Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-27 · Administracinė byla Nr. A-756-1718-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-27
Bylos Nr.
A-756-1718-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A16 – 1718/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. ir atsakovo Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Joniškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. V. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos jam visą priklausančią nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. 4601,22 Lt pareiginės algos sumą, kuri buvo neišmokėta dėl to, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 686 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53 buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti teismo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas Joniškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – ir Joniškio PGT) ir tretysis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimais į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu V. V. skundą patenkino iš dalies – priteisė V. V. iš Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3349,42 litus neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2003 m. vasario 9 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. ir 150 Lt teismo išlaidų.

Pirmosios instancijos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad minėtame DK straipsnyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2006 m. vasario 9 d., todėl teismas konstatavo, kad trejų metų senaties terminas priteisti reikalaujamą sumą yra suėjęs laikotarpiui nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. vasario 9 d., ir už šį laikotarpį neišmokėtos sumos nepriteisė. Šiaulių apygardos administracinis teismas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojusi 2002 m. liepos 1 d.) VI skyriaus nuostatomis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856) 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, konstatavo, kad Joniškio PGT viršininkas priimdamas įsakymus dėl koeficiento taikymo, vadovavosi minėtais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, teismas pažymėjo, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismas konstatavo, kad ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Šiuos teiginius teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A(12)-219-2004.

Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentą, patvirtinantį 750 litų teismo išlaidų sumą, tačiau teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, bei atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, pareiškėjo atstovės parengtų ir pateiktų į bylą dokumentų skaičių, sumažino pareiškėjui priteistiną sumą iki 150 litų.

III.

Apeliaciniu skundu V. V. prašo pakeisti 2006 m. kovo 24 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti dalį neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. vasario 9 d. ir dalį dėl teismo išlaidų. Apeliantas, remdamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 ir 1.127 straipsniais, nurodo, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. V. V. nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą, kadangi jį V. V. praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. apie pažeistą teisę sužinojo tik 2004 m. gruodžio 13 d. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų turėtų bylinėjimosi išlaidų. V. V. nurodo, kad advokatei teko du kartus atvykti iš Joniškio į Šiaulių teismą, iki kurio atstumas yra 40 km. Todėl priteista 150 litų suma nepadengia net skundo surašymo išlaidų.

Atsakovas Joniškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, be Vyriausybės nutarimų, buvo taikomas vadovaujantis ir atitinkamais Joniškio PGT viršininko įsakymais, tačiau jų nuginčijimui V. V. yra praleidęs vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą. Atsakovo manymu, teismas turėjo vadovautis Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-264/2003. Atsakovo manymu, Joniškio PGT viršininko įsakymai kiekvieną mėnesį išmokant darbo užmokestį buvo įvykdyti. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta pareiškėjo skundo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam pagal įstatymus priklausančio darbo užmokesčio. Pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme atsirado realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą jam priklausančių piniginių išmokų. Pareiškėjas prašo priteisti negautą darbo užmokesčio dalį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. Skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui V. V. pateikė 2006 m. vasario 9 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustato ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas apie savo pažeistą teisę sužinojo gavęs atlyginimą už 2002 m. liepos mėnesį, t. y. 2002 m. rugpjūtį. Tą pripažįsta ir pats pareiškėjas, pateiktame prašyme dėl senaties termino atnaujinimo (b. l. 49). Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuomet, kai ginčo šalis reikalauja. V. V. šia nuostata grindžia ir savo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad atsakovas tokio reikalavimo nekėlė.

Bylose dėl darbo užmokesčio valstybės tarnautojams priteisimo taikomos Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į šio DK straipsnyje numatyto senaties termino prigimtį, jo taikymas spręstinas pagal Civilinio kodekso taisykles. Todėl senatis taikytina tik esant ginčo šalies reikalavimui.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl senaties termino atnaujinimo. Kadangi pirmame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, jam teismas nutarė išsiųsti susipažinimui papildomai pateiktus dokumentus (b. l. 55). Tačiau ir antrame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo bei jokių prašymų nepateikė. Iš atsakovo atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teismui matyti, kad jis jokių reikalavimų dėl senaties taikymo nekėlė. Todėl pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas senaties taikyti savarankiškai negalėjo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikintina ta jo dalis, kuria buvo atmestas V. V. prašymas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. vasario 8 d. imtinai

Taip pat, V. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atlyginti visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti nustatydamas priteistiną dydį, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas ir kt. Teismas pagrįstai sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, išnagrinėjimo laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių specialių žinių pareiškėjo atstovei šioje byloje nereikėjo, kadangi jau prieš tai buvo išnagrinėta daug analogiškų bylų, suformuota praktika, be to, visų į teismą besikreipiančių dėl indeksavimo koeficiento taikymo valstybės tarnautojų skundai yra labai panašūs, juose nurodomi iš esmės tokie pat motyvai. Pareiškėjo argumentas, kad priteista suma nepadengia netgi advokatės turėtų kelionės išlaidų – nepagrįstas jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra pateikta jokių kelionės išlaidas ar išlaidas kurui patvirtinančių dokumentų. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir šioje dalyje tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, be Vyriausybės nutarimų, buvo taikomas vadovaujantis ir atitinkamais Joniškio PGT viršininko įsakymais, tačiau jų nuginčijimui V. V. yra praleidęs vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą.

Kaip jau minėta, pareiškėjo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam pagal įstatymus priklausančio darbo užmokesčio. Pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme atsirado realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą jam priklausančių piniginių išmokų. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Todėl šis atsakovo argumentas atmestinas. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad Joniškio PGT viršininko įsakymai buvo įvykdyti kiekvieną mėnesį pareiškėjui išmokant darbo užmokestį. Ginčui dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytina situacija, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, tad jis netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti: panaikinti tą jo dalį, kuria atmestas V. V. prašymas priteisti neišmokėtą jam darbo užmokesčio dalį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. vasario 8 d. imtinai. Priteisti V. V. neišmokėto darbo užmokesčio dalį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. vasario 8 d. imtinai – 1251,80 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną litą aštuoniasdešimt centų).

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

V. V. prašymą pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, atmesti.

Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius