- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-471/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-498-258/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šildymo technologijų centras“ ieškinį atsakovui D. A. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo BUAB ,,Šildymo technologijų centras“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš BUAB ,,Šildymo technologijų centras“ vadovo D. A. priteisti padarytą įmonei žalą 439098 Lt. Nurodė, kad 2008-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB ,,Šildymo technologijų centras“ iškėlus bankroto bylą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., administratorius patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad įmonės vadovas D. A. sąmoningai blogai valdė įmonę, dėl ko UAB ,,Šildymo technologijų centras“ buvo privesta prie bankroto ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais bei savo veiksmais padarė įmonei 439098 Lt žalą. Iš perduotos administratoriui UAB ,,Šildymo technologijų centras“ 2008-01-01 - 2008-09-11 kasos knygos bankroto administratorius nustatė, kad paskutinis įrašas kasos knygoje padarytas 2008-07-16, o atliktų operacijų likutis kasoje 0,12 Lt. UAB ,,Šildymo technologijų centras“ vadovas D. A., turėdamas pareigą įmonei tapus nemokiai laikytis Lietuvos Respublikos mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463 , neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) visus 2008 metus, būdamas ir pinigų gavėju ir kasininku bei įmonės vadovu, elgdamasis nesąžiningai, gautas įplaukas į kasą grynais pinigais išmokėdavo sau, kaip paskolos grąžinimą, nepaisant to, kad darbuotojams nuo 2008 metų sausio mėnesio atlyginimai mokėti nebuvo. Nepaisydamas įstatymo reikalavimo kreditoriams mokėti atsiradusių reikalavimų eiliškumo tvarka, įmonės vadovas padarė įmonei ir kreditoriams žalą už 439098 Lt, kurią privalo atlyginti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog D. A. elgėsi nesąžiningai ir turėdamas pareigą įmonei tapus nemokia laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų, pinigus išmokėjo sau, kaip paskolos grąžinimą, tuo pažeisdamas kitų įmonės kreditorių interesus. Kad įmonės pinigų nepakako visiems mokestiniams įsipareigojimams vykdyti ieškovas įrodymų nepateikė. Atsakovas mano, kad nesant tokių įrodymų ieškinio reikalavimas iš viso yra nepagrįstas. Ieškovas civilinės atsakomybės reikalauja mokėjimo faktų pagrindu, tačiau nenurodo, kokių teisės normų pagrindu jis gali kelti tokį reikalavimą. Ieškovui žala nebuvo padaryta, nes ieškovo skola D. A. buvo reali. Tai reiškia, kad ieškovas veikia kreditorių teisių pagrindu, tačiau ieškinyje neatskleidžia, kokių teisės normų pagrindu gali kelti reikalavimą į buvusį uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu pripažino UAB „Šildymo technologijos centras“ atliktus atsiskaitymus su D. A. 2008-01-29 d. 40000 Lt, 2008-04-08 d. - 15000 Lt, 2008-04-11 d. – 40000 Lt ,2008-04-16 d. - 50000 Lt, 2008-04-18 d.- 21500 Lt, 2008-06-04 d.- 26090 Lt, 2008-06-13 d.- 20000 Lt, 2008-06-27 d.- 45500 Lt, 2008-06-29 d.- 45500 Lt, 2008-07-02 d.- 43000 Lt, 2008-07-04 d.- 43410 Lt, 2008-07-16 d. – 49098 Lt negaliojančiais, taikė restituciją ir iš D. A. priteisė 439098 Lt BUAB „Šildymo technologijos centras“ naudai. Teismas nurodė, kad pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžinami skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista. Teismas savo iniciatyva (ex oficio) nesant ginčo šalies reikalavimo pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Teismas nurodė, kad kasos išlaidų orderių nuorašai patvirtina faktą, jog UAB „Šildymo technologijų centras“ vadovas D. A. išdavė D. A. viso – 439098 Lt sumą. A. D. A. bylos nagrinėjimo metu pripažino faktą, jog 2008-01-29 darbuotojų reikalavimai, kilę iš darbo santykių buvo didesni, nei jam išmokėta 40000 Lt suma, atitinkamai vykdant paskesnius išmokėjimus, darbuotojams su darbo santykiais susijusios išmokos, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą nebuvo dengiami. Atsižvelgiant į tai teismas priėjo išvados, kad D. A. sau išmokėjęs 439098 Lt pažeidė Lietuvos Respublikos mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. nuostatas. Ieškovas yra likviduojama dėl bankroto įmonė, todėl šioje byloje turi būti ginamas ir viešasis interesas. Atsakovo atlikti pinigų išmokėjimo sandoriai pažeidė imperatyvias įstatymo normas, todėl yra niekiniai, prieštaraujantys viešajai tvarkai (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str.).
