Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str., paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia - 2010-09-02, bausmės pabaiga - 2018-05-12.

2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi sutiko su Komisijos priimtu nutarimu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nedaro pažangos ją mažinant, kadangi turi galiojančią nuobaudą ir socialinės reabilitacijos programose dalyvavo pasyviai.

D. N. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei tenkinti prašymą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nurodo, kad komisija yra priėmusi šališką sprendimą netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo. Komisija nurodo, kad reikia pareiškėjui įsidarbinti pataisos įstaigoje, nors yra 2015 m. spalio 26 d. medicininė pažyma, kad pareiškėjas negali dirbti dėl sveikatos stovio. D. N. yra skirta drausminė nuobauda už atsisakymą dirbti, nors jis dirbti negali, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėja pateikė savo abstrakčius pamąstymus apie pareiškėjo elgesį iki bausmės atlikimo (buvo kelis kartus baustas), nurodo, jog nepasitaisė, nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASYS metodiką yra žema – 35 balai. Į padarytos veikos sunkumą ir teistumus teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę. Teisėja neįžvelgė pozityvių, teigiamų aplinkybių dėl ko turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tik daro šališkas išvadas ir abstrakčiais pamąstymais vadovaudamasis teigia, kad pareiškėjas buvo anksčiau teistas, atleistas nuo bausmės dėl amnestijos ir vėl prasižengė įstatymui. Todėl yra netinkamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Įstatymai nenumato tokių aplinkybių, kuriomis savo sprendimą grindžia teisėja, netaikydama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisės aktuose yra konkrečiai nurodyta, dėl kokių aplinkybių negalimas lygtinis paleidimas.

Atsiliepimas į D. N. skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo D. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. N. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano D. N. pilna apimtimi nevykdo. Komisija 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 95-360 nustatė šias socialinės reabilitacijos priemones: laikytis įstaigos nustatytos tvarkos ir neturėti galiojančių nuobaudų; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b.l. 28). Tačiau išvadoje apie nuteistojo D. N. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, kad nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi socialinės reabilitacijos programose dalyvavo pasyviai ir turi galiojančią nuobaudą už atsisakymą dirbti, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų bei ateityje nenusikals (b.l. 28). Už šį vidaus tvarkos pažeidimą nuteistajam skirta nuobauda – uždrausta 1 mėn. pirkti maisto produktus (b.l. 27). Skunde apeliantas teigia, kad dirbti negali dėl sveikatos būklės ir šią aplinkybę patvirtina medicininė pažyma, kurios teismas neįvertino. Tačiau, priešingai nei nurodė D. N., pirmosios instancijos teismas įvertino minėtą aplinkybę skundžiamoje nutartyje, nurodydamas, kad iš 2015 m. rugsėjo 9 nuteistojo paaiškinimo matyti, kad nuteistasis atsisakymą dirbti grindžia visai ne sveikatos problemomis, be to, teismas pastebėjo, kad nuobauda paskirta 2015 m. rugsėjo 10 d. o medicininis pažymėjimas išduotas 2015 m spalio 26 d. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad medicininis pažymėjimas visiškai neinformatyvus, neaišku nei dėl kokių susirgimų nei kokiam laikui dirbti negali (b.l. 4). Be to, imant domėn ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka nuteistasis, nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda, ją gali įstatymo nustatyta tvarka apskųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, šiam nuobaudos nepanaikinus – teismui. Tačiau įrodymų, jog drausminė nuobauda D. N. buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai , dėl ko buvo panaikinta, nuteistasis nepateikė, todėl ji yra galiojanti. Todėl apelianto paaiškinimai, jog nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, yra vertintini kaip D. N. subjektyvi nuomonė, kurios nepatvirtina jokie byloje duomenys. Todėl, įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, kad socialinės reabilitacijos planas vis tiek vykdomas ne pilna apimtimi, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis padarė vidaus tvarkos pažeidimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. N. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 35 balai. Tačiau, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog po D. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas nuo paskutinio Komisijos vertinimo 2015-06-08 nesumažėjo (žr. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis byloje Nr. T-599-548/2015). Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o pagrindo priimti priešingą sprendimą, nei nurodytas Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje, aukštesnysis teismas nenustatė. Dėl šių priežasčių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutarė:

Nuteistojo D. N. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.