Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau tekste – Marijampolės PN), 1145 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5, 15-16).

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat pareiškėja ir jos atstovas ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-01-19 apie 16 val. pareiškėjai į telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė banko darbuotoju ir paklausė ar ji šiandien jungėsi prie savo elektroninės bankininkystės dėl greitojo kredito gavimo. Paskambinęs vyriškis pareiškė, kad treti asmenys bandė prisijungti prie pareiškėjos bankininkystės ir paprašė, kad aš pareiškėja padiktuotų savo elektroninės sąskaitos ID ir keletą kodų iš kortelės. Pareiškėja patikėjusi, kad kalbasi su banko darbuotoju, ir jam padiktavo savo sąskaitos ID ir keletą kodų iš kortelės. Kilus įtarimui, kad ji galėjo tapti telefoninių sukčių auka, tą pačią dieną pareiškėja nuvyko į bankomatą ir patikrinusi sąskaitą joje pasigedo 1145 Eur. Pareiškėja gavusi iš banko sąskaitos išrašą sužinojo, kad 1145 Eur yra pervesti į visiškai nepažįstamos L. S. sąskaitą. Supratusi, kad buvo apgauta telefoninių sukčių, kreipėsi į Marijampolės apskr. Ikiteisminis tyrimas Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo pradėtas 2016-01-20. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad į pareiškėjos telefono numerį, 2016-01-19 skambino nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, tikslu gauti pareiškėjos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Kadangi asmuo, kuris pareiškėjai skambino iš Marijampolės PN nustatytas nebuvo, todėl 2016-07-20 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Tokiu būdu aš, dėl Marijampolės PN pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 p. atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktus pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Tokiu būdu Marijampolės PN pareigūnai netinkamai vykdė bendro pobūdžio pareigas, o tai yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti. Tai, kad buvo rastas mobilus telefonas , iš kurio buvo skambinta į pareiškėjos telefoną ir tai, kad nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono kuris pareiškėjai skambino, t. y. turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti, reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodymo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus. Tokiu būdu valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose nustatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių, užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenė narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, todėl valstybė privalo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro iš pareiškėjos banko sąskaitos pagrobti 1145 Eur. Dėl Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais (sukrėtimu, stresu, miego sutrikimu).Sužinojusi, kad neva per pareiškėjos sąskaitą yra „plaunami pinigai „patyrė didelį išgąstį ir šoką, o nuėjusi į banką ir sužinojusi, kad sąskaitoje nėra 1145 Eur visą dieną verkė, savaitę buvo streso būsenoje, gėrė raminamuosius vaistus, iki šiol bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįrašytas telefono numeris. Teko pasikeisti ir telefono numerį, kad vėl nebūtų panašių skambučių į seną telefono numerį. Pinigus taupė daugelį metų ir tai buvo pareiškėjos visos santaupos, kurių iki šios dienos niekas negrąžino. Neturtinę žalą įvertino 1500 Eur.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 23-27) su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, jog siekiant užtikrinti, kad Marijampolės PN nepatektų nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai tame tarpe ir mobilūs telefonai, bei jų priedai, buvo imtasi ir yra vykdoma tokia kontrolė: per nuteistųjų vykstančius pasimatymus, siunčiamus siuntinius, banderoles su spauda, laiškus, pataisos namuose yra įrengtas bagažo rentgeno kontrolės prietaisas, kurio pagalba yra tikrinami į ilgalaikius pasimatymus atvykstančių asmenų turimi daiktai, visi iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda ir kt. Taip pat pastoviai vykdoma į pataisos namus įeinančių ir iš pataisos namų išeinančių asmenų, pareigūnų kontrolė, kurie visada patikrinami metalo detektoriaus pagalba, esant reikalui atliekamasis asmens apžiūros ir kratos, jų turimi daiktai patikrinami bagažo rentgeno kontrolės prietaisu, todėl galimybės, jog mobiliojo ryšio telefonai patenka i pataisos namus per laiškus, siuntinius, nuteistųjų pasimatymus su giminaičiais yra neįmanoma. Marijampolės PN bausmę atlieka apie 900 nuteistųjų. Kadangi Marijampolės PN nuteistieji atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, kuriuose yra apie 20-250 nuteistųjų, kurie tarpusavyje gali netrukdomai bendrauti, todėl užtikrinti pataisos namų administracijai nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyrius yra pateikęs apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 metų ataskaitą, kurioje yra išvardintos visos priemonės bei veiksmai, taip pat atliktos kratos ir kratų duomenys, kurių buvo imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimą į Marijampolės PN. Siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymo jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros, aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas: rengiamos pasalos asmenims vykdantiems permetimus sulaikyti; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai; 2010 metais sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai. Nurodė, jog iš turimos informacijos negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta būtent telefonu kuris buvo rastas Marijampolės PN kratos metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2016-01-19, o telefonas kratos metu Marijampolės PN buvo rastas tik 2016-01-28. Kyla pagrįstų abejonių ar nusikalstama veika tikrai padaryta nuteistojo atliekančio bausmę Marijampolės PN, atkreipiant dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas būtent dėl to, kad nebuvo nustatytas konkretus asmuo galimai padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju lieka neatsakyti klausimai ar būtent tas telefonas iš kurio buvo skambinta pareiškėjai, bei kada tariamas telefonas pateko į Marijampolės PN, t. y. ar iki 2016-01-19 esant atliktai nusikalstamai veikai, ar po 2016-01-19 iki 2016-01-28, kuomet Marijampolės PN buvo rastas telefonas su IMEI(duomenys neskelbtini), kurio abonentinis numeris nebuvo nustatytas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjai. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03076-16, pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., dėl to, kad 2016-01-19, apie 16 val. A. G. į telefoną paskambinęs vyriškis apgaule iš jos išviliojo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir, jais pasinaudojęs, iš jos banko sąskaitos pagrobė 1145 eurus. 2016-07-20 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes nepavyko nustatyti asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką (b. l. 7, baudžiamoji byla Nr. 01-1-03076-16).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardinus nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – telefono patekimo į pataisos įstaigos režiminę teritoriją, dėl kurio panaudojimo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Marijampolės PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) 90 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Kartu pataisos įstaigos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu; reglamentuojama skambinimo telefonu tvarka (Taisyklių XIX skyrius).

