- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- eI-8666-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02468-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Monmarkas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus mediena“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Advokatai
- Nijolė Pakalkienė, Aušra Ragelienė
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Monmarkas“ atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros atstovams Živilei Gasiulienei ir Tomui Balčiūnui, tuo pačiu atstovaujantiems ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus mediena“ direktoriui K. R. R. ir atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Monmarkas“ bankroto administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir UAB „Vilniaus mediena“ dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja BUAB „Monmarkas“ skunde teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir VRAAD Vilniaus miesto agentūra) 2015-03-20 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-14; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2015-04-09 sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-503.
Nurodo, kad VRAAD Vilniaus miesto agentūra 2015-03-20 patikrinimo akte Nr. VR -14.7-123 (toliau – ir Patikrinimo aktas), konstatavo, kad BUAB „Monmarkas“, neturėdama leidimo, teritorijoje, adresu: duomenys neskelbtini, laiko 33,526 tonas mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų; 2,057 tonas polistirolo atliekų; 21,952 tonas mišrių plastikinės pakuotės atliekų; 19,2 tonas mišrių medienos atliekų; 0,508 tonas šiferio atliekų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d., 6 str. 1 d. VRAAD Vilniaus miesto agentūra 2015-03-20 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.12-14 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įpareigojo pareiškėją šioje teritorijoje neteisėtai laikomas tariamai BUAB „Monmarkas“ priklausančias atliekas perduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įpareigojant privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2015-05-20. Pareiškėjai apskundus šį Privalomąjį nurodymą, VRAAD 2015-04-09 raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-503 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjos skundo dėl jo panaikinimo netenkino.
Taip pat nurodo, kad Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, atitikti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 str. nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas, administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., todėl atsakovė turėjo pareigą tinkamai jį pagrįsti, t. y. įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios, pareiškėjos nuomone, sudaro Aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.
Nesutinka su Privalomajame nurodyme ir Patikrinimo akte pateiktu vertinimu, jog būtent BUAB „Monmarkas“ yra atliekų, nurodytų minėtuose dokumentuose turėtoja, todėl jai nekyla atitinkamos pareigos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Monmarkas“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorius, perimdamas turtą iš buvusio UAB „Monmarkas“ vadovo, padarė UAB „Vilniaus mediena“ iki bankroto bylos iškėlimo nuomotos teritorijos, adresu: duomenys neskelbtini, tuo metu esamos būklės nuotraukas. Šiais duomenimis Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai atlikdami patikrinimo veiksmus nesivadovavo. Atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius su 2014-12-09 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-686 nebuvo supažindintas, apie tokį patikrinimo aktą jam iki 2015-03-20 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-123 gavimo nebuvo žinoma. Daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas, kuris buvo priimtas vadovaujantis Patikrinimo aktu, bei Sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas, negali būti laikomi priimtais teisėtai, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai dokumentais ir duomenimis viešojo administravimo subjektas rėmėsi surašydamas 2015-03-20 patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-123, kurio pagrindu buvo surašyti skundžiami administraciniai aktai, nes 2015-03-20 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-123 yra nurodyti nesuprantami (nežinomi, nepaskelbti) duomenys, t. y. 2014-12-09 patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-686. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl skundžiamų administracinių aktų teisėtumo bei pagrįstumo.
