Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bylą išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui J. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. R. nei į vieną parengiamąjį teismo posėdį, nei į teismo posėdį neatvyko, teismui išnaudojus visas galimybes atsakovui pranešti apie nagrinėjamą bylą kitais būdais, po nesėkmingos atsakovo paieškos per policiją, apie nagrinėjamą bylą ir paskirtus posėdžius atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. Ieškovei, jos atstovui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei neprieštaraujant, byla nagrinėta nedalyvaujant atsakovui, remiantis surinkta medžiaga, ieškovės paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir liudytojų parodymais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi procesinių priemonių atsakovo J. R. būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vilkina procesą, todėl teismas taiko CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį ir nagrinėja bylą atsakovui J. R. – spėjamam vaiko tėvui – nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina ieškovės sūnaus interesais.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į neatimamą vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, remiantis byloje surinktais kitais įrodymais, liudytojų parodymais, yra pagrindas tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą iš atsakovo J. R..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

E. D. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvais įrašyti J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir neegzistuojantis asmuo J. D., asmens kodas nenurodytas (6 b. l.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, J. T. vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės (liudytojų parodymai ir kt.). Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu J. R. pradėjo draugauti ir kartu apsigyveno nuo 1994 m. Gyvenant kartu ieškovė laukėsi J. R. kūdikio, kurį jis pripažino ir laikė savu. Po vaiko gimimo ieškovė su atsakovu kartu pragyveno dar apie metus, po ko atsakovas ją su vaiku paliko dėl nuolatinių nesutarimų, atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos ieškovės giminaitė (pusseserė) E. F., D. Š. (E. D. krikšto motina), ieškovės kaimynės (duomenys neskelbtini), name, gyvenusios tame name dar prieš 1994 m., - V. K. ir J. G.. Atsakovą savo tėvu laiko ir į teismo posėdį atvykęs ir išreiškęs savo nuomonę dėl ieškinio ieškovės nepilnametis sūnus (16 m.) E. D., kuris pilnai sutiko su ieškinio reikalavimais ir patvirtino, kad atsakovas jį laikė ir tebelaiko sūnumi. Minėtos liudytojos taip pat patvirtino, kad iki gimstant ieškovės sūnui ieškovė neturėjo jokių kitų vyriškių. Tiek ieškovei, tiek atsakovą pažinojusioms liudytojoms atsakovas prisistatydavo V., nors pavardę nurodydavo teisingą „R.“. Kaip posėdžio metu paaiškino ieškovė atsakovas visiems prisistatinėdavo Virgiu ir tik kai jiems draugaujant jis išsiėmė pasą, nes buvo ankstesnį pametęs, ieškovė sužinojo, kad atsakovo tikrasis vardas yra J. Teismas nori pastebėti, kad ieškovės vaiko gimimo liudijime nurodytas vaiko tėvo J. vardas nurodytas neatsitiktinai ir netiesiogiai patvirtina, kad vaiko tėvo vardas buvo būtent J., o ne V. Tai, kad atsakovas yra E. D. tėvas ir kad tarp jų dar yra išlikę nežymūs socialiniai ryšiai taip pat patvirtina tai, kad remiantis ieškovės, šio vaiko paaiškinimais 2012 m. vasarą atsakovui susitikus su vaiku šis tebelaikė jį savo sūnumi ir apkabinęs apsiverkė. Kad atsakovas yra E. D. tėvas patvirtina ir liudytojų V. K. ir J. G. tvirtinimai, kad į teismo posėdį atvykęs ieškovės sūnus yra vizualiai panašus į atsakovą tiek pagal veido bruožus tiek pagal ūgį (šis nepilnametis vaikas kaip ir jo tėvas yra aukštesni nei vidutinio ūgio). Kad atsakovas J. R. yra E. D. tėvas patvirtina ir pačios ieškovės parodymai, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsakovo pasyvumą ir nesidomėjimą nuo 2012 m. gegužės mėn. nagrinėjama civiline byla dėl ieškovės vaiko tėvystės nustatymo, taip pat atsakovui neprašant atlikti tėvystės patvirtinimo ar paneigimo DNR ekspertizę, byla teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, įrodytas, todėl nustatytina, kad atsakovas J. R. yra ieškovės sūnaus E. D., gim. 1996-11-12, tėvas (LR CK 3.147 str., 3.148 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civ. byloje Nr. Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškovės prašymu, E. D. sutinkant E. D. paliktina „Dubeikaičio“ pavardė.

Dėl išlaikymo priteisimo. Pripažinus atsakovą J. R. nepilnamečio E. D. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas sūnui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad ieškovė viena augina minėtą nepilnametį vaiką jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo bute, esančiame Gegužių g. 51-311, Šiauliuose, jos pajamos yra mažos, jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4-5, 7-9, 10, 12 b. l.).

CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytas orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, Sodra neturi duomenų apie atsakovo darbovietę (18 b. l.), nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų uždirbti pakankamai lėšų savo vaiko išlaikymui, kad turėtų kitų išlaikytinių, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti ieškovės prašomą priteisti minimalų išlaikymą vaikui. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios jo prievolės vykdymo.

Pažymėtina, kad ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo J. R. nedidelę, protingą, neviršijančią vaiko minimalių poreikių sumą - 200 Lt per mėnesį, todėl esant ieškovės reikalavimui pagrįstam, įrodytam, jis tenkintinas ir iš atsakovo J. R. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam E. D. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2012-05-02) iki jo pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka (LR CK 3.194 str., 3.196 str.).

Priteisus iš atsakovo J. R. išlaikymą nepilnamečiam E. D., tenkintinas ieškovės reikalavimas paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnaus Edgaro išlaikymui skirtas lėšas (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.).

Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (4-5 b. l.), todėl šios (400,00 Lt) ir kitos valstybės patirtos (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (12,00 Lt), tame tarpe ir 214,00 Lt žyminio mokesčio priteisini iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, E. D. paliekant „D.“ pavardę.

Priteisti iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012-05-02 iki jo pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečiam E. D. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną J. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 400,00 Lt (keturis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų, 214,00 Lt (du šimtus keturiolika litų) žyminio mokesčio ir 12,00 Lt Lt (dvylika litų) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.