- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- II-5-1170/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01672-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- L. J., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotiems atstovams E. B. ir G. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2025 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2025 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) L. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 8 d., 00.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi – darbdaviu darbuotojų atžvilgiu, 2024 m. gegužės 7 d. sudarė darbo sutartį ir priėmė į darbą, baristos (padėjėjos) pareigas, V. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Tarp darbuotojos ir darbdavio nustatyti visi darbo sutarties požymiai – susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo – baristos padėjėja, paklusimas nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (susitartas valandinis atlygis 4,55 Eur (darbo užmokestis)), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalomai tinkamai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniams skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, L. J., leidęs dirbti bendrovės naudai darbuotojui, neapdraustam valstybiniu socialiniu draudimu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Dėl ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo L. J. buvo paskirta 3 000 Eur dydžio bauda (t. 1, b. l. 9-14).
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo yra prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą ir L. J. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pasak L. J., su darbuotoja V. K. visos būtinos įdarbinimo procedūros buvo atliktos teisėtai – su darbuotoja iki darbo pradžios buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje nustatytos visos darbo sąlygos, darbo funkcijos ir apmokėjimas. Darbuotoja pradėjo dirbti sutartu laiku, jai buvo užtikrintos visos DK numatytos darbo sąlygos (darbo vieta, priemonė, darbo laikas, atlyginimas). Be kita ko, L. J. taip pat nustatyta tvarka VSDFV pateikė pranešimą apie šios darbuotojos įdarbinimą, tačiau VSDFV šio pranešimo neįtraukė – pranešimas buvo nepagrįstai atmestas VSDFV techniniais motyvais, kas patvirtina, kad darbdavys atliko visus būtinus įdarbinimo veiksmus ir tik dėl VSDFV duomenų trūkumo Institucija nusprendė nubausti asmenį. Skunde nurodyta, kad nelegalus darbas turi atitikti tam tikrus požymius – darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV bent prieš vieną dieną apie darbuotojo priėmimą. Šiuo atveju L. J. įvykdė pirmąją sąlygą – su darbuotoja jis sudarė rašytinę darbo sutartį. Antrą sąlygą L. J. taip pat įvykdė – jis nustatytu laiku VSDFV pateikė formą dėl darbuotojo įdarbinimo, tačiau būtent dėl VSDFV kaltės šis pranešimas nebuvo tinkamai apdorotas. Kas patvirtina, kad iš esmės L. J. laikėsi visų įdarbinimo reikalavimų, o faktinis informacijos neįregistravimas VSDFV sistemoje įvyko ne dėl L. J. veiksmų ar neveikimo. Šiuo atveju darbuotojas įdarbinimas nebuvo slepiamas. Atvirkščiai, darbdavys inicijavo pranešimą institucijai, kas parodo, kad darbdavys veikė skaidriai ir laikydamasis įstatymų, o nenusisekęs pranešimo perdavimas tėra tik VSDFV atsakomybė ir dirbtinai sukurta kliūtis, kuri neturėtų būti tapatinama su nelegalaus darbo naudojimu. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad L. J. veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo. Antai, jis ėmėsi visų protingų ir teisėtų veiksmų, kad darbuotojos įdarbinimas būtų legalus. Jokių veiksmų ar neveikimo, kurie būtų priešingi teisės aktų reikalavimams, L. J. neatliko. Pasak L. J., jeigu darbdavys laikėsi įstatymo reikalavimų, tačiau dėl institucijų techninės veikos darbdavio kaltės neegzistuoja. Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, rėmėsi ne teisės aktų nuostatomis, tačiau išimtinai VSDFV veiksmais, kurie nuo L. J. valios niekaip nepriklausė (t. 1, b. l. 3-8).