BUAB „Monmarkas“ bankroto administratorius adresu: duomenys neskelbtini, jokios atliekų tvarkymo ar sandėliavimo veiklos nevykdė ir nevykdo, nes visa BUAB „Monmarkas“ veikla nutrūko iškėlus bankroto bylą, o visos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė (tarp jų nuomos, panaudos), po bankroto bylos iškėlimo laikomos pasibaigusiomis, todėl atsakomybė BUAB „Monmarkas“ bankroto administratoriui negali atsirasti ir neatsiranda. Nuomininko UAB „Monmarkas“ teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties Nr. 2008-09-26, yra pasibaigusios, todėl VRAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai padarė netinkamas išvadas apie minėtoje aikštelėje esančių atliekų turėtojus. Pažymėjo, kad ne savo administruojamos įmonės atliekų tvarkyti administratorius negali, nes tai akivaizdžiai pažeistų kreditorių teisėtus lūkesčius.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais. Atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių teismui tik 2015-11-05 pateikta UAB „Ekobars“ 2013-12-20 išduota pažyma apie tai, kad ši bendrovė nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. iš BUAB „Monmarkas“ priėmė atitinkamas atliekas, ir nebuvo teikta nagrinėjant skundą VRAAD, teikiant skundą teismui bei ankstesniuose teismo posėdžiuose. Paaiškino, kad iki 2013-12-31 atliekų ir kito BUAB „Monmarkas“ priklausančio turto išvežimas iš aikštelės buvo apsunkintas, nes UAB „Vilniaus mediena“ buvo užtvėrusi įvažiavimą į aikštelę. Dėl galimybės išvežti atliekas iš nuomotos teritorijos pareiškėja į šį trečiąjį suinteresuotą asmenį kreipėsi tik 2015 m. spalio mėnesį, o kreiptasi anksčiau nebuvo, kadangi pareiškėja nepripažįsta, kad krūvose esančios atliekos priklauso būtent jai, nes tai, kad teritorijoje iki šiol stovi BUAB „Monmarkas“ priklausantys konteineriai su atliekomis, dar nereiškia, kad ir kitos atliekos gali būti priskirtos jai. Pareiškėjos atstovės manymu, vertinant tarp UAB „Vilniaus mediena“ ir UAB „URS Technologies“ 2013-08-01 sudarytos Nuomos sutarties nuostatas galima daryti išvadą, kad aikštelėje krūvose esančios atliekos pareiškėjai nepriklauso, nes šios sutarties 5.1. nurodyta, kad aikštelė ir patalpos perduodamos tvarkingos ir tinkamos naudoti. Pripažino, kad aikštelėje iki šiol yra pareiškėjai priklausančio turto – statybiniai vagonėliai ir konteineriai su atliekomis.
Pateiktame atsiliepime atsakovė VRAAD Vilniaus miesto agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VRAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai Patikrinimo akte konstatavo, kad BUAB „Monmarkas“ neturėdama leidimo, teritorijoje, adresu: duomenys neskelbtini, laiko atitinkamus kiekius atliekų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d., 6 str. 1 d. Vadovaudamasi Patikrinimo aktu, VRAAD Vilniaus miesto agentūra 2015-03-20 BUAB „Monmarkas“ davė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo teritorijoje, adresu: duomenys neskelbtini, neteisėtai laikomas BUAB „Monmarkas“ priklausančias atliekas perduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įpareigojant Privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2015-05-20.
Pažymėjo, kad VRAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai, atlikdami neplaninį BUAB „Monmarkas“ patikrinimą nustatė, kad 2008-09-26 tarp UAB „Vilniaus mediena“ (toliau – ir Nuomotojas) ir UAB „Monmarkas“ (toliau – ir Nuomininkas) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2008-09-26 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią Nuomotojas Nuomininkui išnuomojo asfaltuotą aikštelę ir pagalbines patalpas, esančias duomenys neskelbtini. Nuomos sutartimi buvo nustatytos Nuomininko pareigos – neleisti į išnuomotus objektus patekti pašaliniams asmenims bei patalpų ir aikštelės teritorijoje esančio turto apsaugą organizuoti pačiam Nuomininkui. Taigi šios teritorijos valdytoja nuo 2008-10-01 buvo BUAB „Monmarkas“, kuri minėtą teritoriją naudojo savo komercinei ūkinei veiklai vykdyti bei privalėjo užtikrinti, kad į išnuomotus objektus nepatektų pašaliniai asmenys. Daro išvadą, kad minėtoje teritorijoje susikaupusios atliekos priklauso būtent BUAB „Monmarkas“, kaip jos teisėtam valdytojui. Dėl teritorijoje esančių BUAB „Monmarkas“ nepriklausančių stiklo atliekų VRAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai davė privalomąjį nurodymą BUAB „Lithuanian glass recycling“.
