- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 2YT-26114-466/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- I. K.
- Skolininkas
- A. I. M.
- Kreditorius
- Kredito unija „Saulėgrąža“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K., įgaliotos skolininkės A. I. M., skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Kredito unija „Saulėgrąža“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. K., įgaliota skolininkės A. I. M., skundžia antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d. gavo antstolės Brigitos Palavinskienės 2020 m. birželio 19 d. patvarkymą, kuriuo antstolė Brigita Palavinskienė nusprendė skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, skolininkei priklausančiam turtui – 24,30 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), informuojant turto vertintoją, jog vertinant žemės sklypą, būtų įvertinta/atsižvelgta į žemės sklype įrengtą tvorą. Taip pat antstolė Brigita Palavinskienė įpareigojo skolininkę per 15 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos, įmokėti 500,00 Eur sumą, reikalingą pakartotinei ekspertizei atlikti. Pareiškėjos I. K. teigimu, nėra suprantama, kaip turto vertintojas galėjo nepastebėti 2160 m. ilgio tvoros, vertinant žemės sklypą, kadangi tvora yra neatskiriama vertinamo žemės sklypo dalis (statinys su įbetonuotais į žemę stulpais).
Taip pat pareiškėja I. K. nurodė, kad negali įmokėti pinigų, reikalingų pakartotinei ekspertizei atlikti, kadangi antstolė yra areštavusi sąskaitas ir nurašo visas esančias lėšas. Be to, pareiškėjos teigimu, pareiškėjos pasamdyta buhalterė gali paskaičiuoti turto nusidėvėjimą ir įvertinti tvorą.
Antstolė Brigita Palavinskienė 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-410399, netenkino pareiškėjos I. K., įgaliotos skolininkės A. I. M., skundo dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolė Brigita Palavinskienė nurodė, kad vykdant vykdomąsias bylas buvo areštuotas skolininkei priklausantis turtas – 24,30 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 17 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-387418. Nekilnojamojo turto ekspertizė pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojai – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ober – haus“. 2020 m. balandžio 29 d. buvo gautas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, jog 24,30 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 63 000,00 Eur. Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-395530, kuriuo antstolė nustatė areštuoto turto vertę – 63 000,00 Eur. 2020 m. birželio 12 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės, įgaliotos atstovės skundas/prašymas, kuriame buvo teigiama, jog priimtu patvarkymu dėl vertės nustatymo, buvo nustatyta per maža turto vertė, kadangi nebuvo įvertinta tvora, esanti ant areštuoto žemės sklypo. 2020 m. birželio 19 d. buvo priimtas patvarkymas dėl pateikto skundo/prašymo, kuriuo nuspręsta tenkinti skolininkės atstovės prašymą, ir skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, skolininkei priklausančiam turtui, informuojant turto vertintoją, jog vertinant žemės sklypą, būtų įvertinta/atsižvelgta į žemės sklype įrengtą tvorą. Taip pat minėtu patvarkymu skolininkė įpareigota įmokėti 500,00 Eur sumą, reikalingą pakartotinei ekspertizei atlikti, o šalys informuotos, jog neapmokėjus būtinų išlaidų, reikalingų pakartotinei ekspertizei atlikti, ji nebus atliekama, o areštuoto turto vertė bus palikta tokia, kokia ji buvo nustatyta 2020 m. balandžio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-395530, t. y. 63 00,00 Eur, bei bus atliekami tolimesni priverstinio vykdymo veiksmai, minėto turto atžvilgiu. 2020 m. liepos 9 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės atstovės skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo skundžiamas antstolės sprendimas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, bei reikalaujama atlikti naują vertinimą.
