- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- I-1119-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00728-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- L. I.
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, 2013 m. rugsėjo 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. I. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2013 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sprendimo Nr. 16SD-(14.16.104)-994 ir 2013 m. liepos 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1448 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. I. skundu (b.l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti:
1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-994 „Dėl informacijos pateikimo“;
2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1448 „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Pareiškėja nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius) 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 16SD-(14.16.104)-994 buvo informuota, kad S. A. (mirusi) Palangos miesto bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenka atitinkamos nuosavybės dalys. Nesutikdama su minėtu sprendimu, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kuri 2013 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1448 paliko galioti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-994. Pareiškėjos teigimu, ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iškilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, Konstituciją, kitus teisės aktus, pažeidžiant mirusiosios A. S. bei jos paveldėtojų teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėja nurodo esanti S. A., mirusios 2000 m. lapkričio 4 d., įpėdinė. Pažymi, jog S. A. nuosavybės teisėmis valdė 0,39 ha žemės dalį Palangos bendrose ganyklose, kuri buvo vienoje vietoje.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 35 punkte, todėl atsakovės argumentas, kad ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra yra nepagrįstas. Pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju visi jai paskirti žemės plotai yra mažesni kaip 0,04 ha, todėl dėl nepakankamų dydžių jie neatitinka nustatytų reikalavimų grąžintiniems žemės sklypams. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-15/2012 pažymėta, kad pareiškėjui grąžintino sklypo dydis turi būti artimas minimaliam 0,04 ha dydžio kitos paskirties žemėnaudai.
Pareiškėja nurodo, jog interesų derinimo principo taikymas nuosavybės teisių atkūrimo procese reikšmingas ne tik derinant visuomenės, bet ir asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, interesus. Atkuriant S. A. nuosavybės teises į ganyklose turėtą žemę, pretendentams į jos žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo būti suformuoti atskiri žemės sklypai ne mažesni nei 0,04 ha, o ne atkurti po kelis metrus skirtingiems savininkams priklausančiuose žemės sklypuose bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėja mano, kad skundžiamais sprendimais nepagrįstai ir neteisėtai yra užkertama jai teisė tinkamai atkurti nuosavybės teises, nes grąžinamų žemės sklypų dalių negalės racionaliai panaudoti, neproporcingai paneigiami jos interesai, nepagrįstai apribojama jos teisė į nuosavybę.
Pareiškėja L. I., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 63), į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant (b.l. 62).
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovė atsiliepime (b.l. 43-47) nurodo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), 106¹ punkto nuostatas pretendentai dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą, turi galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą. Jei pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesutaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, teritorinio skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Jei pretendentai nesutaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Nurodo, kad buvusių Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas – 6,2332 ha. Minėtus natūra grąžinamus žemės sklypus pretenduoja susigrąžinti 350 pretendentų, o šių pretendentų natūra grąžinamų žemės sklypų dalys apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios grąžinti žemės plotą ir tenkančią dalį buvusiose Palangos bendrose ganyklose.
Pažymi, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus nebuvo nustatyta konkreti buvusios savininkės S. A. ir kitų buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose ir pretendentai dėl šiose ganyklose suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypų dalių susitarimo nėra pateikę Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 31NŠ-1882-1338 „Dėl pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo“ pateikė nuomonę, kad taikant teisės analogiją, buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė turėtų būti grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, tai yra proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2013 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-994 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad nuo 2013 m. birželio 3 d. per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą ji turi galimybę pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių. Pretendentams nesutarus dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, nuosavybės teisės bus atkuriamos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė bus grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema – proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Pabrėžia, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai L. I. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (minėta, toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius) 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 16SD-(14.16.104)-994 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1448, pagrįstumo ir teisėtumo.
Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 16SD-(14.16.104.)-994 (b.l. 48-49) pareiškėja informuota, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 patvirtintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis privačiose nuosavybės teise valdytų 152,99 ha bendrų ganyklų patvirtinta kaip laisva (neužstatyta) žemė. Laisvoje (neužstatytoje) žemėje suformuoti ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinti 24 žemės sklypai, viso 6,2332 ha. Pažymėta, jog pareiškėja apie tenkančias dalis šiuose sklypuose buvo informuota. Sprendime taip pat nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-1341 pateikė žemės sklypų, suformuotų miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalųjį išplanavimo projektą, kadastrinių matavimų bylas. Viso 10 žemės sklypų (bendras plotas 1,6007 ha), iš jo plotas, patenkantis į bendrų ganyklų teritoriją – 0,8942 ha), kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.
Pažymėta, jog vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl pretendentams natūra grąžintinos žemės sklypų dalių nustatymo“ Nr. 3IN-Š-1882-1138 ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. sausio 17 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-25 „Dėl pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo“, Palangos miesto buvusių ganyklų dalys suformuotuose sklypuose paskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios dalies grąžinti buvusiose ganyklose žemės plotą.