Atkreipė dėmesį, kad paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius be kitų savo pareigų privalo patikrinti ir bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, spręsti klausimus apie sudarytų sandorių vykdymą, o likviduojant bankrutavusią įmonę - įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o teismui, sprendžiančiam bankrutavusios įmonės likvidavimo klausimą – pateikti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Paskirtas įmonės bankroto administratorius yra atsakingas už bankrutuojančios įmonės turto valdymą, apsaugą ir vadovavimą bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, todėl duomenys neskelbtini, laikomos atliekos iš minėtos teritorijos turi būti pašalintos ir perduotos atliekų tvarkytojams. Ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovės, tuo pačiu atstovaujančios ir trečiąjį suinteresuotą asmenį VRAAD, atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atstovai pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams pareiškėjai yra suformuluotas tiek dėl atliekų krūvose, tiek konteineriuose, nes jas nurodyta perduoti atliekų tvarkytojams iš teritorijos, esančios duomenys neskelbtini.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus mediena“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad BUAB „Monmarkas“ ir UAB „Vilniaus mediena“ sudarė nuomos sutartį Nr. 2008-09-26, pagal kurią Nuomotojas Nuomininkui išnuomojo 300 kv. m asfaltuotą aikštelę ir 12 kv. m pagalbines patalpas, esančias duomenys neskelbtini. Aikštelė buvo skirta gamybos-sandėliavimo darbams, todėl Nuomininkas turėjo teisę užsiimti nedidelės apimties gamybos darbais bei sandėliuoti aikštelėje nekenksmingas ir nesukeliančias nemalonų kvapą bei dulkes antrines žaliavas, prieš tai gavęs visus reikalingus leidimus ir licencijas. Kadangi Nuomininkas netinkamai vykdė Nuomos sutartį, vėlavo mokėti nuomos mokestį, savavališkai užėmė ir užvertė atliekomis didesnį plotą, nei buvo susitarta pagal Nuomos sutartį, Nuomotojas 2012-07-27 įspėjo Nuomininką, kad jis užima 1500 kv. m teritorijos vietoje 300 kv. m, pakvietė peržiūrėti Nuomos sutarties sąlygas ir nurodė iki 2012-08-06 išvalyti savavališkai užimtą teritoriją nuo statybinių, stiklo ir kitų atliekų. Pažymi, kad Nuomos sutartis su Nuomininku pasibaigė 2013-07-30 įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2013-07-23 nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, todėl pareiškėjos bankroto administratorius tapo atsakingu už pareiškėjos nuomotos teritorijos atlaisvinimą ir jos grąžinimą Nuomotojui, t. y. tapo atsakingu už atliekų sutvarkymą. Nuomota teritorija nebuvo atlaisvinta ir Nuomotojui neperduota.
Nurodo, kad UAB „Vilniaus mediena“ buvo pasiūlyta sudaryti nuomos sutartį dėl tos pačios teritorijos nuomos su dabartiniu pareiškėjos bankroto administratoriumi – UAB „Alternatyva verslui“ arba su UAB „URS Technologies“. UAB „Vilniaus mediena“ ir UAB „URS Technologies“ 2013-08-01 sudarė nuomos sutartį Nr. 2013-08-01 dėl tapačios aikštelės ir patalpų nuomos, kurios 5.1 p. nurodyta, kad patalpos ir aikštelė laikomos perduotos nuomininkui pasirašius šią sutartį. Pažymi, kad atskiras aikštelės ir patalpų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas, nuomos sutartis buvo laikoma aikštelės ir patalpų perdavimo-priėmimo aktu, todėl pareiškėjos nuomotą teritoriją per vieną dieną perėmė UAB „URS Technologies“ su visomis teritorijoje buvusiomis atliekomis.
Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai, jog daugelis atliekų teritorijoje priklauso BUAB „Lithuanian glass recycling“ ir UAB „Vilniaus mediena“, kad UAB „Vilniaus mediena“ darbuotojai vis papildo atliekas įmonės teritorijoje, yra atmestini, kadangi UAB „Vilniaus mediena“ niekada nebuvo suteikusi teisės naudotis savo teritorija BUAB „Lithuanian glass recycling“, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomota teritorija nebuvo atlaisvinta ir Nuomotojui neperduota, teritoriją perėmė UAB „URS Technologies“ su visomis buvusiomis atliekomis. UAB „Vilniaus mediena“ ne kartą kreipėsi į pareiškėjos bankroto administratorių, pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl skolos pagal Nuomos sutartį ir nuostolių dėl negautų pajamų pareiškėjai neatlaisvinus išnuomotos aikštelės ir patalpų. Pareiškėja 2015-10-12 raštu Nr. 1512/1 informavo UAB „Vilniaus mediena“, kad pripažįsta, jog įmonės teritorijoje yra UAB „Monmarkas“ paliktos atliekos, prašo leisti jas išvežti. Pažymi, kad UAB „Vilniaus mediena“ kasdien patiria didelius nuostolius, kadangi negali naudotis jai priklausančia teritorija, nurodo, kad yra teršiama aplinka.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo UAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkė, UAB „URS Technologies“ vienintelis akcininkas buvo D. U., kurio sutuoktinė G. U. valdo bankroto administratoriaus paskirtas įmones – UAB „Verslo efektas“ ir UAB „Alternatyva verslui“, todėl minėti ūkio subjektai ir su jais susiję asmenys nagrinėjamoje byloje gali siekti nesąžiningų tikslų.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus mediena“ atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė papildomai paaiškino, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai įsiteisėjo 2013-07-30, o 2013-08-01 buvo sudaryta Nuomos sutartis su UAB „URS Technologies“ dėl tos pačios aikštelės nuomos, todėl akivaizdu, jog toje pačioje teritorijoje per 1 dieną negalėjo būti suvežtos ir sandėliuotos tokios apimties atliekos, o tai patvirtina, kad atliekos priklauso pareiškėjai. Be to, naujasis Nuomininkas perėmė visą teritoriją su joje jau esančiomis atliekomis, ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Pažymėjo, kad po 2013 m. gruodžio pareiškėja išsivežė tik transporto priemones, tačiau UAB „Vilniaus mediena“ negali patvirtinti, kad pareiškėja po bankroto bylos iškėlimo iš teritorijos būtų vežusi atliekas, o ypač tokį didelį kiekį, koks nurodytas UAB „Ekobars“ 2013-12-20 pažymoje.
UAB „Vilniaus mediena“ direktorius K. R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad aikštelėje, esančioje duomenys neskelbtini, UAB „Vilniaus mediena“ pati jokių atliekų nekaupė, BUAB „Monmarkas“ po bankroto bylos iškėlimo atliekų į ją taip pat nevežė. Po Nuomos sutarties sudarymo su UAB „URS Technologies“, pastaroji perėmė aikštelę su joje esančiomis pareiškėjai priklausančiomis atliekomis, pažadėjusi jas sutvarkyti, tačiau to nepadarė. Šiai bendrovei 2013-10-31 iškėlus bankroto bylą patekimas į aikštelės teritoriją be UAB „Vilniaus mediena“ leidimo buvusiems Nuomininkams buvo apribotas, kadangi joje buvo laikomos atliekos ir turtas, priklausantis keliems tretiesiems asmenims, todėl norint iš aikštelės paimti bet kokį turtą buvo reikalaujama pateikti dokumentus apie jo priklausomybę. UAB „URS Technologies“ direktorius D. U. dėl pateikimo į aikštelės teritoriją ir atliekų išvežimo kreipėsi žodžiu vieną kartą, tačiau buvo paprašytas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kam priklauso atliekos nepateikė ir dėl patekimo į nuomotą teritoriją daugiau nesikreipė. 