- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2-415-514/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- B. M., J. M., J. D.
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. M., J. M., J. D. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašo atidalinti 0,3325 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą ir J. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti 738 m² žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu Nr. 1, B. M. ir J. M. nuosavybėn priteisti 546 m² ir 817 m² žemės sklypus, žemės sklypo plane pažymėtus indeksu Nr. 2, R. M. nuosavybėn priteisti 1224 m² žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu Nr. 3; nustatyti žemės sklype, pažymėtame indeksu Nr. 2, kelio servitutą (25 m²), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „S“; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, jog dalinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, kuris žemės sklypo plane yra padalintas į 7 dalis ir yra valdomas tokiomis dalimis: ieškovai J. D. valdo 738/3325 dalis žemės sklypo, plane pažymėto indeksu “1”, J. M. ir B. M. – 23/175 dalis, 166/3325 dalis, 760/3325 dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais “2”, “3”, “5”, “6”, “7”, atsakovas R. M. – 1224/3325 dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais “4”, “5”. J. M., B. M. ir R. M. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu “5”, kurio plotas 272 m², valdo bendrai. Žemės sklype yra du gyvenamieji namai su dviem ūkiniais pastatais, priklausantys ieškovams ir trys garažai, viralinė bei du ūkiniai pastatai, kuriais naudojai atsakovas. Kiekvienas bendrasavininkis gali netrukdomai ir atskirai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, išskyrus B. ir J. M. bei R. M., bendrai valdančius žemės sklypo dali, plane pažymėtą indeksu „5”. Atitinkamai iš šio žemės sklypo B. ir J. M. priklauso 182 m², R. M. – 90 m². Dėl šio sklypo kyla problemos ir nesutarimai, todėl būtina jį atsidalinti, o pagrindinė kliūtis, dėl ko nesutariama atidalijimui – žemės sklypo, plane žymimo indeksu „5” padalijimas. Šio žemės sklypo 2/3 priklauso B. ir J. M., o 1/3 – atsakovui R. M.. J. D., pagal įgaliojimą veikdama buvusios žemės savininkės A. M. vardu, prieš parduodama atsakovui R. M. 1224/3325 dalis žemės sklypo, nustatė sąlygą, jog jis ateityje į savo žemės sklypą privalo įsirengti atskirą įvažiavimą, tačiau per daugiau kaip 12 metų atsakovas įvažiavimo neįsirengė, bet ėmė naudotis bendrai valdomu žemės sklypu, plane žymimu indeksu „5”. Ten ieškovai vietoje buvusio daržo įsirengė privažiavimą prie jiems priklausančio namo. Žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „5” bendrasavininkiams priklauso ne lygiomis dalimis, todėl abu savininkai lygiomis dalimis juo naudotis negali. Atsakovas naudojasi visu sklypu „5“, lygia dalimi su ieškovais B. ir J. M., tačiau žemės mokestis už 2/3 šio sklypo skaičiuojamas ir mokamas ieškovų B. ir J. M.. Žemės padalijimo ir pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta, jog žemės sklype „5“ yra kelias, kiekvienas iš bendrasavininkų gali nuspręsti, kaip jam geriau patekti į savo valdą. Neatidalijus bendrosios nuosavybės teise valdomų sklypų, toliau bus pažeidžiamos ieškovų, kaip bendrasavininkų, teisės dėl negalėjimo proporcingai naudotis savo valdoma sklypo „5“ dalimi, atsakovas ir toliau naudosis didesne šio sklypo dalimi ir pažeis ieškovų, kaip bendraturčių, interesus, nesilaikys naudojimosi bendra daline nuosavybe proporcingumo principo, o mokesčius už 2/3 sklypo ploto mokės B. ir J. M. Be to, šiuo metu šia žemės sklypo dalimi važinėja ne tik atsakovas, bet ir kiti pas jį atvykstantys asmenys, dėl intensyvaus važinėjimo ieškovų kiemas neteko estetinio grožio. O kaskart atsakovui važinėjant per ieškovų sklypo dalį į jam priklausantį garažą, užvažiuojama ant ieškovų vejos ir tokiu būdu nustatytos žemės sklypo „5“ ribos plečiasi ieškovų žemės sklypo, kurio indeksas plane „6“, sąskaita. Ieškovų prašymu buvo paruoštas žemės sklypo padalijimo projektas, su kuriuo atsakovas nesutinka, o atsakovui nesutinkant, ieškovai negali baigti tvarkyti žemės sklypo atidalijimo dokumentų, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigtų. Ruošiant sklypų atidalijimo projektą atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio valdomas turto dalis ir siekiama ištaisyti prieš tai buvusius netikslumus, matininkui atliekant kadastrinius matavimus, nustatytą 20 m² paklaidą – žemės ploto trūkumą J. M. sklype „2“, būtina kompensuoti iš atsakovo R. M. žemės sklypo pertekliaus, paskiriant J. M. 20 m² žemės sklypo plotą iš bendrai valdomo žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „5“. Tokiu būdu, atidalinat žemės sklypą „5“, R. M. atidalijama 70 m² žemės sklypo, o B. ir J. M. – 202 m². Atidalijus bendrąja daline nuosavybe valdomą žemės sklypą, atsiranda 3 sklypai, kiekvienas jų turi turėti privažiavimo kelią prie bendro naudojimo kelio. Tuo tikslu J. M. sutinka nustatyti 5 m pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu „S“, per jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „2”.