Atsiliepimas
Institucija, nesutikdama su administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad darbdavys ar jo atstovas turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Be kita ko, sudarant sutartis su (duomenys neskelbtini), darbdavys turi būti ypač atidus. Nagrinėjamu atveju L. J. įdarbinta V. K. darbo metu buvo (duomenys neskelbtini). L. J. skunde teigė, kad jis tinkamai pranešė VSDFV apie V. K. įdarbinimą, o šio pranešimo neįregistravimas buvo nulemtas išimtinai VSDFV techninio sprendimo. Pasak Institucijos, DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų imperatyvus įvykdymas yra susijęs ne su techniniu veiksmu (pranešimo apie darbo sutarties sudarymą ir asmens priėmimą į darbą pateikimą), o su darbuotojo socialinių garantinių užtikrinimu. Tinkamas pranešimas yra tada, kai viena šalis (darbdavys) pateikia pranešimą, o kita šalis (VSDFV teritorinis skyrius) pateiktą darbdavio pranešimą priima. Šioje byloje nors L. J. pateikė pranešimą, tačiau VSDFV jį atmetė, nurodydama priežastis. VSDFV Panevėžio skyrius informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2025 m. gegužės 7 d., 14.49 val., tačiau šis buvo atmestas kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Pakartotinų tokio pobūdžio pranešimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikta nebuvo, kas tik patvirtina, kad L. J., ignoruodamas pranešimo atmetimą, vis tiek darbuotojai leido realiai pradėti dirbti. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pašalintos priežastys, dėl kurių pranešimas buvo atmestas, ir pašalinus priežastis pakartotinai teikti naują pranešimą apie darbuotojos įdarbinimą. VSDFV Panevėžio skyrius taip pat informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nustatyta tvarka ir terminais nesumokėtų įmokų už tris mėnesius buvo nustatytas veiklos nevykdymas ir priimtas sprendimas neįrašyti į Registrą apdraustojo apskaičiuotų draudžiamų pajamų ir įmokų už 2023 m. lapkričio mėnesį ir kitų nuo šio sprendimo priėmimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Institucijos teigimu, akivaizdu, kad L. J., neįsitikinęs, kad pranešimas VSDFV apie darbuotojo darbo pradžią pateiktas tinkamai ir leidęs dirbti savo naudai socialiniu draudimu neapdraustam darbuotojui, neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nesilaikė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų. Institucijos teigimu, skundžiamu Nutarimu L. J. buvo paskirta teisinga ir proporcinga bauda (t. 1, b. l. 111-114).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. paaiškino, kad tie duomenys, kuriuos jis teikė VSDFV, jie matosi, bet tik tam tikra dalis, ir jis nuėjęs į VSDFV pasitikrinti, jis negali tų duomenų matyti, - VSDFV neduoda tų duomenų, o plius, jeigu rodo senus duomenis, tai jam jų neleidžia išskleisti. Jis įvykdė pagal DK tenkančią pareigą ir pateikė pranešimą, o VSDFV pateiktuose duomenyse nesimato kokie duomenys buvo teikti, kas tik patvirtina, kad VSDFV bando išsisukinėti nuo neteisėtų veiksmų. VSDFV pateiktuose duomenyse matyti, kad jis neteisingai padarė kažką teikdamas, tačiau nesimato išsamus vaizdas. Jeigu VSDFV tų lentelių neteikia, tai neteikia dėl to, kad žino, kad jo lentelė užpildyta teisingai, kadangi jis negali neteisingos lentelės pateikti. VSDFV iš karto atmeta. Tegu VSDFV paaiškina kodėl jam pateikus lentelę, kurią „(duomenys neskelbtini)“ apdoroja, po to atsiranda toks įrašas, kad kažkoks juridinis asmuo nevykdo savo veiklos. Nuo kada VSDFV nurodinėja verslui, kad jis veiklą vykdo, dėl to tas ginčas ir kyla. VSDFV galėtų apdoroti dokumentą, kol tų klaidų neištaisai, apskritai neleidžia pateikti, nes išmeta šauktukus raudonus. Jis teikė pranešimus būtent dėl atlyginimo paskaičiavimo ir įmokos VSDFV. Jis juos teikė, tačiau negali jų peržiūrėti, jie yra archyve, matosi tik registras. Jis siuntė pranešimus ir VSDFV juos gavo, jie užregistruoti, bet tų pačių pranešimų byloje nepateikta.