2015 m. spalio mėnesį BUAB „Monmarkas“ administratorius pateikė prašymą informuoti apie sudarytą galimybę išvežti UAB „Vilniaus mediena“ teritorijos iki bankroto bylos iškėlimo jos paliktas atliekas, prieš tai tokių prašymų, įskaitant žodinius, nebuvo gauta. Nurodė, kad po to, kai pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla ir buvo pateiktas įspėjimas, jog ji užima daug didesnę teritoriją, nei buvo išnuomota, ji atliekų taip pat nevežė, o tik perstumdė atliekas ir išvežė sunkvežimius. Paaiškino, kad apie UAB „Ekobars“ pažymą, kurioje nurodoma, kad iš aikštelės buvo išvežtos atliekos, girdi pirmą kartą, jam nėra nieko žinoma apie, jog būtų derinti ar vykdyti kokie nors atliekų išvežimo darbai po aikštelės užtvėrimo, t. y. po 2013-10-31.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjos, atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-09-26 tarp UAB „Monmarkas“ ir UAB „Vilniaus mediena“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2008-09-26, pagal kurią Nuomotojas Nuomininkui nuo 2009-10-01 išnuomojo 300 m² asfaltuotą aikštelę su metaline estakada ir 12 m² patalpas persirengimui - biurui, esančias duomenys neskelbtini. Nuomos sutarties 2.1. p. nustatyta, kad aikštelė skiriama gamybos – sandėliavimo darbams, nuomininkas turi teisę užsiimti nedidelės apimties gamybos darbais bei sandėliuoti nekenksmingas ir nesukeliančias nemalonų kvapą bei dulkes antrines žaliavas, gavęs visus reikalingus tam leidimus ir licencijas; vykdomi darbai turi būti suderinti su aikštelės savininku ir kaimynais, kad netrukdytų jų veiklai, nekenktų aplinkai ir patalpoms. Nuomos sutarties 5.2. p. sutarties šalys sulygo, kad patalpos, aikštelė ir estakada turi būti naudojamos pagal paskirtį ir, be kita ko, laikantis aplinkos apsaugos ir sandėliavimo taisyklių bei higienos ir sanitarinių normų, o nuomininkas įsipareigojo neleisti į išnuomotus objektus patekti pašaliniams asmenims, o patalpų, aikštelės ir jose esančio turto apsaugą organizuoti pats (6.5., 6.7. p.).
2012-07-27 UAB „Vilniaus mediena“ įspėjo UAB „Monmarkas“ dėl pagal Nuomos sutartį susidariusios skolos bei dėl to, kad pagal sutartį buvo išnuomota 300 m² aikštelė, o nuomininkas yra užėmęs apie 1500 m² aikštelės, todėl nurodė iki 2012-08-06 savavališkai užimtą teritoriją išvalyti nuo statybinių, stiklo ir kitų atliekų.
2013-07-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Monmarkas“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Alternatyva verslui“. 2013-09-16 UAB „Vilniaus mediena“ pareiškė kreditorinį reikalavimą BUAB „Monmarkas“ 2 274,80 Lt sumai dėl skolos už suteiktas nuomos paslaugas pagal 2008-09-26 sudarytą Nuomos sutartį, kurį papildė 2014-04-04, nurodydama, jog kreditorinių reikalavimų dydis yra 21 417 Lt : 11 180,40 Lt skola už nuomą ir 10 236,60 Lt – nuostoliai, kuriuos sudaro negautos pajamos dėl BUAB „Monmarkas“ po bankroto bylos iškėlimo neatlaisvintos nuomotos aikštelės ir patalpų. 2014-08-28 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, be kita ko, buvo nustatyta, kad trečios eilės kreditoriaus UAB „Vilniaus mediena“ kreditoriniai reikalavimai yra 21 417 Lt.