Teismo posėdžio metu ieškovai B. M., J. M., ieškovų atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad sklypas paliekamas be įvažiavimo, o bendrai įrengtas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės paliekamas išimtinai tik ieškovų J. ir B. M. nuosavybėje. Pažymi, jog neišlaikytas atstumas nuo atsakovo statinių. Pačiam atidalijimui neprieštarauja, tik nesutinka su ieškovų siūlomu atidalijimo projektu, kuris pažeidžia atsakovo interesus. Atidalijus žemės sklypą, savo privažiavimo atsakovas neturės, kai visų savininkų pastangomis ir lėšomis įrengtas dabartinis privažiavimas. Pravažiavimu paversta žemės sklypo dalis turi ženkliai didesnę vertę atsakovui, nei kitais tikslais naudojama žemė, nes ja jis patenka į savo pastatus. Esant siūlomam atidalijimui, atsakovui tektų ne tik įsirengti naują įvažiavimą, tačiau ir panaikinti veją, išrauti vaismedžius, panaikinti daržą, padarant įvažiavimą per kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl abejotina dėl techninių galimybių tai padaryti ir didelių tokių darbų piniginių sąnaudų. Be to, dalis dabartinio pravažiavimo keliuko už punktyrinės linijos, virš kurios užrašyta 70 m², suprojektuota R. M., nors realiai ta dalimi atsakovas pagal paskirtį naudotis negalėtų – ji nesijungia su (duomenys neskelbtini) gatve. Projektas atitinka išimtinai tik ieškovų interesus, neatitinka faktiškai nusistovėjusios sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovo statinių išdėstymo bei privažiavimo prie jų galimybių. Atsakovui suprojektuoti 1224 m², atsižvelgiant tik į jų skaičių, bet ne į panaudojimo pagal paskirtį galimybes. Neatitinka tikrovės ieškinio teiginiai, kad ieškovė J. D. prieš parduodama R. M. 1224/3325 dalis žemės sklypo, nustatė sąlygą ateityje į savo žemės sklypą įsirengti atskirą įvažiavimą, nes jokios panašios sąlygos pirkimo-pardavimo sutartyje nėra ir negalėjo būti įrašyta, nesant patvirtintos jokios naudojimosi tvarkos ir aiškių žemės sklypo ribų. Kaip neatitinka tikrovės teiginiai, kad atsakovas per 12 metų neįsirengė atskiro įvažiavimo, o ėmė naudotis įvažiavimu, kurį vietoje buvusio daržo įsirengė ieškovai. Pažymi, jog parengtas projektas neatitinka teisės aktų – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių – reikalavimų, žemės sklypo ribos nubrėžtos pernelyg arti statinių, neišlaikytas taisyklių nustatytas 3 m žemės sklypo ribos atstumas nuo atsakovo statinių. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas sutiktų tik su sąlyga, jog atsakovo naudai šiuo metu esančio pravažiavimo vietoje būtų nustatytas kelio servitutas ir žemės sklypo ribos būtų atitrauktos reikiamu (3 m) atstumu nuo pastatų.
