Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui R. G., trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7110-501/2011 4 punkto sąlygą, susijusią su nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymu ir priteisti iš R. G. sūnui D. G. išlaikymą po 300,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną O. G. arba prašė tenkinti alternatyvius ieškinio reikalavimus: 1. pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7110-501/2011 4 punkto sąlygą, susijusią su nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymu ir priteisti iš R. G. sūnui D. G. išlaikymą po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės/kol vaikas įgys vidurinį išsilavinimą, bet ne mažiau kaip ½ dalis Vyriausybės nustatytos MMA, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną O. G.; 2. nustatyti nepilnamečiam vaikui D. G. ir ieškovei O. G., iki vaiko pilnametystės/kol vaikas įgys vidurinį išsilavinimą uzufruktą į atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3. iškeldinti atsakovą R. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų iki kol pasibaigs uzufrukto teisė;Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka nutraukta teismo 2011-06-15 sprendimu, patvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys numatė, kad atsakovas teiks išlaikymą sūnui D. G., gim. 2005-08-26, po 144,81 EUR (500,00 Lt) kas mėnesį. Tačiau šiuo metu teikiamo išlaikymo suma neatitinka vaiko poreikių.Šalims po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neleidžia ieškovei ir šalių sūnui naudotis butu.Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė turi analogišką reikalavimą teikti sau, tačiau vertinant ieškovės pajamas, ji negali skirti vaiko išlaikymui po 300 EUR per mėnesį. Ieškovė siekia perkelti atsakovui savo pareigą išlaikyti sūnų. Pateiktu ieškiniu ieškovė siekia maksimaliai kenkti atsakovui. Ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus, tačiau nedaro pastangų gerinti savo darbo rezultatų, didinti apmokėjimą. Vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tėvams turint gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant būstą ar jį gaunant panaudai. Ieškovė neįrodo, kad ji negali išsinuomoti ar įsigyti kito būsto, atitinkančio jos finansinę padėtį, neįrodo, kad ji neturi galimybių gyventi pas giminaičius. Pasinaudodama vaiku ieškovė siekia užvaldyti butą. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB nurodė, kad prieštarauja ieškinio reikalavimui dėl uzufrukto nustatymo bankui įkeistam turtui pagal 2007-05-18 kredito sutartį bankas suteikė 56716,51 EUR kreditą R. G. ir O. G., kurių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalių prievolė bankui yra solidari. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu panaikinama banko galimybė ateityje pasinaudoti savo teise, nes priverstinio skolos išieškojimo atveju butas bus parduotas už mažesnę sumą, nei galėtų būti parduotas nenustačius uzufrukto. Esant uzufruktui buto pirkėjų galimybė patenkinti savo tikslus sumažėja iki minimumo ar net visai išnyksta. Paskolos likutis 2017 m. vasario 3 d. sudaro 46680,87 EUR.

Teismas priėmė sprendimą ieškinį patenkinti, pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7110-501/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą atsakovo R. G. išlaikymo sūnui D. G. dydį, priteisti iš atsakovo R. G. išlaikymą sūnui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kas mėnuo nuo 2016-11-04 iki D. G. pilnametystės. Priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko D. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną O. G.. Nustatyti uzufruktą – ieškovės O. G. teisę gyventi su vaiku D. G. atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 1/2 dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki vaiko D. G. pilnametystės. Teismas taip pat nusprendė iškeldinti, uzufrukto terminui, atsakovą R. G. su visais jam priklausančias daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. pavasario ieškovė su vaiku gyvena pas savo tėvus vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini), - šiame bute ieškovė su sūnumi gyvena iki šiol. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai N. B.. Butas yra vieno kambario, 42,75 kv.m. bendro ploto. Iš buities tyrimo akto matyti, kad be ieškovės ir šalių sūnaus, bute gyvena ieškovės tėvai. Būsto būklė yra gera, butas apstatytas reikalingais baldais, namų apyvokos daiktais, buitine techniką, yra švarus ir jaukus, takiau vaikas, gyvendamas viename kambaryje su motina, miega kartu su motina vienoje sofoje-lovoje. Atsakovas (apeliantas) R. G. su savo sugyventine nuolat gyvena šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 44,98 kv.m. bendro ploto butas yra dvieju kambariu. Tačiau realiai bute yra įrengtas tik vienas izoliuotas 11,75 kv.m. ploto kambarys (simboliai plane - 67-3). Kitas buto kambarys yra sujungtas su buto virtuve ir koridoriumi, visos patalpos, pažymėtos plane simboliais 67-1, plotas yra 27,44 kv.m.Ieškovė bei šalių sūnus neturi buto raktų, neturi galimybės ne tik gyventi, bet ir lankytis bute. Teismas padarė išvada, kad Atsakovo paaiškinimai teismui, kad ieškovė su sūnumi gali bet-kada atvykti į butą ir jame gyventi, yra nenuoširdūs ir nesąžiningi: ieškovė su vaiku neturi galimybės gyventi kartu su atsakovu ir jo sugyventine tik vieną izoliuotą kambarį turinčiame bute. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovei yra užkįrsta galimybė bute lankytis.Teismo vertinimu, apelianto (atsakovo) teiginiai, kad jis nuolat reguliariai geranoriškai teikė savo su motina gyvenančiam sūnui išlaikymą, paneigia bylos rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina jog ieškovei teko gauti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo išieškojimo bei pateikti jį vykdyti. Išlaikymo ieškovė nėra gavusi nuo išlaikymo priteisimo, kad vykdomasis raštas nukreiptas vykdyti į atsakovo darbovietę UAB „SERVISTA IR KO“. Antstolės pranešime nurodytos iš atsakovo išieškoto laikotarpyje nuo 2016-08-19 iki 2017-03-15 išlaikymo vaikui sumos: 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais - po 80,00 EUR, spalio mėnesį - 192,49 EUR ir 224,15 EUR, gruodžio mėnesį - 163,60 EUR ir 182,73 EUR, 2017 m. vasario ir kovo mėnesiais - po 172,45 EUR. Antstolės pranešime nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 9816,52 EUR. Aplinkybės, kad atsakovas bendrauja su vaiku, kad vaikas lankosi jo ir jo sugyventinės faktinėje šeimoje, kad bendravimui, susitikimams su vaiku yra išleidžiamos atsakovo lėšos, niekaip nepateisina ilgai neteikto vaikui išlaikymo.Teismas preziumavo, kad vaiko išlaikymo dydis - 380,00 eurų, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Įrodymų visuma rodo, kad šalių turtinė padėtis, ją vertinant pagal pajamas ir turimą turtą, yra iš esmės vienoda. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis reguliariai mokėjo išlaikymą sūnui. Šalių tarpusavio santykiai, susiję su kredito bankui grąžinimu, su bendro turto (buto) išlaikymu ir kitokie šalių tarpusavio turtiniai ir neturtiniai santykiai, nesusiję su šalių vaiko teisėmis ir su šalių pareigų nepilnamečiam sūnui vykdymu, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas.Teismas atmetė kaip prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms ir teismų praktikai atsakovo teiginius, kad šalių sūnaus visų poreikių patenkinimui visiškai pakanka per mėnesį 160,00 EUR - 200,00 EUR išlaikymo, teiktino abiejų tėvų. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikiu maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.Teismas nustatydamas šalių sūnaus poreikius nesivadovavo higienos normomis, kurios reglamentuoja globos įstaigose esančių aprūpinimą rūbais, mokymo priemonėmis ir kt. Teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų pasikaitusius vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, šalių galimybes išlaikyti būstą (duomenys neskelbtini). Teismas pažeidė atlyginimo dydžio proporcingumo šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams principą.Teismas nepagrįstai nustatė ieškovei ir šalių sūnui uzufruktą į atsakovui nuosavybes teise priklausančią ginčo buto dalį, netyrė ieškovės galimybių panaudos ar kitais pagrindais gyventi kitame būste. Teismas nustatydamas uzufruktą apsunkino atsakovo galimybes teikti vaiko išlaikymą, nes atsakovas bus priverstas ieškoti kito būsto ir šiam tikslui panaudoti dalį pajamų.Teismas nustatydamas uzufruktą pažeidė ir trečiojo asmens hipotekinio kreditoriaus AB „Swedbank“ teises.Teismas netinkamai vertino įrodymus, nes rėmėsi tik aplinkybėmis, kuriuos nustatomos iš rašytinių įrodymų, bet nesirėmė kitais apelianto teikiamais įrodymais.Apeliantas taip pat pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr.e2-9095-391/2018, kurioje apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei O. G., kuriuo prašoma pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi šalių sūnus D. G. išreiškė norą gyventi kartu su apeliantu ir persikėlė gyventi pas jį. Vaikas yra 13 metų amžiaus ir turi teisę būti išklausytas Bet koks būsimas sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje turės tiesioginę įtaką nagrinėjamai byla, nes patenkinus ieškinį apeliacinis procesas turės būti nutrauktasIeškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui ir palikti nenagrinėtu, jei teismas nagrinėtų apeliacinį skundą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą, palikti nepakeistą.CPK 315 str. 2d. 3p. nustatyta, kad Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Apeliacinis skundas pateiktas advokato padėjėjo V. K. atstovavimo sutarties pagrindu.Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Dėl to, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai, kurie pagal Advokatūros įstatymą yra negalimi bei atlikti asmens, kuris neturi teisės tai atlikti.Apeliaciniame skunde teigiama, kad O. G., šalims gyvenant skyrium, gavo 7000 Lt (2027,00 Eurų) ir dėl to yra nesąžininga, reikalaudama nepilnamečiam sūnui būtino išlaikymo pakeitimo bei uzufrukto nustatymo. CPK 306 str. 2d. nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog nė viename iš dviejų atsiliepimų – atsakovas nenurodė, jog minėta suma, kuri buvo grąžinta Ieškovei kaip asmeninė skola, būtų buvusi skirta vaiko išlaikymui, 2017-03-10 dienos teismo posėdyje pripažino, kad alimentų nemokėjo, o skola gali būti 7000 eurų. Joks priešieškinys byloje nebuvo pateiktas ir tik ieškovei sąžiningai pripažinus aplinkybę, kad Atsakovas jai grąžino pinigus už jam likusią po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įsigytą ieškovės sumokėtomis asmeninėmis lėšomis, atsakovo atstovas jau po atsakovo duotų paaiškinimų, pradėjo interpretuoti ir keisti gautų pinigų paskirtį.Apeliantas neginčija teismo sprendime padarytos išvados, kurioje įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, pagal teismų suformuotą praktiką, rėmėsi CK 6.461 str. 2 d. nuostata, nustatančia kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( bylos nagrinėjimo metu 380,00 EUR per mėnesį). Apelanto nurodyti poįstatyminiai aktai netaikytini ir apeliantas iš viso nevertina realių vaiko poreikių dydžio. Po santuokos nutraukimo šalys bandė gyventi viename bute, turi teisiškai nusistatę naudojimosi butu tvarką, tačiau apeliantas mėgo pavartoti alkoholį, o pastoviai kylančius konfliktus sprendė naudodamas smurtą. Iškovė su vaiku buvo priversta išsikelti. Ieškovas nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise. Vaiko gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra prioritetinis interesas.Apeliantas yra sukūręs faktinę šeimą, turi sugyventinę, dėl ko gyvenimas, naudojantis bendrai virtuve, tualetu, vonia, objektyviai yra neįmanomas ir tiesiogiai įtakotų naujas konfliktines situacijas, kas neabejotinai šalių sūnui turėtų neigiamos įtakos. Apeliantas turi galimybę gyventi tuščiame savo motinos bute, kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienį, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs išsamius šalių paaiškinimus, jų veiksmus ir neveikimą, pateiktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą padarė pagrįstą išvadą, kad geriausiai ir greičiausiai vaiko interesus gali užtikrinti uzufrukto teisės į Atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto dalį nustatymas.Ieškovė prašė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą prašė atmesti, nes apeliantas melagingai teigia, kad vaikas persikėlė gyventi pas apeliantą. Apeliantas tik siekia pervilioti vaiką. Apelianto naujai pareikštas ieškinys iš esmės yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl atstovavimo netinkamumo, paduodant apeliacinį skundą, nes apeliacinį skundą pasirašė ne atsakovo atstovas, bet pats atsakovas. Apeliacinio skundo padavimo metu nebuvo reikalavimų, kad apeliacinės instancijos teisme gali atstovauti tik advokatas. CPK 306 str. 3 d. norma, kad apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas, įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja iš esmės.Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr.e2-9095-391/2018, kurioje apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei O. G., kuriuo prašoma pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nustatant vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu, nes vaikas faktiškai gyvena su apeliantu, pakeisti bendravimo tvarką ir priteisti iš atsakovės O. G. sūnaus išlaikymą. Teismui nustačius ieškinio trūkumus, ieškinio priėmimo klausimas neišspręstas, todėl nėra pagrindo stabdyti apeliacinę byla CPK 163 str. 3 p. nustatytu pagrindu (kai nagrinėjama kita byla). Bet kuriuo atveju sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsigaliotų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas neginčija teismo sprendime padarytos išvados, kurioje įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, pagal teismų suformuotą praktiką, rėmėsi CK 6.461 str. 2 d. nuostata, nustatančia kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644, sudaro 380,00 EUR per mėnesį. Preziumuojama, kad toks vaiko išlaikymo dydis, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, kuris turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina, jog priteistas išlaikymas yra laikytinas minimaliu, galinčiu tik užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius ir jo pagal teismų praktiką net nereikia įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteisiamo išlaikymo dydį.Apelianto nurodytos higienos normos, reglamentuojančios valstybinėse vaikų globos gyvenančių vaikų poreikius, netaikomos nustatant su tėvais gyvenančių vaikų poreikius. Ieškovo nurodytos higienos normas nustato pagrindinius vaikų globos įstaigų statybos, įrengimo bei eksploatavimo reikalavimus, vaikų maitinimo ir sveikatos normas, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, susijusius su šių normų taikymu. Kiti atsakovo argumentai yra deklaratyvūs, nenusiję su konkrečiomis bylos aplinkybėmis (konkrečiais šalių sūnaus poreikiais ir konkrečiomis išlaidomis), todėl teisėjų kolegijos nenagrinėjami.

Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti jai uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį, paskiriant jai su vaiku naudotis visu dviejų patalpų (kambarių) butu, o atsakovą iškeldinant iš buto iki uzufrukto galiojimo pabaigos. Šalys santuokos metu gyveno šalims priklausančiame bute, t. y. šis butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, priskirtina šeimos turtui. Nustatyta, kad nei viena iš šalių neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto, todėl ieškinio reikalavimo patenkinimas reikštų, kad atsakovas iškeldinamas iš vienintelio būsto.Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo panaudoto smurto prieš vaiką ir nuolatinės psichologinės įtampos, baimės dėl pakartotinio smurto atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš šalių būsto. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. lydraščio ir 2012 m. gruodžio 11 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopijos; patvirtina, kad buvo vienkartinis konfliktas, šalys susitaikė. Duomenų apie naujus tokio pobūdžio konfliktus nėra.2015 m. gruodžio 16 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą sutartį, dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Šalys susitarė, kad ieškovė su sūnumi naudojasi 11,75 kv.m. ploto izoliuota patalpa (kambariu), o antrąja patalpa, kurios plotas 27,44 kv.m., šalys naudojasi bendrai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovei nėra būtina gyventi su sūnumi savo tėvų vieno kambario bute. Vaiko D. G., kuriam 2018 m. rugpjūčio 26 d. sukaks trylika metų, teisės į gyvenamąjį būstą, į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimas gali būti šalinamas ir gyvenant šalių bute (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei atsakovas trukdo ieškovei naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (neduoda rakto ir pan.), ieškovė gali naudotis kitomis teisinės gynybos priemonėmis, reiškiant posesorinius reikalavimus pašalinti valdymo teisės pažeidimus, ir kt. Pirmosios instancijos nustatyta šalių turtinė padėtis yra panaši nėra, pajamos nėra didelės, todėl atsakovo iškeldinimas iš vienintelio būsto lemtų poreikį nuomotis kitą būstą ir iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį ir galimybes mokėti išlaikymą šalių sūnui. Atsakovo iškeldinimas pažeistų proporcingumo principą, pagilintų šalių konfliktą.Teisėjų kolegija, remdamasi teismo nustatytomis aplinkybėmis, uzufrukto nustatymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nepakankamos spręsti, jog egzistuoja būtinybė nustatyti papildomą uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos dalį, todėl šis ieškovės reikalavimas turi būti atmestas kaip neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė uzufrukto nustatymą reglamentuojančias materialiosios (CK 3.71, 3.84, 3.85, 3.86 straipsnio 2 dalis) ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis).Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 32,60 eur žyminį mokestį, todėl patenkinus vieną iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui iš atsakovės priteisiama 16,30 eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys). Vieną iš ieškinio reikalavimų sumažinamas iš ieškovo priteistas į valstybės biudžetą mokėtinas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti. Sprendimą išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7110-501/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nustatytą atsakovo R. G. išlaikymo sūnui D. G. dydį.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016-11-04 iki D. G. pilnametystės. Priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną O. G., a.k (duomenys neskelbtini)

Ieškinio reikalavimus nustatyti uzufruktą – ieškovės O. G. teisę gyventi su vaiku D. G. atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje 1/2 dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki vaiko D. G. pilnametystės, ir iškeldinti, uzufrukto terminui, atsakovą R. G. su visais jam priklausančias daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.“

Priteisti atsakovui R. G. iš ieškovės O. G. 16,30 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.