Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-139-95/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
II-139-95/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01733-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuda Arlauskienė
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-139-95/2011
(Proceso Nr. 4-61-3-01733-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.2, 45.4.4; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. S., jos atstovui pagal pavedimą M. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) vyr. patrulis 2010-11-11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 865762 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad S. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. ir 127 str. 2 d., nes ji 2010-11-11 apie 10.05 val. Olandų-Filaretų g., Vilniuje, vairuodama automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama kirto horizontalaus ženklinimo 1.1 liniją „Siaura ištisinė linija“, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir pagadino abu automobilius. Tokiais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 ir 109 p. reikalavimus (b. l. 13).

Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, išnagrinėjęs S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-11-18 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 865762 (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis ATPK 30² str., 30 str. 2 d. ir 127 str. 2 d., paskyrė jai administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 30² str., paskyrė – 75 Lt baudą, o pagal ATPK 33 str. 2 d. ir 127 str. 2 d., S. S. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio piniginę baudą (b. l. 7, 8, 14).

Šalies argumentai

Skunde teismui (b. l. 1-6) S. S. prašė Nutarimą, kuriuo jai buvo paskirta 100 Lt dydžio baudą, panaikinti. Nurodė, kad iš byloje esančio Protokolo turinio nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai yra jai inkriminuojami. Toks Protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, o surašius Protokolą nesilaikant įstatymų yra pažeidžiamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad pareigūnas, nagrinėjęs jos administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyręs jai nuobaudą, neįsigilino į bylos esmę, rėmėsi tik ją kaltinančiais duomenimis, neįvertino liudytojos A. B. parodymų. Kadangi buvo pažeistos procesinės teisės nuostatos, t. y. ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. ir ABTĮ 81 str., todėl Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentavo, kad surašant tiek Protokolą, tiek priimant Nutarimą, buvo pažeisti esminiai administracinės teisenos principai, užtikrinantys administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę į teisminę gynybą nuo aiškių ir konkrečiai nurodytų pažeidimų, taip pat ir principai, turintys užtikrinti nešališką ir objektyvų visų bylos aplinkybių ištyrimą. Taigi, vadovaujantis paminėtoms aplinkybėms ir ex injuria jus non oritur principu, prašo, kad nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, būtų panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdyje S. S. ir jos atstovas pagal pavedimą M. Z. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir motyvus ir prašė Nutarimą panaikinti. Papildomai paaiškino, kad ji važiavo pirma juosta ir dar neprasidėjus ištisinei juostai persirikiavo į antrą juostą. Matė, kad dega įspėjamasis geltonas šviesoforo signalas, todėl iš karto po persirikiavimo prieš šviesoforą sustojo. Tuo metu iš karto į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio prieš persirikiuojant nebuvo. Mano, kad jis važiavo didesniu nei leistina greičiu ir nesilaikė saugaus atstumo, kad išvengtų susidūrimo. Pareigūnai netinkamai įvertino aplinkybes. Ji persirikiavo dar esant punktyrinei linijai, iki ištisinės linijos manevrą baigė. Be to, pareigūnai nenurodė, kokiomis priemonėmis naudojosi. Ji matė, kad matavo su rulete, bet nepridėti įrodymai, kad ji turi sertifikatą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Institucijos, kurios Nutarimas skundžiamas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 26).

Liudytojas Z. M. (Z. M.) teismo posėdyje paaiškino, kad jis važiavo Olandų gatve antra eismo juosta. Pirma juosta važiuojanti vairuotoja staigiai kirto ištisinę juostą ir persirikiavo prieš šviesoforą į antrą juostą ir sustojo. Kad neįvyktų susidūrimas, bandė stabdyti, bet išvengti susidūrimo nepavyko. Stabdyti pradėjo kai vairuotoja kirto ištisinę liniją. Greitis buvo leistinas, apie 50 – 60 km/val. Į karę pasukti negalėjo, nes buvo kitas automobilis (žr. teismo posėdžio protokolą).

Liudytoja A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji stovėjo prie perėjos, kad pereiti į kitą gatvės pusę. Matė, kaip Honda persirikiavo iš pirmos juostos į antrą ir į ją atsitrenkė Džipas. Ji buvo pilnai persirikiavus. Kiek buvo metrų, kai pradėjo persirikiuoti, negali pasakyti. Ar Hondos vairuotoja kirto ištisinę liniją, ar persirikiavo iki jos pradžios – negali pasakyti, nes nežino, ar ten yra ištisinė linija (žr. teismo posėdžio protokolą).

Policijos pareigūnai liudytojai E. B. ir S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą į Olandų gatvę, kad įvyko autoįvykis. Atvykus į vietą abu vairuotojai aiškino skirtingas aplinkybes. Sudarė įvykio schemą, išmatavo ir abu vairuotojai juodraštyje pasirašė. Iš schemos matyti, kad ištisinė linija iki Stop linijos yra 20 metrų 10 cm. Iš stabdymo kelio matyti, kad stabdyti pradėta vėliau, negu prasideda ištisinė juosta. Iš to padaryta išvada, kad vairuotoja persirikiuodama kirto ištisinę liniją ir tada vairuotojas pradėjo stabdyti (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

S. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už padarymą veikos, įtvirtintos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 127 str. 2 d.

ATPK 124¹ str. 2 d. (2007-12-12 įstatymo redakcija Nr. X-1365) reglamentuojama, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų taku – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

ATPK 127 str. 2 d. (2007-12-13 įstatymo redakcija Nr. X-1265) reglamentuojama, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

KET 8 p. (redakcija aktuali administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuojama, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklu.

KET 109 p. (redakcija aktuali administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) reglamentuojama, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Įvertinęs byloje esančių ištirtų rašytinių įrodymų visumą, bei liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d. ir 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad ji persirikiavo dar iki ištisinės linijos, nepasitvirtino ir yra paneigti tiek rašytiniais, tiek liudytojų parodymais. Iš byloje esančios eismo įvykio schemos ir schemos juodraščio, ant kurių S. S. pasirašė, matyti, kad ištisinės linijos ilgis yra 2 metrai 10 centimetrų (b. l. 17, 18). Kitos transporto priemonės stabdymo kelias prasideda toliau, negu prasideda ištisinė linija. Darytina išvada, kad kitas eismo dalyvis pradėjo stabdyti po to, kai S. S. pradėjo persirikiavimo manevrą. Kad kitam vairuotojui būtų iškilusi būtinybė stabdyti savo transporto priemonę dėl kokių tai kitų priežasčių, negu S. S. pradėjo daryti persirikiavimo manevrą – tokių duomenų byloje nėra ir tokių priežasčių nenurodė net pati pareiškėja.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių įvykdytu pažeidimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Byloje S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. gali būti pasiekti tik taikant S. S. atžvilgiu ATPK 124¹ str. 2 d. ir 127 str. 2 d. sankcijose numatytą ir Nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą. Nutarimo naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d., 128 str. ir 129 str., n u t a r ė:

S. S. skundo nepatenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2010-11-18 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 865762, kuriuo S. S., vadovaujantis ATPK 30² str., 30 str. 2 d. ir 127 str. 2 d., buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 30² str., paskirta – 75 Lt bauda, o pagal ATPK 33 str. 2 d. ir 127 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda Arlauskienė