Teismo posėdžio metu L. J., komentuodamas VSDFV specialistų paaiškinimus, nurodė, kad VSDFV specialistai metė kaltinimą, kad pranešimai pateikti su klaida, vėliau sakė, kad klaidų pranešimuose nėra. Negalėjo atsakyti kas pirmiau - višta ar kiaušinis. Numetė visą atsakomybę, kad jie raštu atsakys į klausimus, susijusius su pranešimais kas pirmiau ir visą tą sistemą. Byloje nėra nei 1SD, nei 2SD, nei SAM pranešimų, kurie buvo pateikti, kaip pripažino VSDFV, kurie yra jų dispozicijoje, jie turi juos, bet nesugebėjo šiandien su savimi atsinešti į posėdį ir negalėjo pakomentuoti. Yra įrodymų trūkumas. DK aiškiai numato įmonės vadovo ribas, ką jis turi atlikti įdarbinant žmogų. VSDFV aiškiai nurodė, kad pranešimai buvo pateikti. Antras momentas, VSDFV nenorėjo pasakyti, kad pranešimų registro atsakinga yra VSDFV. Įmonės vadovas neturi teisės į registrą įrašinėti, nes ne jis yra registro tvarkytojai. Šiuo atveju, pagal DK, akivaizdu, kad L. J. kaip vadovas tinkamai atliko pareigą. Sudarė darbo sutartį, nes pagal DK, darbo santykiai prasideda nuo darbo sutarties. Atliko pranešimus VSDFV, visus pranešimus ir ką patvirtino VSDFV. Tam, kad atsikirsti į VSDFV, kad yra klaidų pranešimuose, privaloma išreikalauti pranešimus 1SD, kuris buvo priimtas kaip be klaidų, nes tik be klaidų suteikiamas registracijos kodas, 2SD, SAM lygiai taip pat. Šiuo atveju, neišreikalavus tų įrodymų, lieka teismui niša abejoti, kad buvo pačiuose pranešimuose klaidų. Deja, nebuvo, bet tam, kad patvirtinti ar paneigti VSDFV mestą kaltinimą jam, yra privalu gauti tuos pranešimus, juos ištirti ir galbūt pasitelkti ekspertą turintį specialių žinių, kadangi VSDFV nesugeba paaiškinti savo darbo ir kas yra atsakingas. Lygiai taip pat, išreikalavus visus tuos pranešimus, 2024 m. gegužės 7 d. 1SD, 2024 m. spalio 8 d. 2SD ir 2024 m. gegužės 1 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. SAM pranešimus. Šiandien matoma, kad VSDFV meluoja ir išsisukinėja, bijo pasakyti, kad VSDFV yra atsakinga už neatliktą veiksmą. Tik gavus tuos pranešimus, bus galima įsitikinti, kad jie yra be klaidų. Taip pat yra tikslinga skirti ekspertą mokesčių srityje, kuris išanalizuos ar tie pranešimai turėjo klaidą, ar ne. Įstatymas įpareigoja jį pateikti pranešimą, kas ir buvo atlikta, bet mestas kaltinimas, kad pranešimai pateikti su klaida. VSDFV kalba apie vidines pasekmes, bet tai yra jų vidinė sistema EDAS, EGAS ir panašiai, jis jų nežino. Ji tik mato tik vieną, (duomenys neskelbtini), ten įdeda pranešimą, ten yra mygtukas tikrinti, tik patikrinus parašo, kad nėra klaidų, raudonų vėliavėlių ir tik tada pateikia. Registruoja prie tris veiksmus ir visus juos leidžia VSDFV daryti. Jam VSDFV neužkirto kelio teikti pranešimus, nes tai draustų DK, nes jis turi tokią teisę ir jis tai padarė. Antras dalykas, VSDFV nesugeba pasakyti, kas pirmiau, įmonės vadovo pranešimas ar kažkoks vidinis jų procesas dėl to pasiūlė kreiptis į VSDFV raštu ir bus perduota VSDFV IT specialistams. Todėl teismui yra būtina gauti visus metaduomenis, koks buvo suteiktas registracijos numeris, kad tiksliai sekundžių tikslumu buvo pateiktas pranešimas. Byloje esmė yra jo pareigos atlikimas pateikti pranešimą. Jis neturi pareigos už VSDFV ir neturi teisės registruoti kažko, ne jis yra duomenų tvarkytojas. Duomenys buvo pateikti ir išviešinti. Kalbant apie toliau visą situaciją, be pranešimų, be IT specialistų VSDFV raštiško išaiškinimo, negalima bus pajudėti iš vietos, o jeigu tai bus daroma, tai bus užkirstas kelias jam apsiginti, kadangi mestas jam kaltinimas, kad jis neteisingai pateikė pranešimą. Antras dalykas, jis negalės paprašyti pasinaudoti teisę skirti specialistą mokesčių srityje, kuris atsakys į klausimus, į kuriuos VSDFV nemokėjo, negalėjo ar bijojo atsakyti. Čia jis nenorėtų palikti specialių žinių neturinčiam teismui, palikti be specialiųjų žinių likimą jam prisiūti nepagrįstą baudą. Šita byla yra svarbi, kadangi