Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. K. (I. K.) ir E. K. (E. K.) bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro I. Balčiūno apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-07-19 iki 2009-07-21.

E. K. (E. K. ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-04 nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-04 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. ir E. K. nuteisti už tai, kad 2009-07-19, apie 15.30 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., I. K. sudavus nukentėjusiajai E. D. ranka vieną kartą į galvą, tuo padarant galvos sumušimą, poodinę kraujosruvą pakaušyje, tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, iš jos dešinės rankos pagrobė rankinę, kurioje buvo: 2 raktai nuo buto durų, kurių bendra vertė 20 litų, vasarinė kepurė nuo saulės ir nosinaitė, kurių bendra vertė 5 litai, 15 litų vertės odinė rudos spalvos piniginė, 2 litai grynųjų pinigų ir 18 autobusų talonėlių po 0,90 ct, bendros 16,20 litų vertės. Tuo pačiu metu E. K. iš nukentėjusiosios kairiosios rankos pagrobė polietileninį maišelį su maisto produktais ir abu bandė pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi I. K. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., sulaikė A. M. .

Nuteistasis E. K., jo gynėjas ir I. K. gynėjas prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, išsamiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino I. K. ir E. K. kaltais dėl pasikėsinimo apiplėšti E. D.. Nuteistasis I. K. savo apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų neginčija, tačiau nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina, jog teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia nuteistojo atsakomybę, kadangi I. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino tik iš dalies (t. 1, b. l. 38, 42–43, 47–48, t. 2 b. l. 21, 24), nepripažino vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė tik į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkaujant. Be to, nuteistasis I. K. ne kartą teistas, naują tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja piktybinį polinkį daryti nusikaltimus, aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes – nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčios formą, savanaudiškus nusikaltimo motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, skirdamas I. K. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Todėl keisti paskirtą bausmę I. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu ginčija nusikalstamos veikos kvalifikaciją, t. y. mano, kad jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. kaip vagystė ir paskirta švelnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. kaip pasikėsinimą apiplėšti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išdėstė nusikalstamos veikos aplinkybes bei tinkamai nurodė visus plėšimo požymius. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistieji staiga nutarę iš nukentėjusiosios rankų išplėšti rankinę ir maišelį, pavartojo prieš ją fizinį smurtą – I. K. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvą, ir abu pagrobė iš E. D. minėtą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes I. K. prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., sulaikė A. M. . Tuo tarpu turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nevartoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atima galimybę priešintis. Todėl visais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti pavartoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Šioje byloje aiškiai ir nenuginčijamai nustatytas fizinio smurto pavartojimas prieš nukentėjusiąją, sukėlęs jai atitinkamus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris patvirtintas teismo medicinos eksperto išvada (t. 1, b. l. 7), bei liudytojo A. M. parodymais (t. 1, b. l. 25-26). Todėl keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl E. K. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindo taip pat nėra.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas pagrįstas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės buvo suklaidintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro I. Balčiūno, kadangi kaltinamajame akte pats prokuroras nurodė klaidingą įvykio datą, t. y. 2008-07-19, nors teisiamojo posėdžio metu jis savo klaidą ir ištaisė – skelbdamas kaltinimus patikslino, kad nusikaltimas padarytas 2009-07-19. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą: skirdamas E. K. bausmę, vadovavosi BK 63 str. 1, 4, 9 d. nuostatomis, t. y. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-04 nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo švelnesnę bausmę, ir paskyrė galutinę subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. K. turėjo taikyti Baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d. nuostatas ir nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 330 str.,

nusprendžia:

nuteistųjų I. K. ir E. K. (E. K. ) apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., E. K. (E. K.) pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę nustatyti penkerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. K. (E. K.) į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-04 nuosprendį.

Nustatyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą nusikaltimą I. K. ir E. K. (E. K.) padarė 2009 m. liepos 19 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.