Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. Š. teismo posėdyje save kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino pilnai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną nuėjo pas kaimynę, pasiaiškinti dėl šunų. Kieme jos nerado, užėjo į vidų, pokalbis tarp jų neįvyko, jos susistumdė. Besistumdant ji paėmė kibirą ir apipylė kaimynę vandeniu, po to pamatė semtuvėlį ir tuo semtuvėliu sušėrė, pripažino, kad tuo sukėlė jai skausmą, sužalojo. Paskui pamatė stovinčią mergaitę, kurią turbūt besistumdant su kaimyne, pastūmė, ji atsitrenkė į stalą. Ji gerai to neprisimena, bet galėjo taip būti. Po to ją pamatė stovinčią su telefonu rankoje. Paprašė, kad ji paskambintų mamai.

Tą dieną ji buvo išgėrusi alkoholio, bet nedaug. Ji matė, kad keliu važiavo moteris su dviračiu. Jos šuo išbėgęs pradėjo loti, ši nulipo nuo dviračio. Ji pasakė, kad ji važiuotų toliau, nes jis nekanda, o kaimynė pradėjo šaukti „paskambinkit, praneškit“. Ji galvojo, kad žodžiu su kaimyne pasišnekės ir sutars. Tačiau įvyko konfliktas, kai ji užėjo pas R. V. į kambarį. Įėjusi ji pasakė „R.“, o ši stvėrė už plaukų, ir jos susikibo, pokalbis neįvyko. Ji su metaliniu indu sudavė R. V. į galvos, veido sritį, bet kiek kartų neskaičiavo. Plastikiniu kibiru ji nemušė, o tik užpylė vandens. Vandenį pylė, kad jos viena nuo kitos atsijungtų.

Kada ji atėjo į kaimynės namą, jai R., kuri buvo pirmame kambaryje, parodė rankyte kur kaimynė, o paskui ją pamatė stovinčią su telefonu, tačiau kaip ji griuvo ir atsitrenkė į stalą, nematė. Už riešo R. suėmė gal jau lauke, kai buvo išėję. Ne visą įvykių eigą gerai atsimena, nes seniai tai buvo. Savo veiksmus vertina neigiamai ir gailisi. Civilinius ieškinius ji gavo. Jie jai pernelyg dideli. Supranta, kad turi atlyginti žalą, bet jie per dideli, nes ji nedirba.

Ji neturiu jokių turtų, gyvena iš socialinių išmokų, į mėnesį gauna arti 300 eurų, t. y. apie 280-290 eurų. Sūnus moksleivis, jis mokosi (duomenys neskelbtini), jai tenka padėti sūnui. Gyvena tėvų name, jį paveldėjo, kito nekilnojamojo ar kilnojamojo registruoto turto neturi. Yra registruota užimtumo tarnyboje.

Kaltinamosios V. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d., įrodyta byloje nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais įrodymais esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios R. V. parodymai, kad iki 2022 m. liepos 8 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o po šio įvykio, jai grįžus iš ligoninės, gyvena pas dukrą D. Č. P. kaime. Šalia, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kaimynė V. Š., su kuria nebendrauja. 2022 m. liepos 8 d., apie 13.00 val., kartu su anūke R. Č. buvo savo namų kieme, ji ravėjo darželį, o anūkė žaidė. Vienu metu pamatė keliu važiuojantį dviratininką, kurio nepažįsta, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Kelias yra per kelis metrus nuo jos namo. V. Š. du šunys pradėjo pulti dviratininką, jie lojo, šokinėjo, puolė ant dviratininko ir šis nugriuvo ant žemės. Atsikėlęs dviratininkas pasakė jai pasiimti šunis, jis pagalvojo, kad tie šunys priklausė jai. Ji atsakė, kad šunys yra V. Š. ir kad jie nebe pirmą kartą užpuola žmones, pasakė jam kreiptis į policiją. Tuo metu V. Š. buvo savo