Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-674-1111/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-19
Bylos Nr.
T-674-1111/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-674-1111/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29247-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 19 d.Plungė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant prokurorei Liudmilai Paulienei,

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. Z. gynėjui advokatui Dainiui Motužiui,

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui gydytojui psichiatrui V. N.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-382-1111/2025 A. Z. pripažintas nepakaltinamu padarius uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2025 m. spalio 16 d. teisme gauta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ komisijos išvada dėl priverčiamosios medicinos priemonės. Nurodyta, kad paciento diagnozės – (duomenys neskelbtini). Pacientui koreguotas gydymas. Skiriami ir išrašomi medikamentai. Paskirtas leidžiamas vaistas, kurį kartą per mėnesį pacientas atvyksta susileisti į įstaigą. Pacientas laikosi gydytojo nurodymų, vartoja paskirtus vaistus ir reguliariai atvyksta į konsultacijas. Atvyksta su lydinčiu asmeniu – močiute. Bendradarbiauja su gydytoju psichiatru ir jo komanda. Stebimas pakankamai nuoseklus požiūris į gydymą, priverstinio stebėjimo taisyklių nepažeidė. Nuotaikos fonas šiek tiek pažemintas, kontaktas pakankamas. Pokalbį palaiko labiau klausimų pagalba. Pavojingumo sau ar aplinkiniams nestebima. Rekomenduojama gydymą tęsti savanoriškai, komisijos vertinimu, paciento psichikos būklė šiuo metu leidžia jam savarankiškai kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl gydymo tęsimo. Išvada: paciento būklė šiuo metu stabili, pavojingumo sau ar aplinkiniams nestebima. Pacientas laikosi paskirto gydymo ir lankosi pas gydytoją psichiatrą. Komisija rekomenduoja teismui nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydytojo psichiatro stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Rekomenduojama gydymą tęsti savanoriškai.

2025 m. gruodžio 3 d. teisme gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ komisijos išvada dėl priverčiamosios medicinos priemonės. Nurodyta, kad 2025 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komisija, įvertinusi tuo metu stabilią paciento psichikos būklę, pavojingumo sau ar aplinkiniams nebuvimą bei pakankamai nuoseklų gydymo laikymąsi, teismui pateikė išvadą, kurioje rekomendavo nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu nustatyta paciento klinikine būkle ir turimais duomenimis. Laikotarpiu po išvados pateikimo, tačiau iki teismo posėdžio, paciento būklė staigiai paūmėjo. Atsižvelgiant į paciento diagnozes, galimą psichotropinių medžiagų vartojimą, būklė gali blogėti, o paūmėjimo metu gali didėti asmens pavojingumo sau ir aplinkiniams rizika. Taip pat atsižvelgiama į teismo proceso metu paaiškėjusias aplinkybes dėl paciento padarytos nusikalstamos veikos ir su tuo susijusių elgesio pokyčių. Šios aplinkybės rodo, kad nebėra pagrindo nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę, tačiau paciento gydymo tęsti vien ambulatorine tvarka šiuo metu būtų nepakankama. Įvertinusi naują klinikinę situaciją ir elgesio dinamiką, komisija konstatuoja, kad priverstinio ambulatorinio stebėjimo tęsti šiuo metu netikslinga, Atsižvelgiant į staigų būklės paūmėjimą, pasireiškusius rizikos veiksnius ir būtinybę užtikrinti liek paciento, tiek aplinkinių saugumą, tikslingas intensyvesnis ir struktūruotas gydymas stacionarinėmis sąlygomis, komisija rekomenduoja teismui pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir skirti stacionarinį stebėjimą priverstinio gydymo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 2 d. nutartimi A. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 2 d. Nutartyje nurodyta, kad A. Z. įtariamas tuo, kad jis 2025 m. lapkričio 1 d. apie 2 val. nakties, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus kambaryje, panaudodamas peilį sužalojo savo motiną D. Z., kuriai peiliu durdamas ne vieną kartą į gyvybiškai svarbias kūno vietas – į galvos sritį, taip sužalodamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laiptinėje peiliu sužalojo savo močiutę V. Z., kuriai bandančiai pabėgti, peiliu durdamas į galvos sritį, padarė sužalojimus ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais jis pasikėsino nužudyti savo artimuosius giminaičius (šeimos narius), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes išgirdę pagalbos šauksmus į įvykio vietą atvyko netoliese buvę policijos pareigūnai. Šiais veiksmais A. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad jis tik šiandien sužinojo esamą situaciją. Jie gydė A. Z. pusę metų. Buvo paskirti trumpo veikimo medikamentai, vėliau buvo paskirti patys geriausi medikamentai pasaulyje. Kiekvieną mėnesį buvo leidžiami vaistai, būklė gerėjo. Atvykdavo su močiute, galėjo susikalbėti, ateidavo kelias dienas anksčiau, ar laiku, termino nepraleisdavo niekada. Būklė buvo tikrai, kaip psichinio ligonio, stabili, gerėjanti, tačiau dabar ką jis išgirdo - viskas verčiasi aukštyn. Dabar riekia keisti tą jų priimtą spendimą. Kas paveikė pacientą tokiam poelgiui, sunku pasakyti, nes močiutė sakė, kad žiūrėjo filmą apie nužudymus. Kiek jam žinoma, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes pacientui antrą parą buvo sutrikęs miegas, policija buvo iškviesta. Pirmą kartą nei policija, nei greitoji nepriėmė jokių priemonių ir neišvežė į stacionarą, kas turėjo būti pagal situaciją, to pasekoje ir buvo tas įvykis. Dabar reikėtų gydyti priverstinai Rokiškio ligoninėje. Jei nebūtų buvę to įvykio, tada būtų siūlymas nutraukti priverstinį gydymą, jei įvykis būtų buvęs prieš teikiant teikimą, visiškai būtų peržiūrėję situaciją, siųsti į Rokiškį.

