigai dienos pabaigoje iš EKA aparato yra išimami, suskaičiuojami, apie tai atžymima EKA žurnale ir saugomi specialiame seife, kuris yra jos darbo vietoje. Raktus nuo seifo turėjo tik ji, tai yra J. T.. Jai dirbant, pirmas pinigų išėmimas buvo 2010-12-23 4100 Lt. Kasoje, pagal įmonės nuostatus paliekama grąžai 100 Lt, kuris niekada neišimamas iš EKA. Sekantis išėmimas buvo 2011-04-21, kuriame dalyvavo tik V. K. – G.. Išimta buvo 4660 Lt. Jai buvo palikta grąžai virš 200 Lt smulkiais. Jai grįžus į centrinę būstinę, sukėlė įtarimą, kad pas J. T. per laikotarpį nuo 2010-12-23 iki 2011-04-21 yra per mažai rasta pinigų, kadangi jie įsitikino, jog daugiau pinigų išėmimų nebuvo. Tuomet peržiūrėję visus kasos dokumentų bei sutikrinę duomenis iš valyklos. Įtarimas pasitvirtino, todėl, nepranešus J. T., buvo nuvykta tos pačios dienos 17:15 val. į rūbų priėmimo punktą Radviliškyje – patikrinimui. Patikrinimą vykdė komisijoje: komisijos pirmininkas - jis, komisijos nariai – vyr. finansininkė J. Š. ir vadybininkė – apskaitininkė V. K. – G.. J. T. dalyvaujant, atskirai J. Š. perskaičiavo EKA stalčiuje esančius grynuosius pinigus, po to perskaičiavo duomenis esančius kasos operacijų žurnale. Tą patį, kad nebūtų jokių abejonių, nepriklausomai, nesikalbant su J. Š. atliko pakartotinai ir V. K. – G.. Šiuos skaičiavimus stebėjo ir tikrino jis su J. T.. Rezultatai po abiejų skaičiavimų visiškai sutapo. Buvo surašytas ir pasirašytas grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas Nr. 1, kuriame užfiksuotas trūkumas 4976,74 Lt. Iš karto jis pateikė J. T. reikalavimą pasiaiškinti, dėl pinigų trūkumo Radviliškio rūbų priėmimo punkto kasoje. J. T. iš karto sėdo rašyti pasiaiškinimo. Dar jo klausė „ką rašyti?“ Jis atsakė „rašyti viską kaip buvo“. Daugiau jokių pokalbių nevedė. Perskaičius jos pasiaiškinimą, kad kažkuriuo metu buvo palikusi raktus darbo vietoje ir kad pinigus galėjo kažkas pavogti. Jis labai nustebo, nes per visą jos darbo laikotarpį, apie raktų dingimą ar dar kokį nestandartinį nutikimą, jokio pranešimo nebuvo. Be to, jam ir J. Š. žodžiu paaiškino, kad visas tas įvykis dėl raktų palikimo darbo vietoje ir pinigų dingimo galėjo būti vasario mėnesį. Taip pat minėtame pasiaiškinime, J. T. parašė, kad visą pinigų sumą, tai yra trūkumą ji sumokės iki 2011-05-05. Šias datas J. T. sutarė su direktore, dėl atsikaitymo terminų. Įmonė laukė pinigų iš J. T. iki tos datos, kurią nurodė pati pasiaiškinime. J. T. iš darbo atleista nebuvo, dirbo toliau. Trečias pinigų išėmimas iš EKA kasos buvo 2011-04-28 526, 25 Lt. Paimti pinigų važiavo jis su V. K. - Grublienė, nes tikėjo, kad J. T., kaip pati rašė pasiaiškinime, grąžins dalį pinigų trūkumo, kurį pripažino. Atvykus, J. T., jiems sakė „iš kur gauti tiek pinigų, nes aš tiek neturiu“. Tuomet įvykdė pinigų išėmimą iš EKA kasos ir jis su V. jai dar kartą rodė ir su ja kartu perskaičiavo visą kasos knygą nuo jos darbo pradžios sutikrinant su kasos aparato čekiais, kad jai ir jiems nebekeltų abejonių, kad ši būtent minėta suma yra trūkumas. Nei jis nei V. jai jokio spaudimo nedarė, tik įrodė jai, kad pinigų trūkumas yra tikras ir neišgalvotas. Tą dieną ji liko toliau dirbti. J. T. atleidimo dieną jis nedalyvavo, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Todėl perdavimo darbo vietos kitai darbuotojai taip pat nedalyvavo. Pasibaigus nedarbingumui, jam pranešta apie dar vieną J. T. trūkumą, atleidžiant iš darbo, kurį ji padengė tą pačią dieną. Kadangi J. T. minėtą trūkumą 327,67 Lt atsiskaitė iš karto, pervesdama į UAB „Š.“ atsiskaitomąją sąskaitą, todėl dėl šios sumos civilinio ieškinio nereikš, nes pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinis ieškinys šiai dienai yra patikslintas, kadangi J. T. 2011-05-05 įnešė į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą 200 Lt., kuriuos jie ir išminusavo. Todėl civilinį ieškinį reiškia 4778,57 Lt. Daugiau J. T. neįnešė nei vieno lito, trūkumo padengimui. (b. b. 59-61)

Iš liudytojos J. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-11-11 priimta į UAB „Š.“ priėmėjos pareigoms J. T.. Dirbti ji pradėjo 2010-11-12 Įmonės rūbų priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Priimant į darbą darbuotoją, ji nedalyvauja, nes jai neįeina į pareigas. Punktas Radviliškyje, prekybos centro „T.“ patalpose, atidarytas naujai, todėl J. T. buvo pastatytas EKA aparatas su nuliniu pradiniu likučiu bei įnešti į EKA kasą 100 Lt grąžai su kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini). J. T. priėminėjo ir išdavinėjo drabužius ir kilimus cheminiam valymui. Pinigus, kuriuos gaudavo už suteiktas paslaugas, ji apskaitydavo EKA aparatu, dienos apyvartą ji apskaitydavo Z ataskaitos kvitu bei įrašydama dienos apyvartą į kasos operacijų žurnalą. Priimamų rūbų apskaita yra vykdoma vienkartinių popierinių numerių pagrindu: viena numerio dalis segama prie daikto, kurie išvežami valymui, o kita dalis klientui. Taip pat supildomi užsakymų kvitai. Dienos apyvarta yra labai skirtinga, maždaug nuo 0 iki 300 Lt. Grynieji pinigai dienos pabaigoje iš EKA aparato turi būti išimami, suskaičiuojami, apie tai atžymima EKA žurnale ir saugomi specialiame seife, kuris yra jos darbo vietoje. Raktus nuo seifo turėjo tik ji, tai yra J. T.. Jai dirbant, pirmas pinigų išėmimas buvo 2010-12-23 4100 Lt, kuriuos išėmė pavaduotojas A. D.. Kiek paliko kasoje jinežino. Kasoje, pagal įmonės nuostatus paliekama grąžai 100 Lt, kuris niekada neišimamas iš EKA. Sekantis išėmimas buvo 2011-04-21, kuriame dalyvavo tik V. K. – G.. Išimta buvo 4660 Lt. Kiek jai buvo palikta grąžai ji nežino. Jai grįžus į centrinę būstinę, sukėlė įtarimą, kad pas J. T. per laikotarpį nuo 2010-12-23 iki 2011-04-21 yra per mažai rasta pinigų, nes remiantis apskaitos dokumentais ji tikėjosi gauti apie 8000 Lt. Tuomet ji paskambino J. T. ir paklausė „kodėl tiek mažai pinigų?“ Ji tylėjo. Ji tuomet pasiūlė paskaičiuoti kartu, t. y. telefonu sakė, kad susiskaičiuotų nuo savo darbo pradžios iki tos dienos visas įplaukas ir atimtų vieną piniginį kvitą, kurį išėmė A. D. 4100 Lt. Ir jos atsisveikino. Tuomet peržiūrėjo visus kasos dokumentus bei sutikrino duomenis iš valyklos. Tada po maždaug 10-15 min. ji jai paskambino ir pasakė, kad „taip yra apie 5000 Lt trūkumas“. Įtarimas pasitvirtino, todėl, nepranešus J. T., buvo nuvykta tos pačios dienos 17:15 val. į rūbų priėmimo punktą Radviliškyje – patikrinimui. Patikrinimą vykdėme komisijoje: komisijos pirmininkas – A. D., komisijos nariai – ji ir vadybininkė – apskaitininkė V. K. – G.. J. T. dalyvaujant, jie perskaičiavo EKA stalčiuje esančius grynuosius pinigus ir sudarė pinigų apyrašą. Tą patį, kad nebūtų jokių abejonių, nepriklausomai, nesikalbant su V. atliko pakartotinai ir V. K. – G.. Šiuos skaičiavimus stebėjo ir tikrino A. D. su J. T.. Rezultatai po abiejų skaičiavimų visiškai sutapo. Buvo surašytas ir pasirašytas grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas Nr. 1, kuriame užfiksuotas trūkumas 4976,74 Lt. Iš karto A. D. pateikė J. T. reikalavimą pasiaiškinti, dėl pinigų trūkumo Radviliškio rūbų priėmimo punkto kasoje. J. T. iš karto sėdo rašyti pasiaiškinimą. Dar jos klausė „ką rašyti?