Antstolė Brigita Palavinskienė taip pat nurodė, kad pateikiant 2020 m. liepos 6 d. skundą, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti argumentus, jog žemės sklypas turėtų būti įvertintas didesne kaina, kadangi jį juosia tvora. Vien tik atliktų darbų sąskaita, ar prieš daugiau nei 6 metus atliktų darbų sąmata, nėra pakankamas pagrindas nustatyti didesnę areštuoto turto vertę. Pateikiant 2020 m. birželio 10 skundą/prašymą, bei 2020 m. liepos 6 d. skundą, antstolei nebuvo pateikti ir dokumentai, kurie patvirtintų nurodyto turto (tvoros) registraciją. Pareiškėja taip pat nepateikė jokio kito galimo vertinimo, kuriuo remiantis būtų galima kelti abejones dėl jau atlikto turto vertinimo. Antstolė pažymėjo, kad areštuotam nekilnojamajam turtui įvertinti pasitelkė nepriklausomą ekspertą/turto vertintoją UAB „Ober – haus“ dėl kurio kompetencijos turto vertinimo rinkoje antstolei nekyla abejonių. Be to, nei skolininkė, nei kreditorius, antstolės paskirtam ekspertui/turto vertintojui, per įstatyme nustatytą terminą, nušalinimo nepareiškė.
Antstolė taip pat pažymėjo, jog nors UAB „Ober – haus“ parengtame nekilnojamojo turto ekspertizės akte nebuvo nustatyta turto vertinimo trūkumų ar pažeidimų ir antstolei nekilo abejonių dėl turto vertintojos kvalifikacijos, tačiau siekiant užtikrinti vykdomosios bylos šalių teisėtus interesus ir išvengti abejonių dėl nustatytos turto rinkos vertės teisingumo, antstolė tenkino 2020 m. birželio 10 d. pareiškėjos prašymą atlikti pakartotinį turto vertinimą, 2020 m. birželio 19 d. priimdama patvarkymą. Minėtu patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, areštuotam turtui įvertinti, įpareigojant skolininkę/pareiškėją per 15 dienų įmokėti 500,00 Eur reikalingą sumą, pakartotinei ekspertizei atlikti. Per nurodytą terminą į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo įmokėta nurodyta suma, pakartotinei ekspertizei atlikti. 2020 m. liepos 6 d. skundu pareiškėja dar kartą reikalauja iš naujo įvertinti turtą, nors analogiškas prašymas jau buvo tenkintas 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu, tačiau skolininkė/pareiškėja nesutinka apmokėti vertinimo išlaidų. Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, jog areštuoto turto vertę galėtų atlikti jos buhalterė. Antstolės įsitikinimu, tokia galimybė negali būti svarstytina, kadangi turto rinkos vertę nustato ne buhalterinį darbą dirbantis asmuo (skolininkės darbuotojas), o nepriklausomi turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.
2020 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas suinteresuoto asmens Kredito unijos „Saulėgrąža“ atsiliepimas į pareiškėjos I. K., įgaliotos skolininkės A. I. M., skundą dėl antstolės veiksmų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad antstolė turtui įvertinti pasitelkė nepriklausomą ekspertą/turto vertintoją UAB „Ober – haus“ dėl kurio kompetencijos antstolei nekilo abejonių. Nei pareiškėja, nei Kredito unija „Saulėgrąža“ paskirtam ekspertui/turto vertintojui nušalinimo nepareiškė. Pareiškėja skunde nurodo, kad turto vertę galėtų nustatyti jos buhalterė, tačiau jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti šioje vykdomojoje byloje nustatyta turto verte (63 000,00 Eur), nepateikė. Suinteresuotas asmuo sutinka su antstolės argumentais, kad vien tik atliktų darbų sąskaita, ar prieš daugiau nei 6 metus atliktų darbų sąmata, nėra pakankamas pagrindas nustatyti didesnę turto vertę už tą, kuri buvo nustatyta antstolės paskirto turto vertintojo. Be to, pareiškėja nepateikė jokio kito galimo vertinimo, kuriuo remiantis būtų galima kelti abejones dėl jau atlikto turto vertinimo, todėl akivaizdu, kad pareiškėja šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti eksperto išvadų pagrindu antstolės nustatytos turto vertės tinkamumu. Taigi antstolė, nustatydama turto vertę, vadovavosi atliktos ekspertizės duomenimis, o duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatyta turto verte, nėra, kadangi pareiškėja nepateikia jokių eksperto išvadas paneigiančių įrodymų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad antstolė buvo sudariusi sąlygas pakartotinės ekspertizės atlikimui, kai 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė turtui įvertinti, įpareigojant pareiškėją per 15 dienų įmokėti 500,00 Eur sumą, reikalingą pakartotinei ekspertizei atlikti. Tačiau per nustatytą terminą į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo įmokėta nurodyta suma. Todėl manytina, kad skundu reikalaudama iš naujo įvertinti turtą, kai jai buvo sudaryta galimybė atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, pareiškėja siekia vilkinti vykdymo procesą. Esant minėtoms aplinkybėms, Kredito unija „Saulėgrąža“ sutinka su antstolės pozicija dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą.
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje vykdomas Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. (duomenys neskelbtini) išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl likusios 32 0648,43 Eur skolos ir 7 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. I. M. išieškotojos Kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai.
2019 m. rugpjūčio 9 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė Brigita Palavinskienė areštavo skolininkei A. I. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. kovo 17 d. antstolė Brigita Palavinskienė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-387418, kuriuo nutarė skirti ekspertizę areštuotam skolininkės A. I. M. nekilnojamam turtui – 24,30 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę. Ekspertizė buvo pavesta atlikti UAB „Ober – haus“.
2020 m. balandžio 29 d. UAB „Ober – haus“ pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei 2020 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad 24,30 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 63 000,00 Eur.
2020 m. balandžio 29 d. antstolė Brigita Palavinskienė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-395530, kuriuo antstolė nustatė areštuoto turto vertę – 63 000,00 Eur, atsižvelgiant į gautą 2020 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
2020 m. birželio 12 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės, įgaliotos atstovės 2020 m. birželio 10 d. skundas/prašymas, kuriame buvo teigiama, jog priimtu patvarkymu dėl vertės nustatymo, buvo nustatyta per maža turto vertė, kadangi nebuvo įvertinta tvora, esanti ant areštuoto žemės sklypo. Taip pat buvo pateikti tvoros įrengimą patvirtinantys rašytiniai dokumentai.
2020 m. birželio 19 d. antstolė Brigita Palavinskienė priėmė patvarkymą Nr. S-404877, dėl pateikto 2020 m. birželio 10 d. skundo/prašymo, kuriuo antstolė nusprendė skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, skolininkei priklausančiam turtui, informuojant turto vertintoją, jog vertinant žemės sklypą, būtų įvertinta/atsižvelgta į žemės sklype įrengtą tvorą. Taip pat minėtu patvarkymu skolininkė įpareigota įmokėti 500,00 Eur sumą, reikalingą pakartotinei ekspertizei atlikti, o šalys informuotos, jog neapmokėjus būtinų išlaidų, reikalingų pakartotinei ekspertizei atlikti, ji nebus atliekama, o areštuoto turto vertė bus palikta tokia, kokia ji buvo nustatyta 2020 m. balandžio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-395530, t. y. 63 00,00 Eur, bei bus atliekami tolimesni priverstinio vykdymo veiksmai, minėto turto atžvilgiu.
2020 m. liepos 9 d. antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje buvo gautas skolininkės atstovės skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo skundžiamas antstolės sprendimas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, bei reikalaujama atlikti naują vertinimą. Antstolė minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalimi, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti (CPK 682 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja I. K., įgaliota skolininkės A. I. M., teigianti, kad jai nėra suprantama, kaip turto vertintojas galėjo nepastebėti 2160 m. ilgio tvoros, vertinant žemės sklypą, kadangi tvora yra neatskiriama vertinamo žemės sklypo dalis (statinys su įbetonuotais į žemę stulpais). Teismas tokius pareiškėjos nuogąstavimus laiko teisiškai nepagrįstais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą. Registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Šiuo atveju iš 2020 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ekspertas/turto vertintojas UAB „Ober – haus“ vertino tik areštuotą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nei iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų – faktūrų, darbų priėmimo – perdavimo akto, elnyno aptvaro projekto ir.), nei iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nebuvo nustatyta, kad pareiškėjos nurodoma tvora yra areštuoto žemės sklypo priklausinys, o ekspertas/turto vertintojas nevertino tvoros dėl to, kad ji nėra teisiškai įregistruota, neturi unikalaus numerio. Tuo atveju, jei tvora būtų teisiškai įregistruota, turėtų unikalų numerį, minėtą tvorą antstolė taip pat būtų areštavusi ir paskyrusi turto vertinimo ekspertizę. Nors ekspertas/turto vertintojas UAB „Ober – haus“ nustatydamas sklypo vertę nevertino tvoros vertės, žemės sklypo vertę nustatė – 63 000,00 Eur, tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kad su sklype esančia tvora turto vertė būtų ženkliai didesnė, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis). Be to, pareiškėjos pateikti dokumentai (PVM sąskaitos – faktūros, darbų priėmimo – perdavimo aktas, elnyno aptvaro projektas ir pan.) taip pat nepaneigia eksperto/turto vertintojo nustatytos žemės sklypo vertės, kadangi minėti tvoros darbai buvo atlikti daugiau nei prieš 6 metus. Kartu teismas pažymi, kad antstolė Brigita Palavinskienė, 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-404877, paskyrė pakartotinę ekspertizę, informuojant turto vertintoją, jog vertinant žemės sklypą, būtų įvertinta/atsižvelgta į žemės sklype įrengtą tvorą. Paminėtina, kad antstolė nutarė skirti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į pareiškėjos 2020 m. birželio 10 d. skundą/prašymą, bei pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. antstolė nenustatė jokių turto vertinimo trūkumų ar pažeidimų, antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės, tačiau siekdama užtikrinti vykdomosios bylos šalių teisėtus interesus ir išvengti abejonių dėl nustatytos turto rinkos vertės teisingumo, paskyrė pakartotinę ekspertizę.