Po bankroto bylos UAB „Monmarkas“ iškėlimo UAB „Vilniaus mediena“ 2013-08-01 su UAB „URS Technologies“ sudarė nuomos sutartį Nr. 2013-08-01, pagal kurią nuo 2013-08-01 gamybos – sandėliavimo darbams išnuomojo 600 m² asfaltuotą aikštelę su metaline estakada, 25 m² buitines ir 25 m² patalpas biurui, esančias duomenys neskelbtini. Šios sutarties 5.1. p. nurodyta, kad 600 m² aikštelė su metaline estakada ir 50 m² patalpos yra tvarkingos, su veikiančiomis komunikacijomis ir tinkamos naudoti, o atskiras aikštelės ir patalpų perdavimo – priėmimo aktas nesurašomas.
2014-12-09 VRAAD Vilniaus miesto agentūra surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-686, kuriame nurodė, kad gavus informaciją apie galimai neteisėtai laikomas įvairias atliekas, 2014-11-28 9 val. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad pramoninėje teritorijoje, esančioje duomenys neskelbtini, yra į kaupus supilta įvairių atliekų ir turto: krovininiais automobiliais skirtų vežti metalinių konteinerių, iš kurių kai kurie užpildyti atliekomis ir 2 konteineriai – įrenginiai plastiko ir (ar) popieriaus atliekoms presuoti. Naudojant metrologiškai patikrintą matavimo juostą Topex 50m ir išmatavus atliekų (stiklo, šiluminių trasų apšiltinimo, polistirolo, plastikinės pakuotės, mišrių medienos ir kt.) kaupus ir jų tūrius, buvo nustatyta, kad bendras atliekų kiekis yra 453,411 t (2014-12-02 skaičiavimas ir 2014-11-28 fotonuotraukos).
2014-03-20 VRAAD Vilniaus miesto agentūra surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-12, kuriame padarė išvadas, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“, neturėdama leidimo, teritorijoje duomenys neskelbtini laiko 198,26 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilių stiklo atliekų, 22,864 t kineskopo dūžio atliekų, 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų.
2014-03-20 VRAAD Vilniaus miesto agentūra surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-123, kuriame padarė išvadas, kad BUAB „Monmarkas“: 1) nepateikė atliekų apskaitos žurnalo už 2012-2013 (pateikė tik PVM sąskaitas – faktūras), 2) e-ASTA sistemoje nepateikė atliekų apskaitos ataskaitų už 2012-2013 metus; 3) neturėdama leidimo teritorijoje duomenys neskelbtini, laiko 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 2,057 t polistirolo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinės pakuotės atliekų, 19,2 t mišrių medienos atliekų, 0,508 t šiferio atliekų.
Vadovaudamasi šiuo Patikrinimo aktu, VRAAD Vilniaus miesto agentūra 2015-03-20 Privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-14 nurodė BUAB „Monmarkas“ iki 2015-05-20 teritorijoje, esančioje duomenys neskelbtini, jai priklausančias neteisėtai laikomas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Nesutikdama su šiuo Privalomuoju nurodymu, BUAB „Monmarkas“ 2015-03-23 pateikė skundą, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015-04-09 sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-503 Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-03-20 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-14 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-04-09 sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-503 teisėtumo ir pagrįstumo. Privalomasis nurodymas ir ginčijamas sprendimas buvo priimti konstatavus, jog duomenys neskelbtini, laikomos 33,526 t mišrių šiluminių trasų apšiltinimo atliekų, 2,057 t polistirolo atliekų, 21,952 t mišrių plastikinės pakuotės atliekų, 19,2 t mišrių medienos atliekų ir 0,508 t šiferio atliekų priklauso BUAB „Monmarkas“, tačiau pastaroji neigia esanti Patikrinimo akte nurodytų atliekų turėtoja, todėl, jos vertinimu, jai nekyla pareigos vykdyti Privalomojo nurodymo ir perduoti atliekas atliekų tvarkytojams. Savo nesutikimą su Privalomojo nurodymo reikalavimais BUAB „Monmarkas“ taip pat grindžia ir tuo, kad po bankroto bylos iškėlimo bendrovės veikla nutrūko, o visos sutartys po bankroto bylos iškėlimo laikomos pasibaigusiomis, todėl bankroto administratoriui atsakomybė Privalomojo nurodymo pagrindu negali atsirasti ir neatsiranda.