“ Ji atsakė „rašyti viską kaip buvo“. Daugiau jokių pokalbių nevedė. Perskaičiusi jos pasiaiškinimą, kad kažkuriuo metu buvo palikusi raktus darbo vietoje ir kad pinigus galėjo kažkas pavogti, ji labai nustebo, nes per visą jos darbo laikotarpį, apie raktų dingimą ar dar kokį nestandartinį nutikimą, jokio pranešimo nebuvo. Ji tuomet jos paklausė „negi nematei, kad seifas tuščias?“ Ji atsakė „kad ten buvo daug maišelių ir pinigų trūkumo nesimatė“. Be to, jai žodžiu paaiškino, kad visas tas įvykis dėl raktų dingimo galėjo būti vasario mėnesį, kad grįžusi namo, rankinėje nerado raktų. Taip pat minėtame pasiaiškinime, J. T. parašė, kad visą pinigų sumą, tai yra trukumą ji sumokės iki 2011-05-05. Įmonė laukė pinigų iš J. T. iki tos datos, kurią nurodė pati pasiaiškinime. J. T. iš darbo atleista nebuvo, dirbo toliau. Trečias pinigų išėmimas iš EKA kasos buvo 2011-04-28 526, 25 Lt. Paimti pinigų važiavo A. D. su V. K. – G.. Kaip vyko viskas tą dieną jis nežino, nes nedalyvavo. Tą dieną ji liko toliau dirbti. 2011-05-13 J. T. atleidime ir perdavime ji nedalyvavo. Ji pranešė SODRAI bei J. T. pervedė darbo užmokestį už tas kelias gegužės mėnesio pradirbtas dienas ir atostogų kompensaciją į jos asmeninę sąskaitą. G. V. iš Radviliškio po J. T. atleidimo ir perdavimo darbo vietos, ją informavo, kad buvo rasta 327,67 Lt trūkumas, kurį J. T. iš karto padengė, pervesdama į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Dėl civilinio ieškinio buvo perskaičiuotas centrinėje būstinėje ir patikslintas, kuris padidėjo 1,83 Lt, nes buvo padaryta klaida dėl matematinių skaičiavimų. Todėl šiai dienai civilinis ieškinys yra 4778,57 Lt. (b. l. 62-64)

Iš liudytojos V. K. – G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-11-11 priimta į UAB „Š.“ priėmėjos pareigoms J. T.. Dirbti ji pradėjo 2010-11-12 Įmonės rūbų priėmimo punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš karto, sudarant darbo sutartį, buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Punktas Radviliškyje, prekybos centro „T.“ patalpose, atidarytas naujai, todėl J. T. buvo pastatytas EKA aparatas su nuliniu pradiniu likučiu bei įnešti į EKA kasą 100 Lt grąžai. J. T. priėminėjo ir išdavinėjo drabužius ir kilimus cheminiam valymui. Pinigus, kuriuos gaudavo už suteiktas paslaugas, ji apskaitydavo EKA aparatu, dienos apyvartą ji apskaitydavo Z ataskaitos kvitu bei įrašydama dienos apyvartą į kasos operacijų žurnalą. Priimamų rūbų apskaita yra vykdoma vienkartinių popierinių numerių pagrindu: viena numerio dalis segama prie daikto, kurie išvežami valymui, o kita dalis klientui. Taip pat supildomi užsakymų kvitai. Dienos apyvarta yra labai skirtinga, maždaug nuo 0 iki 300 Lt. Grynieji pinigai dienos pabaigoje iš EKA aparato yra išimami, suskaičiuojami, apie tai atžymima EKA žurnale ir saugomi specialiame seife, kuris yra jos darbo vietoje. Raktus nuo seifo turėjo tik ji, tai yra J. T.. Jai dirbant, pirmas pinigų išėmimas buvo 2010-12-23 4100 Lt. Kasoje, pagal įmonės nuostatus paliekama grąžai apie 200 Lt gal šiek tiek daugiau. Sekantis išėmimas buvo 2011-04-21, kuriame dalyvavo ir ji. Išimta buvo 4660 Lt. Jai buvo palikta grąžai virš 200 Lt smulkiais. Ji paklausė ar čia visi