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iškelti UAB „Šildymo technologijų centras“ bankroto bylą, įmonės valdymo organas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui 2007-10-30 D. A. ir UAB „Šildymo technologijų centras“ pasirašytą kilnojamojo turto įkeitimo sutartį. Bankroto administratorė paaiškino, jog tokia sutartis bankroto administratoriui perduota nebuvo, šios sutarties originalas buvo atsakovo pateiktas bylos nagrinėjimo metu- 2011-02-17, be to bankroto administratorė nurodė, jog paminėtos sutarties originale įmonės spaudas nesutampa su spaudu, kurį įmonės valdymo organai perdavė įmonės bankroto administratoriui (b.l.4). Šių aplinkybių pagrindu teismas atsakovą pripažintino nesąžiningu, todėl sprendė, kad CK 1.5 str. pagrindu teismas turi teisę atsisakyti ginti nesąžiningos šalies interesus pateiktos 2007-10-30 D. A. ir UAB „Šildymo technologijų centras“ pasirašytos kilnojamojo turto įkeitimo sutarties pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimus. Atsakovas skunde taip pat prašo apklausti liudytoją R. M., apie 2007-10-30 sutarties sudarymo aplinkybes ir bendrovės „Šildymo technologijų centras“ turėtus antspaudus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas dėl 2007-10-30 kilnojamojo turto įkeitimo sutarties, sudarytos tarp D. A. ir UAB „Šildymo technologijų centras“, galiojimo ar negaliojimo, bankroto administratoriaus atstovo paaiškinimo pagrindu nepagrįstai pripažino atsakovą nesąžiningu ir atsisakė ginti D. A. interesus CK 1.5 str. pagrindu.
2. Kadangi Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nenumato civilinės atsakomybės už jo nuostatų pažeidimą, civilinė atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą gali kilti tik kitų teisės normų numatytais atvejais. Jei D. A. elgėsi nesąžiningai ir turėdamas pareigą įmonei tapus nemokia laikytis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų, pinigus neteisėtai išmokėjo sau kaip paskolos grąžinimą ir tuo pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, jis turi atsakyti kaip įmonės vadovas už įmonei padarytą žalą. Administracijos vadovo civilinė atsakomybė galima tik esant bendriesiems civilinės atsakomybės pagrindams, o teismo sprendime apie D. A. civilinės atsakomybės pagrindus nepasisakyta.
3. Atsisakyti ginti D. A. teises CK 1.5 str. pagrindu teismas negalėjo, nes tai yra bendroji norma, numatanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Piktnaudžiavimo subjektine teise pasekmes nustato CK 1.137 str. 3 d. Byloje nesurinkta įrodymų ir nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad D. A. piktnaudžiavo teise.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB ,,Šildymo technologijų centras“ bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB ,,Šildymo technologijų centras“ administratorius Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl šalies (ieškovo) pakeitimo. Nurodė, kad 2011-09-10 d. tarp ieškovo BUAB „Šildymo technologijų centras“ atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Kitoks sprendimas“ įgalioto asmens M. V. ir G. B. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriuo neatšaukiamai ir besąlygiškai perleista reikalavimo teisė į skolininko turimą įsipareigojimą, dėl kurio vyksta teisminis ginčas Vilniaus apygardos teisme civ.b.Nr. 2-498- 258/2011 (2011-03-24 Vilniaus apygardos teismo sprendimas). Nurodo, kad dėl šios priežasties ieškovas byloje tapo netinkamas, todėl prašo ieškovu nagrinėjamoje byloje laikyti G. B..
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo (buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas) išmokėtų sau piniginių sumų, kaip paskolos grąžinimą, pažeidžiant mokėjimų eilės tvarką.
Ieškovo teigimu, atsakovas 2008 m. būdamas ir pinigų gavėju ir kasininku bei įmonės vadovu, elgdamasis nesąžiningai, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. iš bendrovės kasos grynais pinigais sau išmokėjo viso – 439098 Lt, nepaisant to, kad nuo 2008 m. sausio mėn. darbuotojams atlyginimai nebuvo mokėti.