Taip pat pareiškėja I. K. nurodė, kad negali įmokėti pinigų, reikalingų pakartotinei ekspertizei atlikti, kadangi antstolė yra areštavusi sąskaitas ir nurašo visas esančias lėšas. Be to, pareiškėjos teigimu, pareiškėjos pasamdyta buhalterė gali paskaičiuoti turto nusidėvėjimą ir įvertinti tvorą. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 – 2 dalys); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prašymų dėl ekspertizės skyrimo.
Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, 2020 m. birželio 19 d. patvarkyme Nr. S-404877, pareiškėja (skolininkė) buvo įpareigota įmokėti 500,00 Eur sumą, reikalingą pakartotinei ekspertizei atlikti. Pažymėtina, kad antstolei 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu nustačius pareiškėjai (skolininkei) terminą sumokėti ekspertizės išlaidas, t. y. sudarius galimybę galimai paskirti pakartotinę ekspertizę, kai skunde pareiškėja (skolininkė) išreiškė nesutikimą su nustatyta nekilnojamojo turto verte, pareiškėja (skolininkė) neįvykdė CPK 682 straipsnio 3 dalyje, numatytos savo pareigos, bei neprašė atidėti sumos įmokėjimą (CPK 682 straipsnio 4 dalis), o antstolei nekilo abejonių dėl nustatytos nekilnojamo turto vertės, kuri buvo nustatyta eksperto/turto vertintojo prieš tai. Taip pat pažymėtina, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktą, areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, turto vertintojas nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsniu, turto arba verslo vertintoju gali būti fizinis asmuo, kuris: 1) yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsižvelgiant į šio įstatymo 9 straipsnio 13 dalies nuostatas; 2) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kai siekiama turto arba verslo vertintojo asistento (žemiausios), vertintojo (aukštesnės) arba vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos; 3) turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos; 4) turi ne trumpiau kaip trejus metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo asistento (žemiausią) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažiau kaip septynerius metus nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnę) kvalifikaciją, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, ir ne mažesnę kaip trejų metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, arba ne mažesnę kaip septynerių metų nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo srities vertinimo patirtį ir yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos; 5) yra išlaikęs turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą finansų ministro patvirtintose Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Egzaminas laikomas raštu. Remiantis nurodytu, teigtina, kad pareiškėjos (skolininkės) pasamdyta buhalterė negali būti laikoma turto vertintoja ir atlikti turto vertinimo veiksmus, kadangi neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų turto vertintojams.
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, remiantis CPK 510 – 513 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Kaip minėta, pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo Kredito Unija „Saulėgrąža“, kartu su atsiliepimu, pateikė teismui prašymą iš pareiškėjos (skolininkės) A. I. M. priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų parengimą. Kadangi pareiškėjos (skolininkės) skundas atmestinas, suinteresuoto asmens Kredito unijos „Saulėgrąža“ prašymas tenkintinas ir patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (skolininkės) A. I. M. (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos I. K., įgaliotos skolininkės A. I. M., skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Kredito unija „Saulėgrąža“, į. k. 302894776, iš skolininkės A. I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.