Teismo posėdžio atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog žemės sklypo planas neprieštarauja sklypų dalijimo principams, tačiau savininko R. M. naudojimosi sklypo dalimi sąlygos apsunkinamos privažiavimo prie pastatų atžvilgiu, pagal pateiktą planą R. M. tektų įsirengti naują įvažiavimą, kaip alternatyva, per ieškovų B. ir J. M. sklypą, ieškovų plane parodyta įvažiavimo į sklypą dalyje, galima nustatyti servitutą. Ieškinio reikalavimai atidalyti dalis žemės sklypo iš bendrosios nuosavybės, nenurodant po atidalijimo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių, prieštarauja CK 4.80, 4.89 str. nuostatoms. Prašė ieškovų ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovai ir atsakovas yra 0,3325 ha ploto žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., bendraturčiai, ieškovei J. D. nuosavybės teise priklauso 738/3325 dalys, ieškovei B. M. – 166/3325 dalys, ieškovui J. M. - 760/3325 dalys, ieškovei B. M. ir J. M. kartu - 760/3325 dalys, atsakovui – 1224/3325 dalys žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovai prašo jiems priklausančią dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą projektą. Ginčas kyla dėl ieškovų pateikto atsidalijimo varianto.
Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tačiau pagal CK 4.75 straipsnį bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, įpareigojami išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.
Be to, Žemės įstatymo 1 ir 21 straipsniuose nustatyti bendrieji žemės teisinių reguliavimo principai, įpareigojantys siekti patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo. Kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti, kad turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, paprastai atsižvelgiama į jau susiklosčiusį faktinį naudojimą.
Ieškovai, prašydami atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu, palieka atsakovą be kelio, t.y. be į važiavimo į valdomą žemės sklypą. Ieškovai siūlo atsakovui įsirengti savarankišką įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės per jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, nustatant 5 m pločio kelio servitutą, plane pažymėtą indeksu „S“.
Ieškovų siūlomu atidalijimo projektu atsakovui tektų įsirengti įvažiavimą, tačiau techninis projektas, numatantis galimybę įrengti įvažą, nepateiktas. Nors darbų kaina nėra paskaičiuota, akivaizdu, kad įvažos įrengimas yra susijęs su papildomomis išlaidomis. Šiuo metu galimai būsimo įvažiavimo vietoje yra dirvožemis, užsėtas veja, kurią tektų panaikinti, todėl įvažiavimo įrengimas pareikalautų iš atsakovo didžiulių sąnaudų, kas nebūtų ekonomiška. Be to, papildomos lėšos būtų reikalingos ir techninio projekto parengimui. Ieškovams pagal jų siūlomą atidalijimo projektą tektų sklypo dalis, kuriame jokie pertvarkymai nėra reikalingi, todėl teismo vertinimu tokiu būdu būtų pažeidžiami atsakovo interesai. Atsakovas neturėtų galimybės patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, neįrengęs įvažos.
Kaip vieną iš argumentų dėl būtinumo atsakovui įsirengti savarankišką įvažiavimą, ieškovai nurodo aplinkybę, susijusią su sklypo įsigijimu. Anot ieškovų, J. D., pagal įgaliojimą veikdama buvusios žemės savininkės A. M. vardu, prieš parduodama atsakovui R. M. 1224/3325 dalis žemės sklypo, nustatė sąlygą, jog jis ateityje į savo žemės sklypą privalo įsirengti atskirą įvažiavimą. Atsakovas įvažiavimo neįsirengė, bet ėmė naudotis bendrai valdomu žemės sklypu, plane žymimu indeksu „5” iš 3159/3325 dalies žemės sklypo.
Iš 2003-04-16 privataus žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas pirko žemės sklypo dalį, t.y. 1134 kv. m. žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu „4“, 90 kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu „5“, su jame esančiais 3 garažais, viraline, dviem ūkiniais pastatais. Šioje sutartyje jokių sąlygų atsakovui nenustatyta. Analogišką sklypo dalį bendro naudojimo žemės sklype, žymimame indeksu „5“, šia sutartimi įgijo ir ieškovai B. M. ir J. M.. Pirkimo-pardavimo sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi tiek atsakovas, tiek ieškovai B. M. ir J. M. pagal sutartį įgydami dalį, t.y. 90 kv. m. žemės bendro naudojimo žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu „5“, susitarė, kad naudosis bendro naudojimo žemės sklypu, plane žymimu „5“. Būtent šiame žemės sklype yra bendro įvažiavimo kelias. Tokiu būdu ieškovų argumentas dėl atsakovo pareigos (numatytos 2003-04-16 žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo-pardavimo sutartyje) įsirengti atskirą įvažiavimą nėra įrodytas.