VSDFV vadovauja kitiems UAB‘am kada jie vykdo kokia veiklą, kada ne. Specialusis įstatymas, tai yra tam tikra teisės norma, jis turi pirmenybę prieš įstatymą, nes DK yra specialusis įstatymas, kuriuo reikia vadovautis. Pagal DK jis nemato jokių kitų pareigų įmonės vadovui registruoti darbuotoją ar dalyvauti kažkokiuose vidinėse VSDFV išieškojimo procedūrose. VSDFV tiesiog daro paprastą spaudimą Lietuvos verslui, šiuo atveju jis yra vienas iš jų, tai jeigu yra skola, geriausia „necenzūrinis žodis“ įmonę ir pažeisti visų darbuotojų teises ir tokiu būdu šantažuoti įmones Lietuvoje. Toks įstatymas yra priimtas 2017 m. ir jis turėtų dingti, nes VSDFV neturi teisės šantažuoti verslą ir motyvas šiandien buvo išgirstas. Šitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašymas į tai, kad ji neva veiklą nevykdanti, buvo tik ryšium su tuo, kad yra neapmokėta VSDFV įmokos dalis pagal grafiką, tai yra šios bylos dalykas.
Šioje byloje jis prašo vadovautis objektyvios tiesos principu ir administracinės atsakomybės esme – kad asmuo gali būti nubaustas tik tada, kai nustatoma tiek veika, tiek kaltė. Jo atveju neįvyko nei viena, nei kita. Visi faktiniai duomenys byloje rodo, kad darbuotoja V. K. buvo priimta teisėtai: sudaryta rašytinė darbo sutartis, realiai dirbo, gavo darbo užmokestį, buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, GPM deklaracijos priimtos VMI, o pranešimai Sodrai – SD-1, SD-2 ir SAM – buvo teikti be klaidų. Pranešimai buvo vykdomi savalaikiai, tai reiškia, prieš vieną darbo dieną darbuotojui pradedant dirbti, buvo teikiamas pranešimas. Tai nėra ginčijama nei VSDFV atsiliepimuose, nei Institucijos dokumentuose, tiek protokole Institucija pripažįsta, kad darbo sutartis buvo sudaryta, pranešimai buvo teikti, VSDFV tą patį pripažįsta. Šiuo atveju dėl pačios VSDFV, kodėl jie toliau tų duomenų neapdorojo, šiuo atveju, tai yra institucijos sprendimas, priimtas jau po pranešimų pateikimo – tai yra, ne nuo įmonės vadovo priklausanti aplinkybė ir šiuo atveju, jo, kaip įmonės vadovo, buvo pilnai išpildyta pilnai kaip yra nurodyta DK. Nelegalus darbas pagal įstatymą reiškia darbo santykių slėpimą ir nesąžiningą darbdavio elgesį. Jo situacija – priešinga. Jis pranešė VSDFV, nenuslėpė nei darbo santykių, nei atlygio, visus duomenis pateikė laiku ir tinkamai. Kaip ir minėjo, ta pati VMI yra priėmusi GPM deklaracijas, yra darbo sutartis rašytinė, darbuotoja taip pat neneigia, kad darbo sutartis buvo pasirašyta prieš darbą. Pranešimai VSDFV buvo pateikti, VSDFV to irgi nepaneigė. Šiuo atveju, kad VSDFV pati savo vidiniuose neregistruoja, tai direktorius L. J., tikrai VSDFV nevadovauja, o konstatuoti nelegalaus darbo nėra pagrindo, nes jis kaip vadovas atliko visas pareigas pagal DK. Darbo santykiai nebuvo slepiami ir visi veiksmai buvo atlikti taip, kaip numatyta DK. Teismų praktika ne kartą pabrėžė, kad šiuo atveju yra darbo sutartis, yra pranešimai apie darbo pradžią, atlikti pagal visi žingsniai pagal DK ir visą tai yra byloje. Darbo santykiai, kurie yra nagrinėjami, buvo nuo pat pradžių atlikti taip, kaip konstatuoja DK. Konstatuojant atsakomybę, nėra sudėties, nėra nei jo kaltės, nei kažkokių pažeidimų. Kalba yra aiški ir yra visi įrodymai, kad jis kaip direktorius atliko visus veiksmus taip, kaip numato DK visas įstatyme numatytas pareigas susijusias su darbo santykių pradžia ir pabaiga su susijusiu darbuotoju. Pranešimai buvo teikti tiek VMI, tiek VSDFV, klaidų nebuvo, darbo sutartis sudaryta prieš darbo santykius, pranešimas buvo prieš darbo santykius ir ta aplinkybė yra byloje. VSDFV nepateikė pačių deklaracijų turinio ir jų būsenų, vengė tai pateikti, teismas manė, kad to nereikia, bet akivaizdžiai aplinkybė yra patvirtinta, kad pranešimai buvo gauti VSDFV. Šiuo atveju, nei vienas dokumentas byloje nepaneigia jo atliktos pareigos, kad jis pranešė apie darbo pradžią tinkamai, lygiai taip pat buvo teikiami ir SAM pranešimai, ir atleidimo iš darbo pranešimai. Jis prašo panaikinti Institucijos nutarimą visiškai ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Jo atžvilgiu nėra jokios kaltės, o nelegalaus darbo faktas – nenustatytas ir faktiškai neegzistuoja. Yra darbo sutartį, yra savalaikis pranešimas, visas pateiktas deklaracijas VSDFV ir VMI yra GMP yra priimti (t. 1, b. l. 143-146, t. 2, b. l. 55-57, 64-65, 85-92, 116-118, 125-128).