2025 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, kad situacija pasikeitė kardinaliai. Įtraukė į konsultacinę komisiją dar vieną psichiatrą – K., priėmė sprendimą, kad pacientą A. Z. reikėtų gydyti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pacientas buvo gydytas tris kartus papildomai, bet trumpalaikis buvo gydymas. A. Z. nepažeidinėjo procedūrų, lankydavosi kas mėnesį. Susidarius tokiai situacijai, jei laikytis sprendimo pratęsti stebėjimą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, jei būtų taip, kad A. Z. paleis ir bus šeštadienis, jo nei mama, nei močiutė nepriims, jis atsidurs gatvėje, įstaiga nedirba, psichiatras jo nepakonsultuos. Jei negalima priimti priverstinio gydymo Rokiškyje, tai priimti, kad bent į stacionarą perkeltų iškart po Šiaulių. Neįsivaizduoja kaip jį reikės stebėti kol susikontaktuos su A. Z., čia situacija labai nedėkinga ir medikams ir žmonėms, nes jei išeis ir pasiims peilį, jis gali pereiti per gatvę su peiliu.

Prokurorė siūlė teikimą atmesti. Paaiškino, kad priverčiamoji medicinos priemonė turi būti peržiūrima kas 6 mėnesius, ar tikslinga nutraukti, ar pratęsti. Tokia sudėtingesnė situacija, A. Z. padarė galimai naują nusikalstamą veiką, šiuo metu suimtas. Šiuo atveju nėra gauta duomenų, kad pacientas pažeidinėjo stebėjimo sąlygas, gydymo įstaiga nurodo, kad laikėsi gydymo tvarkos, vartojo vaistus, tačiau jo psichikos sveikata vis vien pablogėjo. Šiuo atveju pacientas turėtų būti siunčiamas į stacionaro įstaigą bendra tvarka. Sudėtinga, nes gydymo įstaiga negali priimti tokio sprendimo, nes A. Z. suimtas. Nežinoma kaip bus išspręstas suėmimo klausimas, A. Z. gali būti paleistas ir tokiu būdu būtų galimybė tęsti priverstinį gydymą šioje byloje. Nėra teisinių aplinkybių dėl kurių galėtų būti panaikintas priverstinis gydymas. Vadovaujantis BPK nuostatomis ir tvarkos aprašu, nenustačius, kad pacientas pažeidė sąlygas, galima spręsti klausimą dėl tokių pačių priverčiamųjų medicinos priemonių - ambulatorinio stebėjimo pratęsimo. Prašo teismo teikimo dėl pakeitimo į stacionarinį stebėjimą netenkinti, nes tam nėra teisinio pagrindo, bet yra pagrindas partęsti dar 6 mėnesiams. Pasikeitus aplinkybėms gydymo įstaiga gali ir nelaukti 6 mėnesių, jei kitoje byloje būtų paskirta kita medicininio poveikio priemonė, tada galėtų kreiptis į teismą panaikinti šią medicinos priemonę.