Aplinkybė, jog galimai ieškovų B. M. ir J. M. indėlis, įrengiant esamą įvažiavimą yra didesnis nei atsakovo, vertinant ieškovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, savaime nėra pagrindas atidalyti bendraturčius pagal ieškovų projektą.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad, ieškovei J. D. pastačius garažą ant buvusio įvažiavimo į šalių valdomą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. (2005 m.), ieškovai B. M. ir atsakovas R. M. naudojosi ir naudojasi įvažiavimu prie pastatų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t.y. kito įvažiavimo ieškovai B. M. ir atsakovas R. M. nebeturėjo, naudojosi įvažiavimu, esančiu sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „5“. Ieškovų siūlomu atidalijimo projektu ši faktinė naudojimosi tvarka keičiama. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, paprastai atsižvelgiama į jau susiklosčiusį faktinį naudojimą, tačiau, esant svarbioms priežastims, nusistovėjusi tvarka gali būti keičiama. Nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nebuvo nustatyta.
Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovui priklauso trys garažai, viralinė, du ūkiniai pastatai ir atitinkamai suprojektavo žemės sklypus prie pastatų. Tačiau faktiškai buvęs garažas 25Aip yra rekonstruotas, pertvarkytas į gyvenamąjį namą su garažu, kurio durys į bendro kiemo pusę (tai užfiksuota ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose (nuotrauka 6, 14)). Pagal ieškovų siūlomą sklypo atidalijimo projektą, atsakovui bendrame kieme tektų žymiai mažesnė ploto dalis nei ieškovams, dėl ko atsakovas netektų galimybės naudotis garažu, t.y. įvažiavimas į garažą iš kiemo pusės automobiliu neįmanomas. Apsunkintas privažiavimas ir prie ūkinio pastato (rekonstruojamo). Tokiu būdu atsakovo naudojimosi sklypo dalimi sąlygos apsunkinamos privažiavimo prie pastatų atžvilgiu. Ieškovų nuomone, ši problema galėtų būti sprendžiama, atsakovui atlikus kai kuriuos garažo pertvarkymo darbus, t.y. perkėlus garažo duris į gyvenamojo namo pagrindinio fasado pusę. Iš atsakovo pateikto projekto matyti, kad garažo rekonstrukcija į gyvenamąjį namą su garažu buvo suprojektuota 1999-06-12 (valdant žemės sklypą ir pastatus buvusiajai savininkei), darbai šiuo metu jau atlikti, kas leidžia daryti išvadą, kad vykusiems statybos darbams ieškovai neprieštaravo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog būtų neteisinga reikalauti iš atsakovo jau atliktų statinių pertvarkymo, vien todėl, kad ieškovams būtų patogiau naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 31 p. žemės sklypo riba turi būti ne arčiau kaip 3 m nuo esamų pastatų sienos, tačiau ši taisyklių nuostata šiuo metu nebegalioja. Nebegalioja ir ieškovo J. M. minimos Respublikinės statybos normos (duomenys neskelbtini)92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, todėl teismas šių argumentų neanalizuoja.
Kitos ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo sklypo naudojimu (faktiškai valdomo sklypo ir mokesčių neproporcingumo, ieškovų teisių pažeidimų, užvažiuojant ant vejos, leidimo naudotis įvažiavimu tretiesiems asmenims), nėra reikšmingos, vertinant ieškovų pateiktą sklypo atidalijimo projektą.
Bendraturčio, kuris kreipėsi į teismą dėl atidalijimo, pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, yra pagrįsta rungimosi principu, kuris civiliniame procese (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, apžiūrėjęs šalių valdomą žemės sklypą natūroje, sprendžia, kad ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra priimtiniausias, kadangi, atidalijus ieškovų dalį bendrojoje nuosavybėje taip, kaip numatyta pateiktame projekte, būtų pažeisti atsakovo interesai, siūlomu projektu nėra atsižvelgiama į nusistovėjusią naudojimosi tvarką, statinių išdėstymo ir privažiavimo galimybes, ieškovų siūlomas atidalijimo būdas maksimaliai patenkintų tik ieškovų interesus.
Atsakovas kitokio atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto nepateikė, ieškovai, atsižvelgdami į atsakovo prieštaravimus, projekto nekeitė, dėl jau išvardintų priežasčių ieškovų reikalavimas visiškai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų siūlomą būdą negali būti tenkinamas, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad šalys, ateityje siekdamos visiškai atsidalinti, turi galimybę kooperuotis ir ieškoti optimalaus, abiem šalims priimtino sprendimo, kaip nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę.
Bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 98 str. nustatyta tvarka. Ieškinį atmetus, ieškovai įpareigotini atsakovui atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas
Atsakovas patyrė išlaidų už teisinę advokato pagalbą, kurias sudaro 800 Lt. Atstovavimo išlaidos atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus dydžius, reikalavimas atlyginti turėtas advokato išlaidas tenkintinas (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. D., B. M. ir J. M. lygiomis dalimis 800 Lt bylinėjimosi išlaidų R. M.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.