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas E. B. nurodė, kad buvo nuspręsta, kad įmonė nevykdo veiklos, prievolė mokėti mokesčius mokėti yra. Asmuo nevykdė. Skundžiamą Nutarimą prašoma palikti pilna apimtimi. VSDFV pateikė pažymas, kurios buvo išreikalautos L. J. prašymu, iš kurių faktas yra nustatytas, kad buvo teiktas pranešimas, asmeniui buvo žinoma, asmuo nieko nedarė, tiesiog piktybiškai teikė pranešimus ir bandė taip apeiti įstatymą. Duomenų teikimas yra tada, kai viena šalis teikia, kita priima. Institucija palaiko savo priimtą ir surašytą nutarimą. L. J. kaltė yra pilnai įrodyta, nes tokie pažeidimai gali būti atlikti tiek veikimu, tiek neveikimu, tiek tyčios forma, tiek netyčios, todėl prašo L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 85-92, 125- 128).
Teismo posėdžio metu apklaustos VSDFV specialistės L. D. ir A. G. paaiškino, kad iš VSDFV Panevėžio skyrius sistemų matyti, kad VSDFV siųstais dokumentais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susipažinta. Tiek pačio L. J. buvo siųsti skundai, kuriuos išnagrinėjo VSDFV, tiek su VSDFV priimtais sprendimais L. J. susipažino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo sudarytas įsiskolinimo mokėjimo atidėjimas. Vadovaujantis tuo sprendimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daryti mokėjimus pagal grafiką. Teritorinis skyrius turi teisę, kuomet draudėjas nesilaiko mokėjimo taisyklių ir per 30 kalendorinių dienų neišsprendžia susidariusios situacijos, stabdyti to sprendimo galiojimą ir pradėti išieškojimą kitomis priemonėmis. Apie šį sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo informuotas 2023 m. lapkričio 13 d., jog jeigu nebus pašalintos sprendimo grafiko pažeidimo aplinkybės, pats sprendimas neteks galios ir VSDFV imsis kitų veiksmų. Apie šitą sprendimą, kad sprendimas neteks galios dėl atidėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo supažindintas 2023 m. lapkričio 29 d. Visi sprendimai ir aplinkybės buvo teikiamos su dokumentais, kurie buvo siunčiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir nuolat prašoma pateikti papildomus dokumentus, netgi tuomet kai buvo pateiktas prašymas mokėti dalimis, kad reikalingi pateikti dokumentai, kurie nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kadangi buvo pažeistos minėto sprendimo sąlygos, buvo imtasi kitų veiksmų. Pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui skundą, kad buvo nedaryti mokėjimai nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. sausio 18 d. tam tikrais periodais kita bendrovė tai darė už UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet kai buvo patikrinti mokėjimai, buvo matoma, kad daro kita įmonė nepateikus prašymo arba nenurodžius, kad tai yra mokama už kitą įmonę. Pats VSDFV teritorinis skyrius neturi teisę savo valia nuskaityti už kitą įmonę mokėjimo, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodo nei prašymo papildomos informacijos, nei paskirtyje. Apie šią situaciją asmuo buvo informuotas papildomais raštais, kurie buvo prisegti prieduose, kad informacija buvo pateikta, kad turi būti pateiktas prašymas ir būtų galima užskaityti vienos įmonės mokėjimą už kitą. Taip nebuvo padaryta. Pats VSDFV negali taip savavališkai daryti tokių nuskaitymų. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo grafiko sprendimo buvo įspėta, kad jeigu nebus panaikintos aplinkybės, įmonė bus įtraukta į apdraustųjų VSDFV draudimo išmokų registrą kaip veiklos nevykdanti įmonė. 