- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-154-1072/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. LK-N-450 (toliau – ir nutarimas), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. P. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus – 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinus su 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta – 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam A. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. spalio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. spalio 22 d., įstatyme numatytą 2/3 paskirtos bausmės dalį atliko 2021 m. spalio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. LK-N-450 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. P. ir rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio mažinimo vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tęsti darbą ir savanoriškai dengti finansinius įsiskolinimus.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo A. P. skundas dėl Komisijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį bei taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6. Nuteistasis, pažymi, kad teismas neobjektyviai vertino, jog neatliktos bausmės dalis 2025 m. liepos 2 d. yra vieneri metai penki mėnesiai. Jis pataisos namuose yra motyvuotas vykdyti visus reikalavimus, jam seniai nebuvo paskirtos drausminės ar administracinės nuobaudos, nuo 2022 m. lapkričio 30 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kalėjime dirba, nepriklauso subkultūrai, yra įvykdęs visą resocializacijos planą, kurį teikia teismui. Teismas nepagrįstai vertino, kad jis neatitinka BK 41 straipsnyje nustatytų kriterijų, nekelia pasitikėjimo. Skunde akcentuojamos Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 (toliau – ir aprašas), 4.5. punkto nuostatos, įtvirtinančios nepriekaištingą elgesį. Pasak nuteistojo, jis savo elgesiu įrodė ir tai buvo įvertinta socialinio tyrimo išvadoje, jog jis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies formalius kriterijus ir nėra pavojingas visuomenei. Nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi ir toliau bus prižiūrimas probacijos tarnybos, nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir pažeidus nustatytas probacijos sąlygas, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir bus grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
7. Nuteistasis, cituodamas aprašo 10 priedo nuostatas apie akivaizdžią pažangą, nurodo, kad 2025 m. balandžio 28 d. vykusio pokalbio metu jis sugebėjo išvardinti turimus kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, yra įvykdęs resocializacijos plane nustatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti taikytų priemonių naudą, per paskutinius tris mėnesius neturi galiojančių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių. Atsižvelgiant į tai, jis daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl pagrįstai galima teigti, kad atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies formalius kriterijus. Nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos, vertino 2024, 2025 m. socialines tyrimo išvadas ir lygino dinaminių, apsauginių veiksnių pokyčius. 2025 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. dalyvavo intervencinėje priemonėje, kurioje psichologė dalyvavimą vertina sėkmingai, išsprendė gyvenamosios ir darbo problemas po paleidimo, pradėjo savanoriškai dengti priteistus ieškinius. Šių aplinkybių teismas nevertino, bet lygino 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadą, kurioje nėra nurodyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinat nusikalstamo elgesio riziką ir nepagrįstai vertino dinaminius ir apsauginius veiksnius, kurie pagal lygintinas socialinio tyrimo išvadas pakito vienu punktu. Pasak nuteistojo, vertinant OASys, matosi akivaizdus taškų pokytis (nuo 95 taškų iki 82 taškų), todėl galima pagrįstai teigti, kad jis suvaldė savo kriminogenines sritis ir apsauginius veiksnius, be to, stebima teigiama elgesio dinamika. 2025 m. balandžio 29 d. OASys lentelėje didelės žalos rizika 7 punktais žema ir 2 punktais vidutinė, todėl pagrįstai galima teigti, kad teismas turėjo vertinti paskutinę 2025 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvadą bei remtis OASys tos dienos įvertinimo metodika ir priimti pagrįstą, objektyvią, nešališką nutartį.
8. Nuteistasis akcentuoja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis dengia įsiskolinamus nežymiai. Pagal socialinio tyrimo išvadą, jis yra skolingas 28 000 Eur, atskaičiuota 941,15 Eur suma iš darbinės veiklos ieškinių padengimui, iš asmeninės sąskaitos buvo išskaičiuota 862,53 Eur, taip pat savanoriškai dengia įsiskolinimus po 5 Eur kas mėnesį, todėl įsiskolinimai dengiami ženkliai. Paleistas lygtinai planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotoju, turės pastovų pragyvenimo šaltinį, todėl priteistos žalos atlyginimas bus vykdomas daug greičiau, nei toliau atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Nuteistojo manymu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad išlieka dalis dinaminių veiksnių, ankstesnį nelegalų darbą palaikančios nuostatos, darbinio stabilumo stoka, finansinio stabilumo stoka, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai nesiskaitantys pro-socialinius elgesio, kurių jis nesumažino. Nuteistasis nurodo, kad kalėjime dirba, yra lengvojoje grupėje, gauna atlygį, savanoriškai moka ieškinį, nevengia dengti įsiskolinimus. Jis prisiima pilną atsakomybę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, gailisi dėl padarytos skriaudos tiek asmeniui, tiek visuomenei. Šiuo metu yra nutraukęs socialinius ryšius su neigiamą socialinę įtaką dariusiais asmenimis, bausmės atlikimo metu jo elgesys nepriekaištingas. Santykius palaiko tik su žmonėmis, galinčiais daryti pozityvią įtaką jo mąstymui ir elgesiui. Taip pat jis geba atpažinti ir įvardinti emocijas, dalyvavo resocializacijos programose, skatinančiose savęs pažinimą ir saviraišką. Nuteistasis pripažįsta, kad ne visada gebėjo įvertinti savo elgesio rizikas ir grėsmes, daromą žalą, tačiau dalyvaujant mąstymo ir elgesio keitimo programose, atliekant savarankiškas užduotis, daug sužinojo apie save, keitė mąstymą, mokosi naujų socialinių įgūdžių. Pritaikius lygtinio paleidimo nuostatas, noriai dalyvaus resocializacijos priemonėse. Aplinkybę, kad jis nepalaiko subkultūrinių nuostatų, parodo, jog bausmės atlikimo metu dirba tvarkiniu. Tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su kalėjimo administracija visuomet bendrauja pagarbiai, niekada nėra kilę konfliktinių situacijų.
9. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o pažangus, teigiamas elgesys nuo 2024 metų laisvės atėmimo įstaigoje leidžia pagrįstai manyti, kad ir būdamas laisvėje elgsis atsakingai. Be to, buvimas su mama, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuota nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
10. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas neturi pagrindo, todėl pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
12. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.
13. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. P. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti ir nuteistojo akcentuojami duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
14. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Priešingai nei akcentuoja nuteistojo, būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, o ne tik vertinami su bausmės atlikimu susiję duomenys. Kaip pagrįstai skunde nurodo ir nuteistasis, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
15. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo A. P. elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, kuris laikas nuteistasis dėjo pastangas pasikeisti, iš dalies ir šiuo metu stengiamasi elgtis teigiamai. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o pažangus, teigiamas elgesys nuo 2024 metų laisvės atėmimo įstaigoje leidžia pagrįstai manyti, kad ir būdamas laisvėje elgsis atsakingai, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. P. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastaruoju metu A. P. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme ir stebimas labiau disciplinuotas elgesys (neskirtinos nuobaudos), o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas.
16. Nuteistojo A. P. pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Pagrindo kitaip vertinti nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad jau kuris laikas jam nebuvo paskirtos drausminės ar administracinės nuobaudos. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį žemesnysis teismas tinkamai neįvertino teigiamų A. P. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingai nei nenurodoma skunde, žemesnysis teismas, vertindamas nuteistojo A. P. pokyčius, pagrįstai gretino 2025 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvadą su ankstesne 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvada, siekiant nustatyti, ar nuteistojo pokyčiai gali būti vertinami kaip akivaizdi pažanga mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, žemesniojo teismo vertinimu, A. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam pritaria ir aukštesnysis teismas.
17. Nors nuteistasis A. P. ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, palaipsniui dengia turimus įsiskolinimus ir tai vertinama teigiamai, įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau aktyvesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą buvo stebimas 2023–2024 metais. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad po paskutinio 2024 m. vasario 26 d. nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis pastangų mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką nedėjo. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės apie OASys vertinimo skalėje sumažėjusius balus. Visų pirma, pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis aktyvesniais veiksmais neprisideda prie sėkmingos jo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procesų, patvirtina aplinkybės apie nuteistojo įsitraukimą į dalyvavimą elgesio pataisos programose. Nuteistasis A. P. po paskutinio jo svarstymo 2024 m. spalio 28 d. – 2024 m. gruodžio 30 d. dalyvavo vienoje intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ bei 2024 m. įgijo baldžiaus kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą, kurių akivaizdu nepakako siekiant sumažinti jo turimus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Pažymėtina, kad po paskutinio nuteistojo svarstymo matyti, kad tiek 2025 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje, tiek asmens byloje esančioje paskutinėje 2024 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje turų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius (16 veiksnių) išliko tas pats ir jie niekaip nepakito. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės apie tai, kad stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo mąstymo ir elgesio skiltyje, kad jis geba įvardinti nusikalstamo elgesio priežastis, suvokia to pasekmes ar ankstesnį savo elgesį vertina kritiškai.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja kelios iš kriminogeninių veiksnių, kaip nuostatų, mąstymo ir elgesio, darbinės veiklos sritys, kurios gali būti valdomos reabilitacijos priemonių pagalba, į kurias aktyvesnis įsitraukimas, kaip jau buvo minėta, buvo stebimas anksčiau. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis nuo 2019 m. dirba tvarkiniu, taip pat neleidžia spręsti apie reikšmingą motyvaciją į darbą, nors motyvacijos mokslams ar profesinėms kvalifikacijoms įgyti nestokoja. Šių aplinkybių visuma, aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo A. P. motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Nors nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, tačiau įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, jų nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu. Nuteistojo skunde nurodomos aprašo 10 priedo nuostatos apie akivaizdžią pažangą, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo padaryta akivaizdi pažanga. Tokios pozicijos laikėsi ir Komisija, svarsčiusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tiek žemesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, jame aiškiai įvardijamos rekomendacijos nuteistajam ne tik tęsti darbinę veiklą, bet ir tęsti vykdymą individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei savanoriškai dengti finansinius įsiskolinimus. Šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Tai, kad nuteistasis A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus skatintas, paskutinį iš jų – 2020 m. kovo 3 d., kai tuo tarpu drausmine tvarka baustas dvylika kartų, paskutinį iš jų – 2023 m. lapkričio 6 d., aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kad toks nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda negalioja, visgi rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai. Kaip buvo pažymėta Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad išlieka dar daug nesuvaldytų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad A. P. elgesys yra nukreiptas išskirtinai teigiama linkme ir sudaro realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi.
19. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ne paties nuteistojo noras būti paleistam lygtinai, tačiau kartu ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad buvo priimtas Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju A. P. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
20. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
21. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. P. neatlikta bausmės dalis (apie vienerius metus keturis mėnesius) už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, vis dar yra nemaža, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Skunde nenurodyta jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, nuteistojo A. P. manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį, įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis bei priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas neįvertino nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje aptartų ir asmens byloje esančių aplinkybių.
22. Lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2025 m. balandžio 28 d. atlikus A. P. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2023 m. gegužės 8 d., 2022 m. lapkričio 8 d., 2022 m. gegužės 3 d., 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. spalio 27 d. vertinimų metu, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.
23. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. P. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Todėl vien tai, kad nuteistasis A. P. yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dar nereiškia, kad pataisos procesas jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.