suprekiauti, minėto laikotarpio, t.y. po pirmo išėmimo, pinigai. J. T. prieš paduodama pinigus, pradarė seifą, kur buvo įmautėje supakuoti pinigai 4660 Lt. Seife daugiau pinigų nebuvo, o iš EKA kasos neišiminėjo pinigų minėtą dieną. J. T. tiksliai žinojo kiek supakuotoje įmautėje yra pinigų, kuriuos padavė jai. Iš karto jos abi perskaičiavo, bet prieš skaičiuojant ji jai pasakė tikslią įmautėje esančių pinigų sumą, tai yra 4660 Lt. Perskaičiavus buvo išrašytas pinigų paėmimo kvitas. Dar J. T. paklausė ar paduoti iš EKA stalčiaus smulkesnius pinigus. Ji paklausė kiek ten gali būti? Ji jai atsakė apie 200 Lt ir ji neskaičiavusi, bet pažiūrėjusi į EKA stalčių įsitikino, kad maždaug tiek ir yra kaip minėjo J. T.. Ir minėtų smulkių EKA stalčiuje esančių pinigų, pasakė kad neims ir paliko grąžai. Dar ji paklausė pas J. T., kas paskutinis ėmė pinigus iki jos? Atsakė ji, kad tai direktorės pavaduotojas A. D.. Įsitikinimui, pasižiūrėjo kiek pas ją yra pinigų paėmimo kvitų pirmų pusių, nes visada antrosios pusės būna centrinėje būstinėje kasos segtuve. Pasižiūrėjusi pas J. T., matė tik vieną pinigų paėmimo kvitą 2010-12-23 4100 Lt sumai pasirašytą A. D.. Grįžus į centrinę būstinę, sukėlė įtarimą, kad pas J. T. per laikotarpį nuo 2010-12-23 iki 2011-04-21 yra per mažai rasta pinigų, kadangi ji įsitikino, jog daugiau pinigų išėmimų nebuvo. Tuomet peržiūrėjo visus kasos dokumentų bei sutikrino duomenis iš valyklos. Įtarimas pasitvirtino, todėl, nepranešus J. T., buvo nuvykta tos pačios dienos 17:15 val. į rūbų priėmimo punktą Radviliškyje – patikrinimui. Patikrinimą vykdė komisijoje: komisijos pirmininkas - A. D., komisijos nariai – vyr. finansininkė J. Š. ir ji. J. T. dalyvaujant, atskirai J. Š. perskaičiavo EKA stalčiuje esančius grynuosius pinigus, po to perskaičiavo duomenis esančius kasos operacijų žurnale. Tą patį, kad nebūtų jokių abejonių, nepriklausomai, nesikalbant su J. Š. atliko pakartotinai ir ji. Šiuos skaičiavimus stebėjo A. D. ir J. T.. Rezultatai po abiejų skaičiavimų visiškai sutapo. Buvo surašytas ir pasirašytas grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas Nr. 1, kuriame užfiksuotas trūkumas 4976,74 Lt. Iš karto A. D. pateikė J. T. reikalavimą pasiaiškinti, dėl pinigų trūkumo Radviliškio rūbų priėmimo punkto kasoje. J. T. iš karto sėdo rašyti pasiaiškinimo. Dar J. Š. paklausė „ką rašyti?“ J. Š. pasakė „rašyti viską kaip buvo“. Daugiau jokių pokalbių nevedė. Perskaičiuos jos pasiaiškinimą, kad kažkuriuo metu buvo palikusi raktus darbo vietoje ir kad pinigus galėjo kažkas pavogti. Ji labai nustebo, nes prieš tai, tai yra tos pačios dienos apie 13 val., kai išiminėjo pinigus iš jos, J. T. apie raktų ir pinigų dingimą visiškai neužsiminė. Be to, A. D. ir J. Š. žodžiu paaiškino, kad visas tas įvykis dėl raktų palikimo darbo vietoje ir pinigų dingimo galėjo būti vasario mėnesį. Taip jie jai pasakė, grįžę į centrinę būstinę. Taip pat minėtame pasiaiškinime, J. T. parašė, kad visą pinigų sumą, tai yra trukumą ji sumokės iki 2011-05-05. Įmonė laukė pinigų iš J. T. iki tos datos, kurią nurodė pati pasiaiškinime. Jai datos niekas nediktavo ir nenurodė iki kada jai atsiskaityti, padengti minėtą trukumą. J. T. iš darbo atleista nebuvo, dirbo toliau. Trečias pinigų išėmimas iš EKA kasos buvo 2011-04-28 526, 25 Lt. Paimti pinigų važiavo ji su A. D., nes, kaip ji mano, tikėjosi, kad J. T., kaip pati rašė pasiaiškinime, grąžins dalį pinigų trūkumo, tačiau J. T. nesiūlė ir net nekalbėjo