Atsakovo teigimu, bendrovei žala nebuvo padaryta, jis pinigus gavo teisėtai, tokiu būdu jam buvo grąžinta paskola, kurią jis buvo suteikęs bendrovei. Atsakovas turėjo įkeitimo sutartį, garantuojančią jam skolos atsiėmimą anksčiau už kitus kreditorius.
Į bylą yra pateikta 4 paskolos sutartys 2007-09-12 Nr. 07/09/13 – 30 000 Lt sumai, 2007-09-27 Nr. 07-09-27 – 90 000 Lt sumai, 2007-10-30 Nr. 07/10/30 – 250 000 Lt sumai pasirašytos paskolos davėjo D. A. (atsakovo) ir paskolos gavėjo direktoriaus R. M., ir 2008-04-08 Nr. 08/04/08 – 20 000 Lt sumai pasirašyta paskolos davėjo D. A. ir paskolos gavėjo l. e. p. direktoriaus D. A.. Bendra pinigų suma pagal nurodytas sutartis – 390000 Lt. Iš sutarčių tekstų nėra aišku, ar pinigai bendrovei buvo realiai perduoti. Jokių įrodymų apie pinigų perdavimą į bendrovės sąskaitą ar pan., nėra pateikta. Pagal nurodytas sutartis atitinkamai paskola jos davėjui (atsakovui) turėjo būti gražinta iki 2008-09-12 – 30000 Lt, iki 2008-10-04 – 90000 Lt, iki 2008-10-29 – 250000 Lt, iki 2009-04-07 – 20000 Lt (b. l. 56-59, 74-77 originalai). Be nurodytų paskolos sutarčių į bylą yra pateikta 2007-10-30 kilnojamojo turto įkeitimo sutarties kopija pasirašyta kreditoriaus D. A. (atsakovas) ir skolininko – UAB ,,Šildymo technologijų centras“ (ieškovas) direktoriaus R. M. (b. l. 54-55). Šioje sutartyje nėra nurodyta, pagal kokias paskolos sutartis, ar kokių kitų konkrečių skolinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui sudaryta įkeitimo sutartis. Joje yra nurodyta 400000 Lt skolinių įsipareigojimų suma, bei, kad įkeičiamas turtas perduodamas kreditoriui. Įkeitimo sutartimi nustatytas maksimalus įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymas iki 2008-05-01. Taip pat nurodyta, kad kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, jeigu per 3 mėnesius nuo įkeitimo sutarties pasirašymo momento skolininkas neįvykdys savo skolinių įsipareigojimų kreditoriui, t. y. negrąžins ar iš dalies negrąžins 400000 Lt sumą (sut. 7 p., b. l. 54).
Įvertinus paskolos sutartyse nurodytus paskolos grąžinimo terminus bei įkeitimo sutartyje nurodytus terminus, jie yra skirtingi, t. y. pagal įkeitimo sutartį maksimalus įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymo terminas iki 2008-05-01, o pagal paskolos sutartis, kaip jau buvo nurodyta: 2008-09-12, 2008-10-04, 2008-10-29, 2009-04-07. Taip pat neatitinka ir paskolų sumos. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar pateiktų paskolų sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas nurodyta įkeitimo sutartimi. Atsakovas nepateikė įrodymų nei apie pinigų sumų pagal paskolos sutartis pervedimą bendrovei, nei, kad jo pateikta įkeitimo sutartimi buvo užtikrintas prievolių pagal pateiktas paskolų sutartis užtikrinimas (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo laikyti apelianto nurodytas aplinkybes apie paskolų suteikimą bei jų grąžinimo užtikrinimą, įrodytomis. Pateikti į bylą kasos išlaidų orderiai (b. l. 28-34) įrodo, kad apeliantas iš bendrovės kasos laikotarpiu nuo 2008-01-29 iki 2008-07-16 grynais pinigais gavo 439098 Lt. Visose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad yra paskolos grąžinimas. Tačiau neaišku, kokia paskola buvo gražinama, nes iš apelianto pateiktų paskolų sutarčių matyti, kad paskolų gražinimo terminai skirtingi ir laikotarpiu, kada apeliantas gavo iš bendrovės kasos pinigus, pagal nurodytas sutartis paskolų gražinimo terminai nebuvo suėję. Be to, iš pateiktų kasos išlaidų orderių matyti, kad tuo metu apeliantas buvo ir bendrovės vadovas ir kasininkas ir pinigų gavėjas, kitaip tariant, pats nusprendė ir sau išsimokėjo grynais pinigais atitinkamas sumas. Į bylą yra pateiktas 2007-10-28 įsakymas Nr. 07/10 29F, iš kurio matyti, kad apeliantui buvo pavesta laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2007-11-01 iki 2008-02-24 (b. l. 111). 2008-03-16 įsakymu (be numerio) apeliantui buvo pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas nuo 2008-03-17 iki 2008-04-15 (b. l. 112). Nuo 2008-04-16 apeliantas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi (b. l. 113). Pagal kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų paėmimo datas apeliantas pinigus iš kasos pats sau išsimokėjo, kai laikinai ėjo direktoriaus pareigas ir vėliau jau kai buvo paskirtas direktoriumi.
