Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Nidai Grunskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini) , deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio pagal verslo liudijimą, nevedusio, teisto, įtariamo BK 147 str. 1 d. padarymu, gynėjo advokato Rolando Vaitiekūno skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria buvo pratęstas S. M. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pagal BK 147 str. 1 d. S. M. įtariamas tuo, kad iki 2012 m. birželio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, veikdamas kartu su E. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrai sutarę užverbuoti bei pelnytis iš asmens prostitucijos, nuomojame bute pasinaudojus O. D. pažeidžiamumu, t.y. sunkia materialine padėtimi, neturėjimu pragyvenimo šaltinio ir panaudojant apgaulę, melagingai žadant, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, įtikino ir taip užverbavo O. D. vykti į užsienį dirbti prostitute, ją pusnuogę fotografavo, vežė pas gydytojus patikrinti, ar ji neserga venerinėmis ligomis, po ko, turėdamas tikslą O. D. išvežti į užsienį ir pelnytis iš prostitucijos, laikė ją nelaisvėje išnuomotuose butuose iki 2012 m. birželio 19 d., kol ji buvo išlaisvinta policijos pareigūnų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis S. M. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. birželio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi S. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuris to paties teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartimi pratęstas 2 (dviem) mėnesiam bei skundžiama 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 4. punkto 1-a dalimi, kuri nustato, kad "teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką" ir prašo patikrinti ar byloje tikrai yra pakankamai svarių duomenų (kurių įrodomoji reikšmė teismui atrodytų nenuginčijama) apie tai, kad S. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl kurio jis suimtas. Nesant tokių duomenų, taip pat būtų pagrindas netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šias aplinkybes suimtojo gynėjas mano, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso normas bei vertino bylos aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji naikintina.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Įtariamojo gynėjas prašo patikrinti, ar byloje tikrai yra pakankamai svarių duomenų, kurių įrodomoji reikšmė teismui atrodytų nenuginčijama, apie tai, kad S. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl kurio jis suimtas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad surinkti joje duomenys, esantys įtariamojo E. B., nukentėjusiosios O. D., liudytojų S. J., A. P., T. M. parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, slapto sekimo protokole, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokoluose ir kt. leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą S. M.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir klausimas dėl byloje esančių duomenų įrodomosios vertės nenagrinėjamas - tai spręs teismas, kurio žinioje bus baudžiamoji byla. Priešingu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pateiktų išankstinį bylos medžiagoje surinktų duomenų vertinimą ir taip pažeistų teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.

Pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – tai įtariamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje ir kitos aplinkybės. S. M. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad suimtasis S. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra labai svarbi sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau šią aplinkybę nusveria stiprių socialinių ryšių nebuvimas ( nedirba, nėra sukūręs savo šeimos, todėl kaip pilnametis asmuo nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais), ryšių užsienyje turėjimas, kaltinimo sunkumas bei sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Įtariamajam S. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Nors skunde nurodoma, kad S. M. neteistas, tačiau suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu apylinkės teismas jau buvo paskelbęs jam apkaltinamąjį nuosprendį už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, kuris įsiteisėjo 2012 m. birželio 27 d. Tai rodo, kad suimtasis yra neigiamai orientuota asmenybė, linkusi pažeidinėti įstatymus. Skunde taip pat nurodoma, kad S. M. turėjo verslo liudijimą, dirbo ir užsidirbo pakankamai santaupų, kurios leido jam pragyventi, tačiau bylos medžiagoje yra prokurorės pateikta 2012-07-24 pažyma patvirtinanti, kad jo pajamos nuo 2010-10-12 iki 2012-03-01 neviršijo 450 Lt. Tai reiškia, kad jo legalios pajamos tikrai nebuvo pakankamos jam pragyventi, o kartu rodo ir tai, kad lėšų pragyvenimui jis galėjo gauti iš nusikalstamų veiklų. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes (S. M. ryšius užsienyje, realios darbinės veiklos nevykdymą, jam inkriminuojamo nusikaltimo savanaudišką pobūdį ir kt.) darytina išvada, jog priešingai, nei teigiama skunde, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima įtariamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimo tęsimas S. M. minėtais pagrindais, nepažeidžia BPK 122 str. 7 d. reikalavimo.

Gynėjas skunde tvirtina, kad vietoje suėmimo jam gali būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – užstatas. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, skirtingai, nei mano suimtasis, yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą nei BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas, nei kiti BPK reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo S. M. gynėjo advokato Rolando Vaitiekūno skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.