Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. S., R. R. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad S. S. ir E. S., susituokė (duomenys neskelbtini) ir susilaukė sūnaus – A. S.. (Duomenys neskelbtini) mirus S. S. palikimą priėmė jo sūnus A. S.. (Duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į nekilnojamą turtą. (Duomenys neskelbtini) mirus E. S. niekas nesikreipė dėl likusio turto paveldėjimo – paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė dukra R. R., sūnus A. S. ir sutuoktinė D. M. S.. E. S. iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). S. S. ir E. S. būdami santuokoje įsigijo gyvenamą namą su ūkiniais pastatais ir jame gyveno iki mirties. (Duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos ūkinėje knygoje 1991-1996 m. Nr. 15, psl. 38, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas šeimos narys S. S. ir ūkiui priklausantis gyvenamas namas, adresas (duomenys neskelbtini). Po motinos E. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), sūnus A. S. liko gyventi motinos namuose, (duomenys neskelbtini), rūpinosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tvarkė daiktus – drabužius, patalynę, indus, nuotraukas – pradėjo pilnai disponuoti ir valdyti savo motinos daiktus ir likusią jos nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėjai kartu su pareiškimu pateikė „VST“ atsiskaitymo knygelę, kuri patvirtina, kad A. S. po motinos E. S. mirties mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą – 2010 m. balandžio 23 d. 14,35 Lt, 2010 m. gegužės 21 d. 14,35 Lt, 2010 m. birželio 21 d. 14,35 Lt, 2010 m. liepos 20 d. 18,85 Lt, 2010 m. rugpjūčio 22 d. 21,10 Lt, 2010 m. rugsėjo 28 d. 45,85 Lt, 2010 m. spalio 20 d. 23,35 Lt, 2010 m. lapkričio 23 d. 23,35 Lt, 2010 m. gruodžio 22 d. 23,35 Lt, 2011 m. sausio 24 d. 18,85 Lt, 2011 m. vasario 25 d. 21,10 Lt, 2011 m. kovo 23 d. 18,85 Lt, 2011 m. balandžio 23 d. 14,35 Lt, 2011 m. gegužės 24 d. 18,85 Lt, 2011 m. birželio 25 d. 9,85 Lt, 2011 m. liepos 22 d. 12,10 Lt.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog A. S. priėmė palikimą po motinos E. S. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.

Pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (1,77 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.