namų kieme bei girdėjo jos ir dviratininko pokalbį. Dviratininkui nuvažiavus, o jai dar būnant namų kieme, V. Š. nieko nesakė. Ji su anūke nuėjo namo. Jai būnant kambaryje, į jį užėjo V. Š., kuri rūkė cigaretę, ir šaukė: "Man dar uždrausi šunis laikyti ir grasinsi policija, kiek tu man ėsi gyvenimą?". Po to V. Š.sugriebė jai abiem rankom už plaukų ir pradėjo juos tampyti. V. Š. sugriebė jai už plaukų toje kambario vietoje, kur vienoje kambario pusėje (kairėje) yra prie sienos pritvirtinta drabužių pakaba, o kitoje pusėje (dešinėje), stovi žema siaura spintelė. Šioje vietoje V. Š. įspraudė ją į kampą ir, laikydama abiem rankom už plaukų, juos tampė, daužė tai į vieną, tai į kitą sieną, kad ji tai galvos dešine, tai kaire puse atsitrenkdavo į sieną. Ji dėl to juto fizinį skausmą. Tuo momentu, kai V. Š. tampė jai plaukus, ji pašaukė anūkę, kuriai, pasakė kviesti kaimyną ir ši išbėgo. V. Š. paleido jai plaukus, paėmė iš šalia miegamojo kambario esančios virtuvės metalinį kaušą, skirtą semti vandeniui ir, grįžusi į kambarį, sudavė jai šiuo kaušu apie dešimt kartų į galvos ir veido sritis, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Daužydama ją, V. Š. sakė: "Tu man kūdikystėje gyvybę išgelbėjai, aš tau dabar atsidėkosiu". Po smūgių sudavimo kaušu, ji susmuko, neteko sąmonės. Vienu metu atsigavo, nes ją apipylė vandeniu. Atsigavusi pamatė, kad prie jos stovi V. Š., kurios vienoje rankoje buvo jos raudonos spalvos plastikinis kibiras. Tada, jai gulint ant grindų, V. Š. tris kartus sudavė jai kibiru į galvos sritį. Neatsimena, ar V. Š. ką nors jai sakė. Šio įvykio metu ji patyrė didelį stresą, išgąstį. Neprisimena, ar gindamasi galėjo patempti V. Š. už plaukų, ar įdrėksti į veidą. V. Š. puolė ją pirma, jos pačios namuose. Pamena, kad jai gulint ant grindų, tuo metu ji jau iš miegamojo kambario pati atropojo į prieangį, į jos namus atėjo kaimynai D. M. ir R. C. bei anūkė. Girdėjo, kaip anūkė pradėjo verkti, kažkam sakė atiduoti jos telefoną. V. Š. išėjo iš jos namų, o ji laukė pagalbos. Pirmas namo atvyko jos sūnus V. V., paskui atvyko policijos pareigūnai, greitoji. Ji buvo išvežta į Utenos ligoninę, kurioje gulėjo iki 2022 m. liepos 26 d. Jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, teiks civilinį ieškinį byloje (t. 1, b. l. 56-57)

Nukentėjusioji mažametės liudytoja R. Č. parodymai, kad ji ir močiutė R. V. buvo lauke, (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, ravėjo gėles. Važiavo dviratininkas. Kaimynės V. šunys pradėjo jį pulti. Jis nugriuvo, atsikėlęs pasakė: "Susirink šunis". Močiutė pasakė, kad tai ne jos šunys, o kaimynės, jie jį ne pirmą puola. V. tai išgirdo. Ji sėdėjo prie staliuko lauke, gėrė. V. pradėjo reikštis, sakė paduos ją į teismą, negražiais žodžiais kalbėjo. Ji neatsimena žodžių. Jos su močiute nuėjo į kambarį, ruošėsi valgyti. Močiutė nuėjo į savo kambarį persirengti, o ji sėdėjo kitame kambaryje - svetainėje prie televizoriaus. Buvo po pietų. Ji žiūrėjo televizorių. Atėjo V., ji rūkė, durys buvo neužrakintos. V. paklausė, kur močiutė, ji atsakė, kad savo kambaryje. V. nuėjo į močiutės kambarį. Išgirdo V. žodžius: "Kiek tu man ėsi gyvenimą?". Močiutė rėkė: "R., bėk kviesti pagalbos!". Ji nubėgo pažiūrėti, kas darosi. Močiutė