- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1223-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui A. B. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismą priteisi iš atsakovės 4750,00 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004-02-06 paskolino atsakovei, kuri yra jo sesuo, 6000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2005-02-06. Užtikrindama paskolos grąžinimą atsakovė hipoteka įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovė per keletą kartų pervedė į ieškovo sąskaitą pinigų sumas, tačiau šios sumos buvo skirtos ne paskolos grąžinimui, o kitų skolų apmokėjimui, bei paminklo tėvui statybos darbų apmokėjimui. Atsakovė, turėdama įgaliojimą, išėmė iš motinos sąskaitos per kelis kartus 2700 Lt, kuriuos įnešė į ieškovo sąskaitą 2004 metų lapkričio 24 d. ir gruodžio 8 d. Šios sumos buvo motinos pinigai, skirti sumokėti už paminklą, o ne atsakovės skolos grąžinimas ieškovui. Atsakovė yra grąžinusi tik dalį skolos, liko skolinga dar 4750 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-02-06 tarp šalių notarine forma buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovė pasiskolino iš ieškovo 6000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2005-02-06. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2004-11-24 įmokėjo į ieškovo sąskaitą 2400 Lt, 2004-12-08 įmokėjo 300 Lt, 2005-01-20 įmokėjo 1000 Lt, 2005-05-20 įmokėjo 1000 Lt, 2007-06-07 įmokėjo 1300 Lt- viso 6000 Lt, todėl teismas laikė, kad atsakovė mokėdama pinigus į ieškovo sąskaitą skolą grąžino. Ieškovo argumentus, jog atsakovė per keletą kartų pervedė į ieškovo sąskaitą pinigų sumas, kurios nebuvo skirtos paskolos grąžinimui, o kitų skolų apmokėjimui, bei paminklo tėvui statybos darbų apmokėjimui, atmetė kaip nepagrįstus ir laikė, kad aplinkybė, jog į ieškovo sąskaitą pervesti motinos pinigai, nesudaro pagrindo laikyti, kad šios lėšos nebuvo skirtos paskolai, gautai 2004-02-06, padengti. Sprendime taip pat nurodoma, kad ieškovas nurodė, kad apie 2005 metus atsakovė buvo pasiskolinusi iš jo dar 1000 Lt, o 2007 metų pavasarį buvo pasiskolinusi dar 1050 Lt pagal žodinę paskolos sutartį, tačiau ieškovui nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas laikė, kad papildomų paskolos sutarčių tarp šalių sudaryta nebuvo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui iš atsakovės 2700,00 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismas teisingai nustatė, kad atsakovė išėmė pinigus iš Z. B. sąskaitos ir įnešė į ieškovo sąskaitą, tačiau nepagrįstai laikė, kad šie pinigai buvo skirti paskolos pagal 2004 02 06 sutartį grąžinimui. Atsakovė, veikdama pagal Z. B. išduotą įgaliojimą, ir išimdama pinigus iš jos sąskaitos bei pervesdama juos ieškovui, veikė kaip įgaliotojos atstovė, todėl negalėjo grąžinti paskolos pagal minėtą sutartį. Be to, byloje yra įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog atsakovė 2700,00 Lt ieškovui pervedė už paminklą sumokėti.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.2 d.)
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. 2004 m. vasario 6 d. paskolino atsakovei A. N. 6000 Lt, o pastaroji įsipareigojo skolą grąžinti iki 2005 m. vasario 16 d.
Konstatuotina, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį, savo turiniu ir forma atitinkančią Civilinio kodekso 6.870 – 6.871 straipsnių reikalavimus. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 str. 1 d., 6.873). Paskolos sutarties dalyku gali būti pinigai arba rūšies požymiais apibūdinami suvartojamieji daiktai. Tuo atveju, kai paskolos sutarties dalykas yra pinigai, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 str.5 d.)
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, byloje surinktų įrodymų pagrindu, nustatė, kad atsakovė tam tikrais laikotarpiais įmokėjo į ieškovo sąskaitą išviso 6000 Lt, todėl laikytina, kad atsakovė paskolos sumą grąžino, o tai reiškia tinkamą prievolės įvykdymą, tai yra, prievolės pasibaigimą jos įvykdymu (CK 6.123 str.)
Laikytinas nepagrįstu apelianto skundo argumentas, kad atsakovė jam dar likusi skolinga 2700 Lt., nes paminėtą pinigų sumą atsakovė pervedė jam iš Z. B. sąskaitos apmokėjimui už paminklą. Byloje esantis įgaliojimas patvirtina, kad Z. B. išdavė atsakovei įgaliojimą (jis įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu ar atšauktas), naudotis ir disponuoti jos piniginėmis lėšomis visose sąskaitose, esančiose bet kuriame Lietuvos banke. Nors apeliantas teigia, kad 2700 Lt sumą atsakovė pervedė apmokėjimui už paminklą, tačiau ieškovas neginčijamų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovui buvo gerai žinomi paskoliniai santykiai tarp jo ir atsakovės, todėl gavęs pinigines įmokas 2004 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais turėjo suprasti, kad šiomis įmokomis bus grindžiamas paskolos grąžinimas. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad ieškovui už paminklo pastatymą Z. B. nėra skyrusi papildomos pinigų sumos.
Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo nekeisti.