Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-278-278/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-02Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-20Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-08Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
2S-278-278/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05950-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
S. J.
Trečiasis asmuo
Ž. Š., E. Š.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-278-278/2012

Teisėja Dalia Pranckienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05950-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 106.3; 122.2; 122.3; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-165-739/2012 pagal ieškovo S. J. ieškinį R. J., tretiesiems asmenims Ž. Š., E. Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu S. J. nurodė, kad su atsakovu R. J. yra žemės sklypo su statiniais, esančiais Laisvės g. 4, Krekenavos m. Panevėžio r. bendrasavininkai, tačiau atsakovas nuolat jam trukdo patekti į 1/8 pastato dalį, kurio bendras plotas 12,3 kv.m. Prašė teismą atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, nurodant atsakovui pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis nurodyta gyvenamąja patalpa be jokių apribojimų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-21 nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui ieškinį, aiškiai suformuluojant ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėti tai patvirtinančius įrodymus bei pateikti ieškinio ir jo priedų nuorašus tretiesiems asmenims, kurie į bylą įtraukti 2011-11-21 teismo protokoline nutartimi.

Šalies argumentai

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-05 nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė teismo įpareigojimus dėl trūkumų pašalinimo, nes pateikė tokio paties turinio ieškinį, dėl kurio trūkumų teismas jau buvo pasisakęs, tačiau nenurodė kokiomis patalpomis ar patalpa ieškovui trukdoma naudotis, kokius konkrečius pažeidimus ir dėl kokių konkrečių patalpų naudojimo teismas turi nurodyti pašalinti atsakovui. Teismas darė išvadą, kad S. J. ieškinio trūkumų nepašalino, todėl yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 296 str. 1 d. 11 p.).

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vykdydamas teismo įpareigojimą, patikslino ieškinio reikalavimus ir pateikė įrodymus, kokius trukdymus kelia atsakovas, nurodė patalpas, į kurias negali patekti, pateikė procesinių dokumentų nuorašus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teigia, kad teismas skundžiama nutartimi užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Procesinių dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams normų paskirtis – užtikrinti, kad juose pateikiama informacija būtų aiški, išsami, prieinama ir suprantama dokumentą teikiantiems, byloje dalyvausiantiems asmenims ir teismui. Ieškinio trūkumų šalinimas skirtas tiems atvejams, kai ieškinyje pateikiama informacija (ieškinio dalykas, pagrindas ir kitos CPK 111,135 straipsniuose nurodytos aplinkybės) šių reikalavimų neatitinka. Numatydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo ir tam skirtų terminų pratęsimo institutus, įstatymų leidėjas įtvirtino sąlygas įgyvendinti civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir sudarė galimybes įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Ieškovas S. J. teismui nurodė, kad atsakovas R. J. trukdo patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo 1/8 dalį – izoliuotą kambarį su virtuve ir atskiru įėjimu (b. l. 2, 48-49). Pirmosios instancijos teismui įpareigojus ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, S. J. pateikė patikslintą ieškinį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei antstolio S. Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuorašus (b. l. 51-58, 63-67). Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto bendrasavininkis, tačiau kokiomis konkrečiai patalpomis jis bei atsakovas naudojasi ir kokiomis jam trukdoma naudotis, patikslintame ieškinyje nekonkretizuota, gyvenamųjų patalpų indeksai nenurodyti, o faktinių aplinkybių protokole esančios foto nuotraukos, fiksuojančios aplinkybę, jog atskiro įėjimo į patalpas durys yra rakinamos, taip pat neleidžia konstatuoti į kurias konkrečiai patalpas nepatenkama. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas tokios teisės riboti negali, priešingu atveju būtų pažeistas proceso dispozityvumo principas (CPK 13 str.). Procesinio dokumento netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis teismui atsisakyti atlikti prašomus veiksmus (CPK 115 str. 4 d.). Kadangi parengiamojo posėdžio metu teismas gali nuspręsti, ar reikalingi ir kokie reikalingi papildomi veiksmai pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, todėl ir pasirengimo bylai nagrinėti metu galima pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, tame tarpe įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes. CPK 159 str. 1 d. nustato, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės. Žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti. Įvertinus, jog konkrečiai į kokias gyvenamąsias patalpas yra trukdoma S. J. patekti, jas, ieškovo teigimu, atsakovui užrakinus, galima patikslinti ir bylos nagrinėjimo metu. Kadangi šią aplinkybę ieškovas gali patikslinti ir nagrinėjant bylą, o nurodytas ieškinio dalykas yra iš esmės suformuluotas pakankamai aiškiai, todėl, ieškovui pašalinus kitus teismo nurodytus ieškinio trūkumus palikti ieškinį nenagrinėtą, teismui nebuvo pakankamo pagrindo (CPK 115 str. 4 d.).

Dėl paminėtų motyvų, nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Birutė Valiulienė