Sprendime nurodyta, jog S. A. (mirusi) iš buvusios savininkės S. A. Palangos bendrose ganyklose suformuotose sklypuose tenkančios dalys:
- 0,0010 ha dalis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1667 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,1633 ha (kita dalis patenka į buvusio savininko J. T. žemę);
- 0,0008 ha dalis (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1598 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,1292 ha (kita dalis patenka į buvusių savininkų J. T. ir T. T. žemę);
- 0,0006 ha dalis (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1598 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,0973 ha (kita dalis patenka į buvusio savininko T. T. žemę);
- 0,0001 ha dalis (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1551 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,0123 ha (kita dalis patenka į buvusios savininkės P. G. V. žemę);
- 0,0002 ha dalis (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1551 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,0253 ha (kita dalis patenka į buvusios savininkės P. G. V. žemę);
- 0,0002 ha dalis (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1550 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,0382 ha (kita dalis patenka į buvusios savininkės P. G. V.žemę);
- 0,0007 ha dalis (duomenys neskelbtini) – bendras plotas 0,1833 ha, iš kurio bendrų ganyklų teritorijai tenka 0,01096 ha (kita dalis patenka į buvusios savininkės P. G. V. žemę);
- 0,0010 ha dalis bendrame 0,1564 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);
- 0,0010 ha dalis bendrame 0,1563 ha sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (minėta, toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka)106¹ punktu informavo, kad nuo 2013 m. birželio 3 d., per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą, pareiškėja gali pateikti susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamų žemės sklypų bendrose ganyklose dalių. Pagal susitarimą pretendentui atkuriamos žemės dalis visuose suformuotuose sklypuose negali būti didesnė, nei jam tenkanti dalis Palangos miesto buvusiose bendrose ganyklose.
Nurodyta, jog informacija apie pretendentus ir tenkančias dalis bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame tinklapyje (nurodytas tinklapis). Ši informacija pateikta ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus informacinėje lentoje.
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai (b.l. 50-51), kuri 2013 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-1448 netenkino pareiškėjos skundo (b.l. 52-54).
Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. liepos 8 d. sprendime Nr. lSS-(7.5)-1448 nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (minėta, toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė. Nurodyta, jog minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė, miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Pabrėžta ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-15/2012 yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, jog nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Pareiškėja taip pat informuota, jog Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 30 punkto nuostata, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra taikoma atkuriant nuosavybės teises į žemę tuo atveju, jeigu žemės sklypai pretendentams perduodami neatlygintinai nuosavybėn kaimo gyvenamojoje vietovėje, t.y. pagal parengtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba kai pretendentai už buvusio savininko miestui iki 1995 m. birželio 1 d. paskirtoje teritorijoje valdytą žemę pageidavo gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietoje (laisvos žemės fondo žemėje) ir nustatyta tvarka buvo parengta išvada. Nurodyta, jog S. A. nuosavybės teisės į turėtą žemę yra atkuriamos pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, t.y. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjos skundas netenkintas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl administracinės bylos esmės, visų pirma pažymi, jog administracinėje byloje nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjos teisių atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę buvimo, jų apimties, todėl šio aspekto teisėjų kolegija atskirai nevertina ir dėl jo nepasisako. Iš pareiškėjos skundo turinio ir skundžiamų sprendimų matyti, jog ginčas kyla dėl buvusios savininkės S. A. Palangos bendrose ganyklose suformuotų sklypų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607).
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje numatyti žemės įsigijimo būdai, kurie yra: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės.
Šiuo metu galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 106¹ punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Atsakovė nurodė, jog buvusių Palangos bendrųjų ganyklų laisvoje (neužstatytoje) žemėje yra suformuoti 24 natūra grąžinami žemės sklypai, kurių bendras plotas – 6,2332 ha. Minėtus natūra grąžinamus žemės sklypus pretenduoja susigrąžinti 350 pretendentų. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus nėra nustatyta konkreti buvusios savininkės S. A. ir kitų buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vieta buvusiose Palangos bendrose ganyklose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių kitų rašytinių įrodymų apie buvusios savininkės S. A. nuosavybės teise turėtos žemės konkrečią vietą buvusiose Palangos bendrose ganyklose.
Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 nutartį administracinėje byloje Nr. A492 – 15/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1406/2013 pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, kuri turėjo rėžinę sistemą, ir į žemę, kurioje tokios sistemos nebuvo, yra skirtingas ta prasme, jog pirmuoju atveju buvusio savininko turėti žemės sklypai nekartografuojami, o nustatoma tik buvusio rėžinio kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius, ir laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesutaria kitaip; antruoju atveju buvusių savininkų turėti žemės sklypai kartografuojamai, t.y. pažymimi esamoje kartografinėje medžiagoje, ir laisva (neužstatyta) žemė grąžinama buvusio sklypo teritorijoje. Nutartyje pažymėta, jog šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybė teisių atkūrimo į miesto teritorijoje turėtą žemę, nėra numatyta kitokių būdų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūrą laisvą (neužstatytą) žemę miesto teritorijoje.
Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 31NŠ-1882-1338 „Dėl pretendentams natūra grąžinamos žemės sklypų dalių nustatymo“ (b.l. 55-56) matyti, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pateikė nuomonę, kad taikant teisės analogiją, buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė turėtų būti grąžinama natūra pretendentams tokia pat tvarka, kaip ir miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, tai yra proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog atsakovė nepagrįstai žemę, buvusią Palangos bendrose ganyklose, prilygino žemei, turėjusiai rėžinę sistemą.
Pareiškėja L. I. informuota, kad nuo 2013 m. birželio 3 d., per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą, ji turi galimybę pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui susitarimą tarp pretendentų giminėje arba kitų savininkų pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamos žemės sklypų Palangos bendrose ganyklose dalių, tačiau ji tokio susitarimo nepateikė Atsižvelgiant į tai, kad pretendentai nesusitarė dėl natūra grąžintinos žemės sklypo dalių Palangos bendrose ganyklose, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, tai yra buvusiose Palangos bendrose ganyklose esanti laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti buvusiose Palangos bendrose ganyklose žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad 2013 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sprendimas Nr. 16SD-(14.16.104)-994 ir 2013 m. liepos 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1448 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos L. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.