buvo savo kambary, o V. stumdė močiutę. V. pastūmė viena ranka ir ją, ji atsitrenkė nugara į stalą, suskaudo nugarą. Močiutė stūmė V., norėdama užsidaryti duris. V. pasakė: "R., traukis". Ji paėmė V. už rankos, bandė ją traukti, o ši ją stūmė ir ji atsitrenkė. Močiutė stūmė V., kad užsidaryti duris. Ji už rankos bandė traukti V. nuo tų durų ir tada ši ranka ją pastūmė (parodė į krūtinę) ir ji atsitrenkė. Stipriai stūmė, atsitrenkė nugara į stalą ir jai suskaudo nugarą. Stalas buvo virtuvėje, ne močiutės kambaryje. Į stalą atsitrenkė nugara (parodė). Skaudėjo, liko žymės, paskui nebeliko. Ji pasiėmė močiutės telefoną nuo kėdės svetainėje ir bėgo pas tetą. Iš karto paskambino mamai. Močiutė stumdė V. ir V. stumdė močiutę. Močiutė bandė stumti, kad galėtų užsidaryti duris. Jai nepavyko. Ji pati nuėjo pas tetą M.. Ši paklausė kas yra. Ji pasakė, kad močiutę stumdo V.. Jos su teta M. nuėjo į kambarį, jos sakė V.: "Eik šalin". Mama iškvietė pagalbą, kai ji jai paskambino. Kai kvietė pagalbą, močiutė su V. pykosi kambaryje dėl gyvenimo, šunų. Jai atrodo, močiutė jautėsi blogai. Ji nugriuvo ir sakė, kad buvo pasitempusi raiščius. Ji nematė, kaip močiutė nugriuvo, bet kai jos su M. grįžo, pamatė, kad močiutė guli ant pilvo. V. pamelavo, kad močiutė pati nugriuvo. Močiutė buvo visa šlapia. V. apipylė ją vandeniu. Nematė, kaip apipylė, bet matė, kad močiutė šlapia ir vienas kibiras tuščias. Jis prieš tai buvo pilnas prie močiutės kambario. Matė, kad močiutė visa sudaužyta, ant kaktos įbrėžta su plastikiniu kibiru, jai atrodo. Močiutė verkė. Tuo metu V. jau buvo savo namuose. Atvažiavo C. ir jos su juo ėjo pas močiutę. M. jam paskambino ir pasakė apie tą įvykį. Močiutė jautėsi blogai, ji buvo svetainėje ant sofos. Jai atrodo, kad V. buvo girta. Ankščiau jos su močiute namuose nesipykdavo, tik kai būdavo lauke, V. sakydavo nemalonius žodžius, bet kad muštųsi, niekada nematė. Matė, kad močiutė visa subraižyta, V. buvo savo namuose. Paskui vėl atėjo, sakė: "Duok R. telefoną". Ji norėjo paimti močiutės telefoną, nežino, kodėl. V. pamelavo tada, kai močiutė gulėjo ant pilvo, o V. sakė, kad močiutė pati nugriuvo. C. atsirado, kai M., būdama savo namuose, kai pas jas apsilankė ir ji su ja nuėjo, jam paskambino. Ji tada buvo su M. jos namuose. Ji skambino jam ir sakė, kad kažkas su R. V. atsitiko, atvažiuok. Jos močiutę paliko vieną, kad ji nusiramintų. Tada vėl atėjo V.. Verkė, nes pirmą kartą pamatė, kad jos močiutę muša. Nemušė, bet stumdė, nori pasakyti. V. pastūmė ją į stalą, jai suskaudo nugarą, lauke paėmė už rankos (parodo dešinės rankos riešą) labai stipriai. Kai V. paėmė ją už rankos, ji buvo močiutės kieme. V. sakė jai: "D. numerį duok". "D." reiškia D., ji jos mama. V. neilgai laikė jai už rankos, paėmė, suspaudė ir paleido. Žymės liko, buvo raudona, bet paskui praėjo. Skaudėjo. Kai pastūmė į stalą, irgi labai skaudėjo. Dėl šių sužalojimų į gydytojus nesikreipė. V. pagriebė iš M. močiutės telefoną, ji jai davė, kad paskambintų V., jos dėdei. Dėl daktarų - jos kreipėsi pas daktarus. Ji apie tai buvo pamiršusi, jai mama priminė. Daktarai išrašė jai raminamųjų, bet jie jai nepadeda. Raminamieji tam, kad ji nebijotų V.. Ji grasino jai prie policijos (t. 1, b. l. 162-164).