2023 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas sprendimas dėl veiklos nevykdymo fakto. Nuo šios sprendimo priėmimo dienos, sprendime buvo nurodyta sąlyga, kad draudėjui teikiamų socialinio draudimo pranešimo duomenys nuo šio sprendimo dienos negali būti priimami, kol neišnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo konstatuota, kad draudėjas veiklos nevykdo. Buvo didelė skola, atidėjimas, kurio pagrindas nebuvo sudarytas, nepateikė pagrindžiančių dokumentų. Dėl V. K. darbo nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo teiktas gegužės 7 d. pranešimas, bet buvo atmestas su prierašu „kad yra veiklos nevykdymas priimtas pagal 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atidėjimo priežastis - dėl veiklos nevykdymo fakto ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyksta aplinkybės, laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo. Tuo pačiu laikotarpiu šitie socialinio draudimo pažymėjimai yra pateikti per dokumentų valdymo sistemą ir jie į registrą nebuvo įrašyti dėl tų pačių aplinkybių, jie buvo gauti, bet neįrašyti. 2SD pranešimas apie asmenį buvo teiktas 2024 m. spalio 8 d., bet dėl tos pačios priežasties nebuvo priimtas - dėl veiklos nevykdymo fakto nustatymo. Bendrovė buvo pripažinta kaip turinti įsiskolinimų, todėl jos pranešimai kaip tokie nebuvo priimami iki tol, kol neįvykdys VSDFV sąlygų nurodytų pranešimuose. Kalbant apie V. K. pranešimą, asmuo visus sprendimus turėjo gauti per atitinkamą EDAS sistemą, o galutiniai sprendimai buvo siųsti pačiam vadovui bendrovės elektroniniu paštu. Tuo momentu, kai sprendimai buvo priimami, 2023 m. gruodžio 3 d. buvo gautas bendrovės vadovo prašymas išskirstyti skolą 12 mėnesių dalimis, tad gruodžio 5 d. VSDFV pateikė prašymą pateikti papildomus dokumentus, tų dokumentų asmuo nepateikė ir tada sausio mėnesį teritorinis skyrius gavo du skundus, į kuriuos pateikė visus paaiškinimus su visomis bylos aplinkybėmis ir minėtus skundus išnagrinėjo fondo valdyba. Visą laiką vyko bendravimas, buvo taip pat rašoma vadovui apie tai, kad mokėjimai nepasiekia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal skunde pateiktą informaciją tie mokėjimai nebuvo toliau daromi. Pats draudėjas turi atsakyti įstaigai ir patikrinti visų duomenis sistemoje. Dėl SAM pranešimų, tai 2024 m. birželio 19 d. buvo gautas toks pranešimas, tačiau neįrašytas į registrą dėl tų pačių minėtų aplinkybių. 1SD formą gali priimti tik tada, kai įvykdys kitas sąlygas, nurodytas atmetime. L. J. ignoravo pačias sąlygas, kurias VSDFV prašė vykdyti. Patys SAM pranešimai jie nebuvo su klaida, buvo nurodyta atmetimo sąlyga, kad nepanaikintos prieš tai nurodytos aplinkybės dėl mokėjimo grafiko nesilaikymo ir kol tos aplinkybės nebus panaikintos, tie SAM pranešimai nebus priimti. Ar 1SD pranešime buvo klaidų, tai nekeičia esmės. 1SD pranešimas buvo teiktas 2024 m. gegužės 7 d. ir jis atmestas su priežastimi, kad „pranešame, kad VSDFV Panevėžio skyrius priėmė 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą, nurodytas numeris, neįrašyti į registrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šios sprendimo priėmimo dienos, kol draudėjas neįvykdys duotų nurodymų ir neišnyks aplinkybės dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo“. Pranešimas 1SD buvo gautas per DVS, bet jis nebuvo įrašytas į registrą ir buvo atmestas su pirmiau paminėta žinute. Pasakyti, kuris veiksmas pirmiau užsifiksuoja programoje, ar gaunamas pranešimas ar atmetimas, nėra galimybės pakomentuoti. Kada asmuo pateikia formą ir ji neatitinka sąlygų, tiesiog įvyksta atmetimas nurodant klaidą pagal minėtas aplinkybes. Kas vyksta toliau VSDFV sistemoje, jie galime pateikti raštu ir paprašyti IT skyriaus, kad tai patikrintų, nes šiai minutei jie negali į tai atsakyti. VSDFV ėmėsi išieškojimo veiksmų, kuomet bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 30 dienų neįvykdė mokėjimo grafiko. Kiekvienas SD pranešimas buvo neįrašytas į registrą, nes yra veiklos nevykdymo faktas ir priimtas sprendimas. Nuo šio sprendimo dienos teikiami SD pranešimai negali būti įrašyti į registrą, nes yra veiklos nevykdymas. Minėtu laikotarpiu, L. J. teikiant pranešimus, įmonė nebuvo įvykdžiusi tų įsipareigojimų, dėl kurių būtų pranešimai tinkamai priimti (t. 2, b. l. 85-92).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 95 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2024 m. liepos 1 d., numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje L. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 7 d. sudarė rašytinę darbo sutartį su V. K.. Tarp darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojos V. K. buvo visi darbo sutarties požymiai – rašytiniu būdu buvo sulygta dėl darbo funkcijų atlikimo, paklusimas nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinas darbo pobūdis. Paminėtą aplinkybę įrodo byloje pateikta pati rašytinė darbo sutartis, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. sudaryta taikos sutartis, V. K. atliktų mokėjimų pavedimai, o taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. pateikti paaiškinimai (t. 1, b. l. 22-23, 29-31, 34-38, 41, 143-146, t. 2, b. l. 55-57, 64-65, 85-92, 116-118, 125-128). Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad L. J., kaip to reikalauja DK 42 straipsnio 2 dalis, 2024 m. gegužės 7 d. kreipėsi į VSDFV skyrių, pranešdamas apie V. K. įdarbinimą. Paminėtą aplinkybę patvirtina VSDF 2025 m. sausio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat tiek paties L. J., tiek VSDFV specialisčių teismo posėdžių metu pateikti paaiškinimai (t. 1, b. l. 86-88, 143-146, t. 2, b. l. 2-4, 55-57, 64-65, 85-92, 116-118, 125-128).
Pažymėtina, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. apeliavo į tai, jog pirmiau teismo aptartos aplinkybės neginčijamai paneigia jo veiksmuose Institucijos nustatytą nelegalaus darbo faktą. Antai, jis laikėsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, o vien tai, kad VSDFV jo pateiktą pranešimą apie V. K. įdarbinimą atmetė, jokiu būdu jo veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.
Teismas, šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktus argumentus įvertinęs tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, tiek teisinio reguliavimo aspektu, negali nesutikti su tuo, kad iš tikrųjų V. K. bylai aktualiu laiku su L. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo saistoma darbo sutartimi, o apie šio asmens įdarbinimą taip pat buvo pranešta VSDFV atitinkamam skyriui. Kita vertus, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad Institucijos priimtas ir skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. veiksmai nepasižymėjo ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtimi. Šiam teismo vidiniam įsitikimui yra itin svarbūs ankstesni UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniai santykiai, susiklostę su VSDFV.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, taip pat teismo posėdžio metu pateiktų VSDFV paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo pripažinta nevykdančia veiklos ir įrašyta į Nevykdančių veiklos draudėjų sąrašą iki tol, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV biudžetui buvo skolinga už ne mažiau kaip tris praėjusius kalendorinius mėnesius iš eilės ir nesikreipė dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei iki reikalavime nurodyto termino nepateikė veiklą įrodančių dokumentų. Apie priimtą sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (t. 1, b. l. 86-88, t. 2, b. l. 2-4). Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės pats administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. neginčijo, kartu pripažinęs, kad iš tikrųjų toks VSDFV sprendimas buvo priimtas, jam žinomas ir jis su juo nesutiko bei šį ginčijo (t. 1, b. l. 143-146, t. 2, b. l. 55-57, 64-65, 85-92, 116-118, 125-128).