Į bylą yra pateikti įrodymai (b. l. 14, 16-26, 81-105, 106, 107-109, 110, pažyma, sąskaitos išrašai ir kt.), iš kurių matyti, kad apeliantas pats sau išsimokėdavo dideles pinigų sumas grynais, kai tuo tarpu buvo įsiskolinimas nuo 2008 m. sausio mėnesio darbuotojams ir bendrovės sąskaitoje nuo 2008 m. kovo mėnesio visiškai nebuvo pinigų. Bendrovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi darbuotojai, nurodydami, kad jiems atlyginimas nėra mokamas nuo 2008-01-15. Į įmonės administraciją su prašymu išmokėti jiems susidariusį atlyginimo įsiskolinimą darbuotojai kreipėsi 2008-04-17, o į teismą su ieškiniu 2008-05-19. Tuo laiku bendrovės direktoriaus pareigas ėjo apeliantas. Jis žinojo, kad yra neišmokėti darbuotojams atlyginimai, tačiau nepaisant to, jis į bendrovės kasą įplaukusias lėšas skyrė ne atlyginimų įsiskolinimui padengti, o išsimokėdavo sau nurodydamas, kad gražina paskolą, kuriai net nebuvo suėję gražinimo terminai. Iš patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, kad bendrovė darbuotojams neišmokėjo 162093,64 Lt atlyginimų, nepervedė ,,Sodrai“ 51095,51 Lt, o VMI 146803,10 Lt mokesčių, o tuo tarpu sau apeliantas išsimokėjo 439098 Lt.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas, būdamas įmonės vadovu, elgėsi nesąžiningai, pažeidė Laikinosios mokėjimo eilės tvarkos įstatymą (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463, galiojo iki 2009 07 01), t. y. neteisėtai išsimokėjo sau 439098 Lt sumą, kai tuo tarpu nebuvo eilės tvarka ir proporcingai išmokami įsiskolinimai kitiems kreditoriams. Kadangi apeliantas 439098 Lt sau išsimokėjo neteisėtai, ši suma LR CK 6.145 str. 1 d. pagrindu gražintina ieškovui.
Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo keliamas reikalavimas nei dėl paskolos sandorio, nei dėl kilnojamojo turto įkeitimo sandorio, ir kad šie sandoriai galiojantys, sprendžiant neteisėtai apelianto sau išmokėtos sumos grąžinimo klausimą šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės, nes apeliantas išsimokėjo sau sumas pažeisdamas mokėjimų eilės tvarką, bei kitų kreditorių interesus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovo prašymas dėl šalies (ieškovo) pakeitimo tenkintinas.
Ieškovas, pateikdamas prašymą pakeisti jį kitu ieškovu – G. B., kartu pateikė 2011-09-10 susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Pagal pateiktą susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, ieškovas perleidžia naujam kreditoriui 4617,67 Lt dydžio reikalavimo teisę, 25323,96 Lt dydžio ir reikalavimo teisę pagal šią bylą (susitarime nenurodyta suma) pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovo naudai 439098 Lt sumą, viso 469039,58 Lt už 1000 Lt. CPK 48 straipsnyje yra nustatyta, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Todėl, nesant duomenų apie materialinių subjektinių teisių perėmimo negalimumą, pradinis ieškovas keistinas jo teisių perėmėju.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 48 str., 245 str., 302 str., 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Tenkinti prašymą dėl šalies pakeitimo ir vietoj pradinio ieškovo BUAB ,,Šildymo technologijų centras“ byloje ieškovu laikyti G. B..
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.