Liudytojos D. Č. parodymai, kad 2022 m. liepos 8 d., apie 13.30 val., būnant darbe, jai paskambino dukra R. Č., kuri buvo pas jos motiną R. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dukra skambino iš motinos telefono. Dukra buvo labai susijaudinusi, bandė kažką pasakyti apie močiutę, jos motiną, galiausiai ji suprato, kad kaimynė V. muša jos motiną, dukros močiutę. Ji pranešė apie įvykį, iškvietė pagalbą. Ji išvažiavo iš darbo ir susisiekė su broliu V. V., kuris greičiau atvyktų pas motiną. Ji papasakojo jam visą situaciją, ką jai sakė dukra. Ji kelis kartus skambino ir motinai, tačiau niekas ragelio nekėlė, vėliau atsiliepė kaimynė V., kuri pasakė jai atvažiuoti ir sutvarkyti savo motiną, nes ši negerai elgiasi, bei pasiimti vaiką. Atvykus prie motinos namų, ten jau buvo atvykęs policijos ekipažas. Įėjusi į namus, pamatė savo motiną, sėdinčią fotelyje, ji buvo visa šlapia, suveltais ir išpeštais plaukais, ant kaktos matėsi sumušimai, palietus plaukuotąją galvos dalį, jautėsi guzai. Mama jai papasakojo, kad, būnant lauke, pamatė, kaip kaimynės V. Š. šunys pradėjo loti ant gatve pravažiuojančio dviratininko. Dviratininkas nugriuvo ir pasakė jai susirinkti šunis, į ką ši atsakė, kad tai V. Š. šunys ir, jeigu turi pretenzijų, tegul skambina policijai. Visa tai galimai girdėjo ir lauke buvusi V. Š.. Jos motinai įėjus į namus, po kelių minučių pas ją atėjo V. Š., kuri pradėjo jai sakyti, kad ši neėstų jai gyvenimo, vadino iškrypėle ir kitokiais negražiais žodžiais. Po to, paėmusi jos motinai už plaukų, V. Š.pradėjo juos tampyti. Po to ji paėmė iš virtuvės metalinį kaušą vandeniui semti ir pradėjo juo daužyti motinai per galvą. Po to, paėmusi plastikinį kibirą su vandeniu, apipylė motiną ir kelis kartus sudavė kibiru jai į galvos sritį. Konflikto metu motina surėkė jos dukros vardą ir paprašė nubėgti kviesti pagalbos. Jai atvykus, motinos namuose taip pat buvo jos dukra R. Č., kuri papasakojo, kad kaimynės V. šunys užpuolė dviratininką, po ko jis pasakė močiutei susirinkti šunis. Motina paaiškino, kad tai kaimynės V. Š. šunys ir dėl to kviestų policiją. Po to jos nuėjo į namo vidų. Dukra buvo viename kambaryje, o motina kitame. Įėjusi V. Š. paklausė R. Č., kur yra jos močiutė ir ši atsakė, kad kitame kambaryje. Po to dukra išgirdo konflikto garsus, keiksmus, nuėjusi pas motiną į kitą kambarį, pamatė, kaip V. Š. stumdosi su motiną. Dukra paklausė V. Š., ką ji daro su motina, o ji atstūmė dukrą. Motina paprašė dukros iškviesti pagalbą, paėmusi jos motinos telefoną dukra nubėgo pas kaimynę D. M.. Po kurio laiko jos grįžo į motinos namus ir rado ją gulinčią ant grindų miegamajame kambaryje, V. Š. buvo lauke. D. M. paprašė dukros telefono, kad paskambinti jai, tačiau, kai dukra jį padavė, V. Š. atėmė telefoną iš kaimynės rankų. Atėmusi telefoną, V. Š. suėmė dukrai už dešinės rankos ir sakė duoti jai jos telefono numerį. Po to, paėmusi telefoną, ji nuėjo pas save į kiemą, po kurio laiko grįžo ir atnešė jos motinos telefoną. Suprato, kad motinos telefoną V. Š. atnešė po pokalbio su ja. Atvykę medikai išvežė motiną į Utenos miesto ligoninę. Dėl šio įvykio dukra labai išsigando. V. Š. yra ne kartą grasinusi sudeginti namus ir susidoroti su vaiku, tačiau pareiškimų dėl tokių jos pasakymų jie nerašydavo, nes ji tokius žodžius sakydavo labai dažnai, kai būdavo neblaivi.

Patikslino tuo, kad 2022 m. liepos 8 d., jos mažametė dukra R. Č. matė, kad V. Š. stumdė jos motiną, bet nematė, kaip sudavė metaliniu kaušu ir kibiru. Dukra bandė patraukti V. Š. nuo motinos, tačiau V. Š. viena ranka pastūmė dukrą, pastūmimo metu dukra trenkėsi nugara į stalą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Jos motina paprašė R. Č. nubėgti kviesti pagalbos, paėmusi motinos telefoną išbėgo į lauką ir paskambino jai. Kai dukra jai skambino, buvo labai susijaudinusi, verkė, aiškiai negalėjo pasakyti, kas atsitiko, tik kartojo, kad močiutė, močiutė. Paskui dukra pasakė, kad "V. muša močiutę". Ji pasakė dukrai bėgti pas kaimynus ir ji nubėgo pas D. M., papasakojo, kas atsitiko. Tada jos nuėjo pas motiną namo. Namuose buvo V. Š. ir motina. Dukra sakė, kad motina gulėjo ant žemės, ji matė, kad ši buvo sužalota. V. Š. teigė, kad motina pati nugriuvo ant žemės. Apie 14.00 val. V. Š. išėjo į lauką, dukra ir D. M. taip pat buvo lauke. D. M. paprašė dukros telefono, kad paskambinti jai. Dukra padavė motinos telefoną D. M., vėliau šalia buvusi V. Š. atėmė iš D. M. rankų telefoną ir, priėjusi prie dukros, suėmė jai už dešinės rankos ir stipriai suspaudė, reikalaudama duoti jos numerį. Kai V. Š. suspaudė dukros ranką, ji juto fizinį skausmą. Tai matė D. M.. Po įvykio ji neapžiūrėjo dukros kūno. Kai atvažiavo pas ją, ji visa drebėjo, verkė, nieko negalėjo jai pasakyti, buvo šoke. Dabar dukra yra labai jautri, nuo bet kokio garso krūpteli, dažnai graudinasi, prisiminus įvykį, dukra patyrė ne tik fizinę žalą, tačiau ir moralinę, psichologinę. Po šio įvykio dukra dažnai verkia. Dėl sužalojimų jie pas medikus nesikreipė, tačiau ketina kreiptis į psichologus dėl jos psichologinės būklės, šis įvykis ją labai sukrėtė, pasekmės jaučiasi ir dabar (1 t., b. l. 105-106, 112-113).

Liudytojo V. V. parodymai, kad V. Š. yra jo motinos R. V. kaimynė. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad V. Š. yra konfliktiška, pykstasi su visais miestelio gyventojais, jiems grasina. 2022 m. liepos 8 d. jis dirbo prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). Apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, jam paskambino sesuo D. Č., kuri pasakė važiuoti pas motiną, nes ten kažkas vyksta. Po sesers skambučio jis nuvažiavo pas motiną. Nuėjęs prie namo, bandė atidaryti namo duris, tačiau jos buvo užrakintos, kiemas buvo tuščias. Jo dukterėčia R. Č. atrakino jam duris ir įleido į vidų. R. Č. buvo labai išsigandusi, kūnas ir rankos drebėjo, veidas buvo išraudęs, labai verkė, bandė jam kažką papasakoti, tačiau jis nieko nesuprato. Jis bandė ją nuraminti. Tame pačiame kambaryje buvo ir jo motina. Pastebėjo, kad jos plaukai sudarkyti, ant kaktos buvo guzas, ji sakė, kad ją sumušė V. Š.. Mamos kambaryje ant grindų buvo vandens, raudonas kibiras ir metalinis kaušas. Kambaryje akivaizdžiai matėsi grumdynių pėdsakai. Kai R. Č. truputį nurimo, papasakojo, kas atsitiko. Ji sakė, kad V. Š. atėjo į namus, paklausė jos, kur močiutė, o ši atsakė, kad kambaryje. Tada V. Š. nuėjo į kambarį, kur buvo motina. Išgirdusi garsus, R. Č. nuėjo į mamos kambarį, kur pamatė, kad V. Š. stumdo motiną. R. Č. bandė įeiti į kambarį, tačiau V. Š. ranka ją pastūmė. R. Č. neminėjo jam, kad pastūmimo metu ji kažkur atsitrenkė. Motina sakė R. Č. kviesti pagalbą ir ji nubėgo pas šalia gyvenančią kaimynę D. M.. R. Č. sakė, kad, bėgdama pas kaimynę, paskambino jo seseriai D. ir bandė kažką papasakoti, kas vyksta. Prieš įeidama į motinos namus, D. M.paskambino kaimynui R. C., nes bijojo eiti į vidų. Po skambučio D. M. ir R. Č. nuėjo į motinos namus, kambaryje ant žemės rado jo motiną, prie jos buvo V. Š.. Pakalbėjęs su R. Č., priėjo prie motinos, pažiūrėjo jos sužalojimus. Jai ant kaktos buvo didelis guzas, tarp antakių buvo nubrozdinimas, galvoje užčiuopė dar tris guzus. Išėjęs į lauką, jis iškvietė policiją ir medikus. Jam išėjus į lauką, R. Č.iš karto užrakino duris, jis suprato, kad ji labai išsigandusi ir bijo, kad vėl ateis V. Š. (t. 1, b. l. 167-168).

Liudytojo K. R. parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. Š.. Kaimynystėje, prie pat jų namų, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė R. V., su kuria nei jis, nei mama nebendrauja. 2022 m. liepos 8 d. jis buvo namuose, atsikėlė tik apie 14.00 val. Jam atsikėlus, motina buvo namuose, dar namuose buvo D. M.. Nekreipė dėmesio, ar mama buvo išgėrusi alkoholio. Jam atsikėlus, po kiek laiko motina papasakojo, kad jų šunys buvo palaidi ir R. V. prie jos prisikabino, ties kaimynės ir jų kiemu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Motina pasakojo, kad pati kaimynė puolė muštis, t. y. puolė mušti motiną, griebė ir tempė jai už plaukų, pradėjo trankyti rankomis, bet nesakė, į kokią kūno dalį trankė ir kiek kartų. Motina sakė, kad ji turėjo kibirą su vandeniu ir apipylė R. V., kaip suprato, viskas tuo ir baigėsi. Motina sakė, kad ji nemušė R. V., o pati nuo jos gynėsi. Iš motinos pasakojimo suprato, kad tas konfliktas vyko namų kieme. Daugiau šio įvykio smulkmenų motina nepasakojo. Jis pats nieko nematė. Kiek pamena, apie 15.00 val. atvyko policija, užėjo į jų namus. Pareigūnai sakė, kad atvyko dėl R. V.. Iš pareigūnų kalbos suprato, kad jie atvyko dėl to, kad jo motina sumušė R. V.. Pareigūnai davė motinai pūsti į alkotesterį, ji įpūtė kažkiek promilių. Kiek matė paskui būdamas kieme, kad R. V. išsivežė greitoji medicinos pagalba. Anksčiau tarp jo motinos V. Š. ir kaimynės R. V. kildavo žodiniai konfliktai, bet nežino, dėl kokios priežasties, yra ne vieną kartą girdėjęs, kaip jos barasi viena su kita kiekviena iš savo kiemo (t. 1, b. l. 173-174).

Liudytojo P. C. parodymai, kad V. Š. yra jo kaimynė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį, atrodo, kad tai buvo liepos mėnuo, prieš pietus, jam paskambino D. M. ir pasakė, kad kažkas atsitiko su R. V., ji guli ar tai nukrito. Daugiau jis jos nieko neklausinėjo. Tada jis iš darbo nuvažiavo pas R. V. namo. Lauke buvo D. M. ir mergaitė, kurios jis nepažįsta, bet žino, kad ji būna pas R. V.. D. M. pasakė, kad kažkas ten blogai pas R. V. namuose, ji bijo eiti į vidų, todėl jis ėjo pirmas. Bandė įeiti per verandą, tačiau durys buvo užrakintos, ėjo per pagrindines duris, jos buvo atrakintos. Įėjus į kambarį, pastebėjo, kad pas juos ateina R. V., bet negali tiksliai pasakyti, iš kurio kambario. Ant jos veido pastebėjo paraudimą, nežino, nuo ko atsirado tas paraudimas, jos drabužiai buvo šlapi. R. V. pasirodė jam labai susijaudinusi, sunkiai orientavosi, buvo streso būsenoje. R. V. pasakė, kad V. Š. ją sumušė ir atėmė jos telefoną. Jam kalbant su R. V., pro langą pastebėjo ateinančią V. Š., ji ėjo nuo savo namų pusės. V. Š. priėjo prie durų, durys buvo užkabintos, jis jų neatidarė, kiek suprato, mergaitė matė visą įvykį, buvo labai išsigandusi, visą laiką verkė, rėkė, kad bijo, kad neatidarytų durų. Jis paklausė V. Š., ko ji nori, ši atsakė, kad nori atiduoti R. V. telefoną, jis pasakė palikti jį verandoje ant stalo, o ji atsakė, kad telefoną paliko lauke ant suolo. Po jų pokalbio V. Š. išėjo. Jis prikalbino mergaitę išleisti jį iš namų, kad galėtų paimti telefoną. Mergaitė išleido jį ir iš karto užkabino duris. Jis rado telefoną ten, kur V. Š. pasakė jį palikusi, nunešė jį R. V.. Jie bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, bet jiems nepavyko, vėliau prisiskambino sūnui V. V., kuris labai greitai atvažiavo ir pats paskambino policijai. Po to, kai atvažiavo V. V., jis išvažiavo atgal į darbą (t. 1, b. l. 179-180).

Liudytojos D. M. parodymai, kad V. Š. yra jos kaimynė, jos nebendrauja, tik pasisveikina, tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. 2022 m. liepos 8 d., apie 13.30 val., pas ją į namus, baisiai rėkdama, šaukdama, verkdama, klykdama atbėgo kaimynės R. V. anūkė R., ji šaukė, kad močiutei kažkas atsitiko. Suprato, kad kažkas blogai. Jos greitai su mergaite nubėgo iki R. V. namų, įėjo į vidų, ten kambaryje, tarpduryje atpažino V. Š., o ant žemės sėdėjo R. V.. Paklausus, kas atsitiko, R. V.mostelėjo jai ranka į V. Š. ir pasakė, taigi šita. Suprato, kad V. Š. kažką padarė R. V.. Ji ir mergaitė išbėgo į lauką, mergaitė visą vaiką rėkė, klykė, verkė, kartu išbėgo ir V. Š.. Mergaitė rankoje laikė R. V. telefoną, ji pasakė jai paskambinti mamai. Nežino, gal iš streso, mergaitė nemokėjo paskambinti R. V. telefonu. Lauke buvusi V. Š. staigiai atėmė iš mergaitės R. V. telefoną. Neatsimena, kaip V. Š. paėmė tą telefoną iš mergaitės, nematė, ar V. Š. buvo suėmusi mergaitei už rankos, tik atsimena, kad reikalavo V. Š. grąžinti telefoną. Atsimena, kad V. Š. rėkė mergaitei: "Pasakyk numerį, pasakyk numerį!''. Ji nesuprato, kokio numerio ši norėjo iš mergaitės. Viskas vyko labai greitai, nelabai atsimena to momento. Po to ji iš savo telefono paskambino C., nes R. V. ir jos vaikais su jais bendrauja. Ji paprašė, kad C. atvažiuotų į R. V. namus, šis atvažiavo labai greitai. V. Š. išėjo dar neatvažiavus C.. Ji su C. įėjo į R. V. namus, R. V. sėdėjo kambaryje ant sofos. Ji nematė sužalojimų ant R. V. veido, tik paklausė, kas čia nutiko. R. V.praskleidė plaukus nuo kaktos ir kairėje pusėje virš akies ji pastebėjo didelį guzą. Atsimena, kad C. prašė V. Š. atiduoti R. V. telefoną, nežino, kaip V. Š. atidavė telefoną C.. Po kažkiek laiko atvažiavo R. V. sūnus, kuris paskambino policijai (t. 1, b. l. 185-186).

Liudytojo D. M. parodymai, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais gyveno kartu su V. Š. pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie kartu negyvena, nes susipyko. Atsimena, kad vasaros viduryje, tiksliau neatsimena, jis gyveno pas V. Š., apie 10.00 val. išėjo su ja į lauką parūkyti. Jos šunys visada būna palaidi, jis juos pririšdavo, bet V. Š. paleisdavo. Tą rytą šunys buvo palaidi. Vienas šuo dažnai būna prie kelio, puola važiuojančius dviračius. Tą rytą dviračiu važiavo moteris, kurios jis nepažįsta, V. Š. šuo pradėjo ją pulti ir moteris nulipo nuo dviračio. Šalia gyvenanti garbaus amžiaus kaimynė pasakė V. Š.: "Prisirišk šunis", dar sakė, kad šunys puola pravažiuojančius. Taip pat lauke buvo maža mergaitė, kuri vasarą būna pas tą garbaus amžiaus moterį. V. Š. atsakė kaimynei: "Ką, tau trukdo mano šunys?", taip tas pokalbis ir baigėsi. Jis visą laiką buvo pas V. Š. kieme, nieko nesakė. Paskui V. Š. pasiėmė dviratį ir, nieko nesakiusi, išvažiavo. Po poros valandų ji grįžo, buvo jau gerai išgėrusi, su savimi turėjo pora butelių alaus. Jis buvo lauke, V. Š. nebuvo užėjusi namo, alų paliko lauke. Ji jam nieko nesakė, išėjo ant kelio, jis nematė, kur ji nuėjo. Nepagalvojo, kad ji galėjo nueiti pas kaimynę. V. Š. grįžo gal po 15 minučių, pasakė: "Biškį atvėsinau kaimynę vandeniu", ir dar pasakė, kad laukiam policijos. Jis nieko nesuprato. Jie išgėrė vieną butelį alaus ir tada atvažiavo policija. Pareigūnai išvežė V. Š.. Po kelių dienų buvo atvažiavę žurnalistai, kuriems V. Š. papasakojo, kad apipylė tą kaimynę vandeniu ir trenkė "rundliu" į kaktą. Nepasakojo, kiek ji smūgių sudavė. Šiuo metu jie kartu nebegyvena, ryšio nepalaiko (t. 1, b. l. 191-192).

Kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti duomenys, kuriuos kurios metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Namo antroje virtuvės patalpoje, šalia krosnies ant grindų matoma vandens bala. Pro šią virtuvės patalpą patenkama į kambarį, kurio viduryje yra plastikinis raudonos spalvos kibiras ir geltonos spalvos metalinis indas su ilga rankena bei kitų daiktų. Kambario dešinėje prie lango yra stalas, ant kurio yra įvairūs daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, kambaryje bendra tvarka pažeista, daiktai išmėtyti (t. 1, b. l. 21-22, 24-30).

Daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti duomenys, kuriuos metu apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai - kibiras ir metalinis indas. Daiktai nepažeisti, pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 32-33, 35-37).