Be to, pareiškėjos teigimu, Privalomasis nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 str. reikalavimų. Pasisakydamas dėl šio pareiškėjos argumento teismas pažymi, kad VAĮ 8 str. 1-3 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAĮ 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamą Privalomąjį nurodymą, teismas daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, numatytus VAĮ 8 str. 1 d. Iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, jog jis surašytas vadovaujantis lydimuoju dokumentu – 2015-03-20 VRAAD Vilniaus miesto agentūros Patikrinimo aktu Nr. VR-14.6-123. Teismo vertinimu, padaryta techninė klaida nurodant Patikrinimo akto numerį (turėtų būti Nr. VR-14.7-123) neapsunkino pareiškėjai galimybės suvokti, jog būtent šiame Patikrinimo akte yra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos padarytais pažeidimais. Patikrinimo akte aiškiai nurodyta ir tai, koks yra nustatytas aikštelėje laikomų atliekų kiekis, darant nuorodą į kitą lydimąjį dokumentą - VRAAD Vilniaus miesto agentūros 2014-12-09 Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-686, kurio sudedamoji dalis yra detalus atliekų paskaičiavimas. Tiek Patikrinimo akte, tiek Privalomajame nurodyme nurodyti teisės aktai, kuriais juos priimdami ir darydami atitinkamas išvadas vadovavosi atsakovė ir VRAAD. Skundžiamų aktų nei turinys, nei forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėja ir padarė pateikdama skundą. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytais faktais nereiškia, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymai byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant.
Pažymėtina, kad nors 2014-12-06 Patikrinimo akte buvo nustatyta, kad teritorijoje, esančioje duomenys neskelbtini, be kitų atliekų yra laikomos ir įvairių rūšių stiklo atliekos, tačiau apie dėl jų 2015-03-20 Patikrinimo akte pareiškėjos atžvilgiu jokių išvadų nepadaryta, ir dėl stiklo atliekų sutvarkymo pareiškėjai Privalomasis nurodymas nebuvo duotas. Dėl toje pačioje aikštelėje neteisėtai laikomų įvairaus kiekio stiklo ir dūžio atliekų 2015-03-20 buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. VR-14.7 – 124 kitai bendrovei – BUAB „Lithuanian glass recycling“. Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Privalomojo nurodymo lydimajame dokumente buvo neišnagrinėtos ir nenurodytos visos faktinės aplinkybės, susijusios su kitu galimu atliekų turėtoju, nes tai buvo nustatinėjama kitu Patikrinimo aktu. Vien ta aplinkybė, kad po bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo dėl tos pačios aikštelės nuomos buvo sudaryta Nuomos sutartis su UAB „URS Technologies“, nepaneigia fakto, kad šioje aikštelėje atliekas kaupė ir UAB „Monmarkas“. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai įsiteisėjo 2013-07-30, o Nuomos sutartis su UAB „URS Technologies“ dėl tos pačios aikštelės nuomos buvo sudaryta 2013-08-01, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ši bendrovė per vieną dieną perėmė aikštelę su visomis joje buvusiomis atliekomis, dėl esančių atliekų nereikšdama pretenzijų.
Be to, pagal Nuomos sutarties 6.5., 6.7. p. UAB „Monmarkas“ įsipareigojo neleisti į išnuomotus objektus patekti pašaliniams asmenims, o patalpų, aikštelės ir jose esančio turto apsaugą organizuoti pati, todėl pareiškėja, teigdama, jog išsinuomotoje aikštelėje buvo kaupiamos ir kitiems ūkio subjektams priklausančios atliekos, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar duomenis, kad į nuomojamą aikštelę atliekas būtų gabenę ir joje sandėliavę kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau to nepadarė. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų reiškusi pretenzijas UAB „Vilniaus mediena“ dėl to, kad jos nuomojamoje aikštelėje yra kaupiamos atliekos, apie kurių turėtojus jai nėra žinoma.
Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad UAB „Momarkas“ iškėlus bylą, sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, visos sutartys, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, po bankroto bylos iškėlimo laikomos pasibaigusiomis. Pažymėtina, kad pagal duomenis LITEKO matyti, kad 2014-08-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1596-567/2014 UAB „Monmarkas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 3 d. nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Pagal ĮBĮ 31 str. 5 p., likviduojant bankrutavusią įmonę, bankroto administratoriui kyla pareiga įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Bankrutuojančios įmonės administratoriui pateikus šio įstatymo 31 str. 8 p. nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 34 str. 4 d.). Šių įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratoriui neįvykdžius pareigos sutvarkyti atliekų ir, be kita ko, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymos, teismui būtų kliūtis spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos. Į bylą nepateikti jokie neginčytini įrodymai, kad po bankroto bylos UAB „Monmarkas“ iškėlimo bankrutuojančios įmonės administratorius būtų atlaisvinęs nuomotą aikštelę nuo atliekų ir ją perdavęs UAB „Vilniaus mediena“, taip pat nepateikta įrodymų ir dėl to, kad bankrutuojančios įmonės administratorius būtų kreipęsis į UAB „Vilniaus mediena“ pranešdamas apie tai, kad nuomotoje teritorijoje yra sukautos ne tik BUAB „Monmarkas“ turėtos atliekos. Kaip jau buvo minėta, 2014-08-28 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, be kita ko, buvo nustatyta, kad trečios eilės kreditoriaus UAB „Vilniaus mediena“ kreditoriniai reikalavimai yra 21 417 Lt, iš kurių dalį sudaro nuostoliai, t.y. negautos pajamos dėl BUAB „Monmarkas“ po bankroto bylos iškėlimo neatlaisvintos nuomotos aikštelės ir patalpų, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, kad pareiškėja nuomotoje aikštelėje laiko sukauptas atliekas. Prieš paskutinį teismo posėdį pareiškėja pateikė pažymą, išduotą 2013-12-20 UAB „Ekobars“, apie tai, kad nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. ši bendrovė iš BUAB „Monmarkas“ bankroto administratoriaus priėmė 19 500 kg nerūšiuotų plastikų atliekų, 58 000 kg nerūšiuoto langinio stiklo dūžio atliekų ir 9 300 kg stiklo taros dūžio, kurios buvo surinktos duomenys neskelbtini, esančioje aikštelėje. Nors pagal pateiktą pažymą galima daryti prielaidą, kad pareiškėjos bankroto administratorius siekė vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 5 p. jam nustatytą pareigą sutvarkyti atliekas, tačiau šioje pažymoje nurodyti duomenys teismui kelia abejonių, nes prieštarauja trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus mediena“ atstovų teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams apie tai, kad po 2013-10-31, kuomet buvo apribotas patekimas į nuomotą aikštelę ir iš jos, jokie derinimai dėl patekimo į aikštelės teritoriją nebuvo vykdomi, atliekos nebuvo vežamos. Pažymėtina, jog aplinkybę dėl pateikimo į nuomotą aikštelę apribojimo patvirtino ir pati pareiškėjos atstovė. Be to, teismo vertinimu, ir pačios pareiškėjos pozicija dėl to, ar UAB „Vilniaus mediena“ priklausančioje aikštelėje yra sukauptų pareiškėjai priklausančių atliekų, ar jos yra priduotos atliekų tvarkytojams, yra prieštaringa, nes iš jos 2015-10-12 rašto Nr.1512/1 matyti, jog dėl užtverto įvažiavimo ji negali išvežti iš aikštelėje iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Monmarkas“ paliktų atliekų, todėl prašo sudaryti tokią galimybę.
Teismo vertinimu, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2015-03-20 Patikrinimo akte Nr. VR-14.7-123 nurodyto atliekų kiekio turėtoja yra pareiškėja, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti VRAAD Vilniaus miesto agentūros 2015-03-20 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-14 ir VRAAD 2015-04-09 sprendimą skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos BUAB „Monmarkas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.