Marijampolės PN pateikė teismui Marijampolės PN apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 metų veiklos ataskaitą (b. l. 28-31), kurioje yra išvardintos visos priemonės bei veiksmai, taip pat atliktos kratos ir kratų duomenys, kurių buvo imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimą į Marijampolės PN, iš pateiktos ataskaitos matyti, kad Marijampolės PN ėmėsi priemonių siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims.

Pareiškėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog į A. G. telefono numerį 2016-01-19 skambino nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Iš į bylą pateikto 2016-07-20 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą matyti, jog Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03076-16, pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., dėl to, kad 2016-01-19, apie 16 val. A. G. į telefoną paskambinęs vyriškis apgaule iš jos išviliojo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir, jais pasinaudojęs, iš jos banko sąskaitos pagrobė 1145 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tačiau tyrimą atlikusiems policijos pareigūnams tokių asmenų nustatyti nepavyko, ikiteisminis tyrimas sustabdytas (b. l. 7, baudžiamoji byla Nr. 01-1-03076-16).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03076-16 esančių duomenų nustatyta, kad 2016-01-28 liudytojo papildomos apklausos protokole A. G. nurodė, jog jai buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 01-1-03076-16, b. l. 10). Į 2016-02-23 Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK KPS užklausimą dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ 2016-02-29 raštu informavo, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami, ilgasis ICCD Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 01-1-03076-16, b. l. 53, 54). Į 2016-04-05 Kazlų Rūdos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus paklausimą Nr. 64-S-17362 dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03076-16, kuriame buvo nurodyti keli IMEI numeriai, Marijampolės PN atsakė 2016-04-08 raštu Nr. 9/07-5524. Marijampolės PN atsakyme į minėtą paklausimą, buvo nurodyta, kad buvo rastas tik vienas atitinkantis IMEI numeris pas nuteistąjį N. A. (baudžiamoji byla Nr. 01-1-03076-16, b. l. 74, 75).

Teismo nuomone, iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03076-16 esančių duomenų, negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta būtent telefonu kuris buvo rastas Marijampolės PN kratos metu. Taip pat pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatytas faktas, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliekantis asmuo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Marijampolės PN ėmėsi visų įmanomų būdų, kad būtų užkardytos galimybės į Marijampolės PN patekti draudžiamiems daiktams. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03076-16 nėra nustatyta ar nusikalstama veika padaryta esant Marijampolės PN teritorijoje, todėl teigti, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmai pasireiškė neveikimu, elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, negalima. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.