Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1255-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
1S-1255-317/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01268-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1255-317/2014
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01268-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos ir neatliktos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu jis buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu sudėta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 23 d., jos pabaiga – 2015 m. kovo 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. gegužės 27 d. – 10 mėnesių 1 diena.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

D. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir patvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atlikus būtinąją bausmės dalį. Nuteistasis teigia, kad padarytų nusikalstamų veikų sunkumo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus teisės aktų pažeidimas. Nurodo, kad aplinkybės, susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, nes šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Toks argumentavimas nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jis bausmės atlikimo metu yra baustas drausminėmis nuobaudomis, nes šios nuobaudos nebegalioja. Nuteistasis mano, kad teismo argumentas, jog jis dar nepakankamai patyrė laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus, yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. D. B. skunde pažymi, kad apylinkės teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai sureikšmino padarytus, tačiau nebegaliojančius, vidaus tvarkos pažeidimus, nepakankamai dėmesio skyrė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios jų jau buvo įvertintos anksčiau-skiriant bausmės dydį ar sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai. Komisija, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog D. B. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus t.y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šešis kartus buvo paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą bausmės dalį. Tačiau šie pagrindai savaime dar nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kritiškai vertintinas D. B. skundo argumentas, kad bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitiems baudžiamosios teisės principams prieštarauja apylinkės teismo išvada, jog jis dar nepakankamai patyrė laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad probacijos tikslai yra ne tik mažinti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių, bet ir užtikrinti visuomenės saugumą, sudaryti sąlygas įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kiekvienu konkrečiu atveju yra svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir visas jo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos nuteistam asmeniui socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina tai, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Nors D. B. yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, tačiau šį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų vertinant kitų aplinkybių kontekste, kartu atsižvelgiant ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ir iki jo nuteisimo, manytina, jog šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam, nebus pasiekti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų, todėl, toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Negalima visiškai sutikti su D. B. nuomone, kad nusikalstamų veikų sunkumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus teisės aktų pažeidimas. Anaiptol, ši aplinkybė yra pakankamai svarbi vertinant ne tik teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir atsižvelgiant į visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiojo, interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas. Be to ši aplinkybė yra vertinama kitų aplinkybių kontekste. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą –vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę, savavaldžiavimą, panaudojant psichologinę prievartą. Anksčiau D. B. vieną kartą taip pat yra teistas už plėšimą bei savavaldžiavimą, panaudojant fizinę ir psichologinę prievartą. Negalima neatsižvelgti į tai, kad bausmės atlikimo metu D. B. net šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas keturis kartus, tame tarpe ir grubius pažeidimus-už smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį, alkoholio vartojimą (b. l. 12).

Nors šiuo metu pataisos įstaigoje D. B. taikytos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau paskutinius du pažeidimus, kurių vienas itin grubus (už kurį taikytas baudos izoliatorius), nuteistasis padarė 2012 metų pabaigoje. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis per visą bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Kaip jau minėta, du pažeidimai buvo itin grubūs, už juos skirtos labai griežtos nuobaudos. Visos aptartos aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visuma nuteistąjį apibūdinančių bei jį charakterizuojančių aplinkybių dar rodo jo pavojingumą visuomenei bei tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis nedėjo pakankamai pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, žema pakartotinio nusikalstamumo rizika (15 balų pagal OASys metodiką), likusi neatliktos bausmės dalis, šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad D. B. jau nėra pavojingas visuomenei. Tokiai išvadai neprieštarauja ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime, kuriame nepritarė Komisijos priimtam nutarimui (b. l. 20). Ir nors šiame atsiliepime išreikšta prokuroro nuomonė yra tik rekomendacinė, tačiau ji padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleido taikymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas