Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje Lietuvos Respublikos 441 str. tvarka nagrinėdamas įtariamojo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1976 m. rugsėjo 11, gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria įtariamasis D. K. nušalintas nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būrio vyr. pasieniečio pareigų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui – nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. kovo 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. (D. K.) įtariamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 „Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-26 apie 11.44 val., pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš UAB „Optim“ vairuotojo A. F. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-26 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,41 lito, sudaro 9 Lt 41 cnt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą 62 Nr. 6931724, išduotą 2007-05-24 Rusijos Federacijoje, kurį jis pateikė D. K., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio SCANIA R113M, valstybinis numeris K006EK39 ir puspriekabės, valstybinis numeris AA940139 transporto priemonės registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintus pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Šioje veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., požymių.

Įtariamojo D. K. gynėjas advokatas Vitalijus Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį dėl D. K. laikino nušalinimo nuo pareigų.

Gynėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta: teismas be jokio pagrindo priėmė nutartį dėl procesinės prievartos – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos tinkamai nemotyvavo.

Gynėjo vertinimo teismo nurodyti motyvai nepagrįsti, abstraktūs, teisine prasme nelogiški, nes medžiagoje galimi proceso dalyviai jau yra apklausti ir jų parodymai užfiksuoti protokoluose, be to, tiek prieš D. K. ir kitų asmenų apklausas buvo atlikti procesiniai veiksmai, kurių metu paimta visa ikiteisminį tyrimo pareigūnus dominanti informacija, todėl neliko jokių galimybių jo ginamajam atlikti neteisėtus veiksmus, kuriuos savo nutartyje nurodė teismas. Gynėjas teismo nurodytus motyvus vadina neteisėtais, kadangi savo esme jie atkartoja D. K. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimo pagrindus. Gynėjas pažymi, kad D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su papildomomis sąlygomis – nebendrauti su eile asmenų. Todėl toks kompleksas pritaikytų procesinių prievartos priemonių prieštarauja proporcingumo principui, pažeidžia įtariamojo teisėtus interesus. Skundžiamą nutartį teismas priėmė vadovaudamasis nemotyvuotu prokuratūros prašymu, nemotyvuotus pagrindus perrašydamas į nutartį.

Gynėjo nuomone, skundžiama teismo nutartis ne tik neteisėta ir nepagrįsta, bet tuo pačiu apriboja įtariamojo ir jo gynėjo teisę tinkamai ją apskųsti, nes iš nutarties teksto, nėra aiškūs teismo motyvai. Be to, gynėjas pažymėti, kad motyvuodamas nutartį teismas nurodė, kad D. K. padarė jam inkriminuojamas veikas, t.y. apie tai rašoma, kaip apie nustatytą faktą. Tokiais teiginiais pažeisdama nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos ištyrimo ir kalto asmens nuteisimo tikslas negali būti viršesnis už žmogaus teises į gyvybę, legalų pragyvenimą ir kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomas prigimtines žmogaus teises. Gynėjas nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad laikinai nušalindamas D. K. nuo pareigų atėmė legalų jo pragyvenimo šaltinį. D. K. vedęs, turi nepilnametę dukrą, jo žmona niekur nedirba – D. K. yra vienintelis šeimos narys, materialiai išlaikantis savo šeimą. Be to gynėjas pažymi, kol jo ginamasis laikinai nušalintas nuo pareigų, jo legalaus įsidarbinimo galimybės smarkiai apribotos. Be to, gynėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. K. ruošiasi daryti naujus nusikaltimus, o jo tarnybinė padėtis nėra tokia aukšta, kad jis galėtų įtakoti kitus savo bendradarbius, t. y. jo buvimas darbe niekaip nepakenktų ikiteisminiam tyrimui.

Teismo posėdyje įtariamasis D. K. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo D. K. gynėjo Vitalijaus Vaičiūno skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. K. gynėjo advokato Vitalijaus Vaičiūno skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įtariamajam D. K. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būrio vyr. pasieniečio pareigų, yra teisėta ir pagrįsta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BPK 157 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos BPK 157 str.1 d. reglamentuojama procesine prievartos priemone – laikinu nušalinimu nuo pareigų baudžiamajame procese siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-1-6077-08 surinktų duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad D. K. galimai yra padaręs jam inkriminuojamą nesikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 228 str. 2 d., kurios padarymo aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su jo kaip statutinio valstybės tarnautojo užimamomis pareigomis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būryje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pranešimas apie įtarimą D. K. įteiktas 2008 m. gruodžio 2 d. Šiuo pagrindu, siekdamas, kad įtariamajam būtų užkirsta galimybė galimai toliau veikti priešingai valstybės interesams viešojo saugumo srityje, t. y. įtariamajam būtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas pasinaudojant savo užimamomis pareigomis bei užkirsti jam kelią galimiems bandymams pakreipti ikiteisminio tyrimo procesą sau palankia linkme, pirmosios instancijos teismas, atsiradus teisiniam pagrindui operatyviai – 2008 m. gruodžio 2 d. – priėmė teisingą sprendimą taikyti įtariamajam D. K. procesinio poveikio priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būrio vyr. pasieniečio pareigų.

Priimant sprendimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pakanka pagrįsto manymo, kuris yra pagrįstas tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų pakanka išvadai, jog įtariamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu įtariamojo gynėjo skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas išdėstė D. K. pareikštą įtarimą, nurodydamas, kad jam pareikštame įtarime nurodytuose veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina byloje surinktų duomenų pakankamumo pareikštų įtarimų patvirtinimui, kadangi tokio pobūdžio išvados bus padarytos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamojo D. K. nušalinimas nuo užimamų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būryje vyr. pasieniečio pareigų yra būtina procesinė prievartos priemonė. Įtariamojo gynėjo nurodytos šeiminės aplinkybės, šiuo atveju negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta bei pakankamai motyvuota.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo D. K. gynėjo advokato Vitalijaus Vačiūno skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.