- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-07-13
- Bylos Nr.
- II-854-624/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovui Juozui Lisauskui, nedalyvaujant administracinėn atsakomybės patrauktam asmeniui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-04-23 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Juozas Lisauskas 2008-08-14 V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 190-074 dėl to, kad jis, būdamas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (toliau – ir UAB „KAES“) generaliniu direktoriumi, nekontroliavo, kad jam pavaldūs darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Organizuojant skaldos iškrovimo iš pusvagonių darbus, atliekamus ekskavatoriaus pagalba, kurio darbo zonoje gali būti kiti darbuotojai, įvertinant tai, kad krovinių kėlimas mechaniniais, savaeigiais, krautuvais 2002-08-30 nutarimo Nr. 1386 3.4.3 ir 3.20 p. įrašyti į Pavojingų darbų sąrašą, į tai nebuvo atsižvelgta. Įmonėje darbuotojai nebuvo apmokyti ir neatestuoti pavojingų darbų atlikimui. Nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir gebantis saugiai atlikti krovos darbus. Tuo V. J. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 5 p., 27 str. 5 d. reikalavimus ir darbo aplinka tapo pavojinga darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 str. 1 d. (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius 2009-04-23 nutarimu Nr. ATPN 499 už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 41 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą - 2 750 Lt baudą (b. l. 6-8, 20-21).
Šalies argumentai
V. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. nustato, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. To paties įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų – padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje). To pateis įstatymo 32 str. 2 d., kad darbdaviui atstovaujantis asmuo nustato pareigas padalinių vadovams ir kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 str. 2 d. nustato, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats. Minėtuose teisės aktuose imperatyviai nėra nurodyta, kad už darbuotojų saugą ir sveikatą privalo atsakyti tik bendrovės vadovas, juose numatyta galimybė perduoti įgaliojimus kompetentingiems specialistams, kad iš esmės ir buvo UAB „HAES“. Jis, būdamas UAB „HAES“ generaliniu direktoriumi, buvo atsakingas už bendrovės ūkinę veiklą ir jos rezultatus. Tuo tikslu turėjo teisę leisti įsakymus, tame tarpe ir saugos ir sveikatos klausimais. Atsižvelgiant į bendrovės veiklos pobūdį ir dydį, ši funkcija buvo deleguota saugos darbe inžinieriui ir būtent jis buvo atsakingas už darbų saugą bendrovėje. Nesutinka, kad jis nekontroliavo, kad pavaldūs darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nes šį darbą buvo pavedęs saugos darbe inžinieriui, kuris pagal nuostatus buvo įgalintas padalinių vadovams duoti privalomus nurodymus saugos ir sveikatos darbe klausimais. Dalis kompetencijos saugos klausimais tiesiogiai organizuojant veiklą konkrečiame objekte deleguota ir statybos vadovui. Statybos vadovas yra tiesioginis objekto darbo organizatorius ir atsakingas asmuo. Todėl nutarime nurodytas jo neveikimas – nekontroliavimas, kad pavaldūs darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos aktų reikalavimus, nėra priežastiniame ryšyje su dėl saugos ir sveikatos aktų pažeidimo įmonėje kilusiomis pasekmėmis – įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Nutarime minima hipotetinė pavaldžių darbuotojų kontrolės stoka yra tik prielaida, o ne jo, kaip vadovo, kaltės pagrindimas bei ryšys tarp įtariamų pareigų nevykdymo ir kilusių pasekmių, kas iš esmės turi būti neginčijamai nustatyta nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kaip to reikalauja ATPK 284 str. Nesutinka su kaltinimu, kad nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir gebantis saugiai atlikti krovos darbus. Jokio nurodymo nei žodžiu, nei raštu kas konkrečiai turi šį darbą atlikti jis nedavė ir neprivalėjo to daryti. UAB „HAES“ vidinis dokumentas „Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe organizavimas“, galiojantis nuo 2007-09-25, skirtas įmonės saugos ir sveikatos darbe organizavimo užtikrinimui, nustato asmenis, atsakingus už technologinių procesų organizavimą, tinkamą paruošimą ir priežiūrą įmonėje. Pagal atliktą darbą – skaldos iškrovimą – už šio veiksmo atlikimą buvo padalinio vadovas – statybų vadovas, o kontrolė pavesta saugos darbe inžinieriui. Tuo tarpu bendrovės direktoriui priskirta tik informacijos apie veiksmo atlikimą gavimo funkcija. Jis neturėjo nei parinkti asmens skaldos iškrovimo darbams atlikti, nei išrašyti leidimo, nei paskirti atsakingą asmenį, organizuojantį ir gebantį saugiai atlikti krovos darbus. Be to, jo manymu, atsižvelgiant į darbo pavojingumo lygį, skaldos iškrovimo iš vagonų technologija buvo aprašyta 2008-01-29 gamybos direktoriaus patvirtintoje Technologinėje kortelėje ir toks proceso reglamentavimas galimas, tik kortelė kas 12 mėn. atnaujinama ir ja turi būti vadovaujamasi kaskart vykdant analogišką darbą. Tokiais atvejais minėta Technologinė kortelė yra ir leidimo – paskyros pakaitalas. Taip pat nesutinka su kaltinimu, kad bendrovėje nebuvo nustatyta ir darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarka, apie kurią kalbama dokumente „Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe organizavimas“ 6.4 skiltyje. Šio darbo atlikimo kontrolė buvo pavesta saugos darbe inžinieriui, kuris pagal savo nuostatus turėjo reikalauti, kad padalinio vadovas sustabdytų darbus, kai darbuotojai neatestuoti saugiai dirbti, kai dėl pažeidimų darbo aplinka tapo pavojinga sveikatai ir gyvybei (nuostatų 25 p.), duoti padalinių vadovams privalomus nurodymus (nuostatų 27 p.). Mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 41 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, dėl ko administracinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta (b. l. 2-5).
Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovas su V. J. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad administracinės teisės pažeidimai buvo užfiksuoti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2008-07-14 UAB „KAES“, kurio metu buvo sužalotas žmogus, tyrimo metu. Atsakomybė už tai, jog neužtikrino, kad pavaldūs darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, tenka bendrovės direktoriui. Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovėje darbuotojai nebuvo apmokyti ir atestuoti pavojingų darbų atlikimui, todėl negalima paneigti direktoriaus atsakomybės. Dalį funkcijų direktorius buvo delegavęs kitiems darbuotojams, tačiau kontrolės funkcija bet kokiu atveju direktoriui išlieka. Pažymėjo, kad technologinį procesą sudaro dvi dalys: technologinio proceso apsprendimas, kurią sprendžia technologai, ir instruktavimas saugos bei sveikatos klausimais. Direktoriaus pareiga buvo konkretiems darbuotojams išdėstyti konkrečias pareigas. Darbuotojai nebuvo apmokyti atlikti ir organizuoti pavojingus darbus ir už tai yra atsakingas direktorius, kuris bando nusišalinti ir išvengti atsakomybės. Šiuo atveju jo atsakomybė galėtų būti sumažinta, bet nepanaikinta. Taip pat paaiškino, kad teismui pateikė visą administracinio teisės pažeidimo medžiagą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Juozas Lisauskas 2008-08-14 V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 190-074 dėl to, kad jis, būdamas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (toliau – ir UAB „KAES“) generaliniu direktoriumi, nekontroliavo, kad jam pavaldūs darbuotojai vykdytų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Organizuojant skaldos iškrovimo iš pusvagonių darbus, atliekamus ekskavatoriaus pagalba, kurio darbo zonoje gali būti kiti darbuotojai, įvertinant tai, kad krovinių kėlimas mechaniniais, savaeigiais, krautuvais 2002-08-30 nutarimo Nr. 1386 3.4.3 ir 3.20 p. įrašyti į Pavojingų darbų sąrašą, į tai nebuvo atsižvelgta. Įmonėje darbuotojai nebuvo apmokyti ir neatestuoti pavojingų darbų atlikimui, nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, organizuojantis ir gebantis saugiai atlikti krovos darbus. Tuo V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 5 p., 27 str. 5 d. reikalavimus, atsakomybė už tai nustatyta ATPK 41 str. 1 d. (b. l. 25). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2008-08-21 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 41 str. 1 d. V. J. paskyrė administracinę nuobaudą - 2 750 Lt baudą (Vilniaus apygardos administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-93-426/2009 (toliau – ir ATP byla Nr. II-93-426/2009), b. l. 29). V. J. 2008-09-03 su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-08-21 nutarimą, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti (ATP byla Nr. II-93-426/2009, b. l. 2-5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-03-05 nutartimi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-08-21 nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo tirti institucijoje (ATP byla Nr. II-93-426/2009, b. l. 77-80). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-05 nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Įsiteisėjusi nutartis buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui vykdyti (ATP byla Nr. II-93-426/2009, b. l. 92).
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-05 nutartį, pakartotinai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2009-04-23 nutarimu Nr. ATPN 499 už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 41 str. 1 d., V. J. paskyrė administracinę nuobaudą – 2750 Lt baudą (b. l. 6-8, 20-21).
ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas UAB „KAES“, kurio metu buvo sunkiai traumuotas UAB „KAES“ darbuotojas įvyko, 2008-07-14 (b. l. 27-29), todėl nuobauda V. J. – UAB „KAES“ generaliniam direktoriui – galėjo būti paskirta iki 2009-01-14. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius administracinę nuobaudą V. J. skyrė 2008-08-21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-03-05 nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-08-21 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo tirti institucijoje, kuri 2009-04-23 priėmė nutarimą, kuriuo V. J. paskyrė administracinę nuobaudą – 2750 Lt baudą, t. y. nuobaudą skyrė nuo padaryto administracinio teisės pažeidimo praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams.
ATPK 35 str. 4 d. yra nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai Institucijos nutarimą panaikina apygardos administracinis teismas, nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 str. 4 d. neatsinaujina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. bylose Nr. N5-1304/2006, Nr. N17-1403/2006, Nr. N-756-647/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai būtų buvę pratęsti, nėra.
ATPK 250 str. 7 p. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Atsižvelgiant į tai, kad yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,
nutaria:
V. J. skundą patenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009-04-23 nutarimą Nr. ATPN 499, kuriuo V. J. pagal ATPK 41 str. 1 d. paskirta 2750 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.