A. Z. gynėjas paaiškino, kad jis neturi jokių abejonių dėl pateiktos išvados, kad su žmogumi yra labai rimtos problemos, jis pavojingas kitiems aplinkiniams. Negali būti panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė, bet gydymas turi būti užtikrintas, gydytojo išvadomis reikėtų vadovautis, o aprašas numato, kad pasikeitus aplinkybėms gali būti peržiūrima.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pagal BPK 405 straipsnio 2 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-668/A1-243 „Dėl Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašas.

Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja priverstinai gydomiems ir stebimiems ligoniams taikomų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo tvarką psichiatrijos stacionaruose, psichikos sveikatos centruose bei socialinės globos įstaigose (Aprašo 1 punktas).

Ambulatorinio priverstinio gydymo ir stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia psichikos sveikatos centras pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą (Aprašo 4 punktas). Jei pacientas nepažeidinėja stebėjimo sąlygų, bet jo psichikos būklė pablogėja, jis siunčiamas į stacionarinę psichiatrijos įstaigą bendra tvarka, nekeičiant priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinio priverstinio stebėjimo (Aprašo 36 punktas).

Stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia atitinkami VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės skyriai. Vaikams šios paslaugos teikiamos psichiatrijos ligoninių vaikų skyriuose (Aprašo 3 punktas). Stacionarinėje psichiatrijos įstaigoje ambulatoriškai priverstinai stebimas pacientas gydomas ir išrašomas bendrais pagrindais, prieš išrašant informuojant psichikos sveikatos centrą (Aprašo 37 punktas).

Jei pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, elgiasi asocialiai, jis siunčiamas į teritorinę psichiatrijos įstaigą, tuo pat metu inicijuojant teisme priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare (Aprašo 38 punktas).

Pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal šį Aprašą, už aplaidumą, netinkamą jiems priskirtų funkcijų vykdymą, taip pat pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 46 punktas).

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad 2025 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiantis į teismą su pradiniu teikimu A. Z. būklė buvo būklė stabili, pavojingumo sau ar aplinkiniams nebuvo stebima. Pacientas laikėsi paskirto gydymo ir lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Tačiau 2025 m. lapkričio 1 d. A. Z. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Dėl to 2025 m. gruodžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su nauju teikimu, rekomenduojant teismui pakeisti A. Z. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę ir skirti stacionarinį stebėjimą priverstinio gydymo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad A. Z. nėra pasveikęs, jo psichikos būklė yra pablogėjusi ir jo pavojingumas nėra išnykęs.

Kaip pirmiau minėta, A. Z. nepažeidinėjo priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygų, tačiau jo psichikos būklė pablogėjo. Esant tokiai situacijai nėra teisinio pagrindo A. Z. taikomą priverstinį ambulatorinį gydymą pakeisti priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare. Šiuo atveju, vadovaujantis Aprašo 36 punktu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl A. Z. siuntimo į stacionarinę psichiatrijos įstaigą bendra tvarka, nekeičiant priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinio priverstinio stebėjimo.

Pažymėtina, kad šiuo metu pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 2 d. nutartį A. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 2 d. A. Z. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tokiu atveju, jeigu naujoje byloje A. Z. būtų taikoma griežtesnė priverčiamoji medicinos priemonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų pagrindą kreiptis į teismą su teikimu panaikinti A. Z. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą atmesti ir A. Z. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu,

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teikimą atmesti.

A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius