Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina B. P., gim. 1930 m. Po mamos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), be to, B. P. pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 1.3200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos, pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2001 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.9000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos, pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.1800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos, pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos, pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.3000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos. Po motinos mirties, per įstatymo nustatytą laiką, pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Po motinos mirties pareiškėja naudojasi motinai priklausiusius žemės sklypu bei jos nuomojama žeme, šiuos sklypus prižiūri, dirba, gyvena motinos gyvenamajame name bei naudojasi ūkiniais pastatais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos B. P. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodė, kad neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. P., gim. 1930 m. (b. l. 9). Po pareiškėjos motinos mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, 0,30 ha ploto namų valdos žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12, 14), be to, B. P. pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 1.3200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos (b. l. 17-18), pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2001 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.9000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos (b. l. 19-20), pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.1800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos (b. l. 21-22), pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos (b. l. 23-24), pagal 2004 m. spalio 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 12-300, nuo 2004 m. lapkričio 23 d. nuomojosi 0.3000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomą Utenos apskrities viršininko administracijos (b. l. 25-26). Po motinos mirties, per įstatymo nustatytą laiką, pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Po motinos mirties pareiškėja naudojasi motinai priklausiusius žemės sklypu bei jos nuomojama žeme, šiuos sklypus prižiūri, dirba, gyvena motinos gyvenamajame name bei naudojasi ūkiniais pastatais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.