apie pinigų grąžinimą. Tuomet įvykdė pinigų išėmimą iš EKA kasos ir ji jai dar kartą rodė ir su ja kartu perskaičiavo visą kasos knygą nuo jos darbo pradžios sutikrinant su kasos aparato čekiais, kad jai nebekeltų abejonių, kad ši būtent minėta suma yra trūkumas. Nei ji nei A. D. jai jokio spaudimo nedarė, tik įrodė jai, kad pinigų trūkumas yra tikras ir neišgalvotas. Tą dieną, kiek jai žinoma, ji liko toliau dirbti. Ir 2011-05-12 jai buvo pranešta, kad 2011-05-13 bus atleidžiama J. T. ir reikės patikrinti kasą bei dalyvauti perdavimą darbo vietos naujai darbuotojai. Taip pat 2011-05-12 ji sutvarkė naujai darbuotojai visus įdarbinimo dokumentus ir jai pranešė, kad nuo 2011-05-13 9 val. ryto ji pradeda dirbti Radviliškio rūbų priėmimo punkte ir ji dalyvaus perėmime darbo vietos. 2011-05-13 9 val. atvykau ji su vyr. priėmėja B. B. bei J. T. ir nauja priėmėja A. S., kur buvo perskaičiuota visa EKA kasa ir vėl nustatytas trūkumas 327,67 Lt. J. T. su trūkumu sutiko, parašydama vėl pasiaiškinimą ir geranoriškai pervedė trūkstamų pinigų sumą tą pačią dieną į įmonės sąskaitą, dėl ko įmonė pretenzijų dėl šio 327,67 Lt trūkumo, neturi. Dar nori pasakyti, kad 2011-05-05 J. T. kasos trūkumui 4976,74 Lt padengti įnešė į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, geranoriškai 200 Lt. Taip pat niekas prie jo iš jų nedarė jokio spaudimo J. T.. (b. l. 65-67).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), R. mieste. (b.l. 6-9).

Esant šiems duomenims baudžiamojoje byloje laikytina, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 183 str.1d. Kaltinamoji pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, būdama materialiai už jį atsakinga, pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Tai patvirtinta kaltinamosios, liudytojų parodymais ir kita teismo pagarsinta medžiaga.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamoji J. T. neteista (b. l. 105), Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašyta (b. l. 92), administracine tvarka bausta (b.l. 104), Radviliškio r. savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnija svarstyta ir bausta nebuvo (b. l. 90), pagal Vį Registrų centrą nekilnojamo turto neturi. (b. l. 94-95)

Civilinis ieškovas UAB „Švarinta“ pareiškė civilinį ieškinį 4778,57 lito sumai, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas.(LR BPK 115 str.).

Kaltinamoji J. T. įvykdė nesunkų nusikaltimą, būdama neteista. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, jog kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamajai parinktina bausmės rūšis – viešieji darbai, tai švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, nes teismas , atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę ir kitas aplinkybes, laiko, jog šia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai. (LR BK 54 str.). Neparinktina bausmės rūšis bauda, nes kaltinamoji yra nedirbanti, turi išlaikytinių, taip pat pati griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nes kaltinamoji teisiama pirmą kartą, ateityje žada nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 d. ir skirti jai 3(trejus) mėnesius viešųjų darbų , įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.. (LR BK 46 str.1,2d.).

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios J. T. 4778,57 lito (ketverius tūkstančius septynerius šimtus septyniasdešimt aštuonis litus, 57 centus) UAB „Š.“.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.