Taigi, kaip matyti iš pirmiau teismo aptartų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 29 d. VSDFV sprendimu buvo pripažintina nevykdanti veiklos, o šios bendrovės vadovui apie priimtą sprendimą buvo žinoma. Tačiau nepaisant minėtos aplinkybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo aptariamo sprendimo priėmimo iki bylai aktualaus laikotarpio jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į sprendimu keliamų reikalavimų įvykdymą, nesiėmė, ko pasėkoje ir bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikoma nevykdanti veiklos. Nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 29 d. VSDFV sprendimo priėmimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas VSDFV teikė socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, kurie nebuvo priimami dėl tos pačios priežasties – dėl priimto sprendimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti nevykdančia veiklos. Iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. pateiktos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV elektroninės paskyros matyti, kad socialinio draudimo pranešimai buvo atmetami dėl klaidų, įskaitant ir pastarojo 2024 m. gegužės 7 d. pateiktą pranešimą apie V. K. įdarbinimą (t. 1, b. l. 43-44, 133-138).
Bylos nagrinėjimo teisme metu L. J., aptardamas šiuos jo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu VSDFV priimamus sprendimus nepriimti jo teikiamų dokumentų, nurodė, kad toks VSDFV elgesys jam yra nesuprantamas, jis su juo nesutinka ir nepritaria tam, kad paminėta įstaiga kištųsi į jo vykdomą veiklą. Kita vertus, pats L. J. neginčijo, kad jam yra žinomas jo VSDFV siunčiamų dokumentų nepriėmimo faktas, tačiau tai, pasak jo, neturėjo trukdyti V. K. įdarbinimui (t. 1, b. l. 143-146, t. 2, b. l. 55-57, 64-65, 85-92, 116-118, 125-128).
Sugretinus pirmiau paminėtas ir rašytinės bylos medžiagos pagrindu nustatytas aplinkybes, o būtent – L. J. vadovaujamos bendrovės 2023 m. gruodžio 29 d. įvykusį pripažinimą dėl veiklos nevykdymo, su paties L. J. pateiktais paaiškinimais ir pirmiau paminėta rašytine bylos medžiaga nustatytais pastarojo konkliudentiniais veiksmais – sistemingai, nepriklausomai nuo pirmiau priimto sprendimo, teikiamais ir nepriimamais socialinio draudimo dokumentais, akivaizdu, kad L. J., prieš 2024 m. gegužės 7 d. besikreipdamas į VSDFV, suvokė, kad toks jo kreipimasis tinkamų rezultatų nepasieks. Teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad L. J., VSDFV 2024 m. gegužės 7 d. teikiant pranešimą apie V. K. įdarbinimą, buvo suprantama, kad toks pranešimas nebus priimtas, kadangi jo vadovaujama bendrovė, su kuria V. K. sudarė darbo sutartį, buvo laikoma nevykdanti veiklos.
Kaip buvo paminėta pirmiau, nagrinėjamu atveju nepaneigtina, jog L. J. VSDFV apie V. K. įdarbinimą informavo dieną iki šios faktinio darbo pradžios. Kita vertus, įvertinus šį pastarojo atliktą veiksmą su pastarojo suvokimu apie jo vadovaujamos bendrovės pripažinimą kaip veiklos nevykdančią, akivaizdu, kad tokiu būdu buvo atliktas išimtinai formalus veiksmas, kuris būtinų pasekmių nesukėlė. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuotas VSDFV teritorinis skyrius, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, sudaryti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, kas nagrinėjamu atveju nebuvo pasiekta, kadangi L. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo VSDFV pateiktas pranešimas, buvo teikiamas jau žinant šio pranešimo pateikimo rezultatus, - jo atmetimą dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė buvo pripažinta nevykdanti veiklos. Todėl vien tai, kad L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, formaliai VSDFV informavo apie V. K. įdarbinimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis tinkamai įgyvendino jam keliamus darbo teisinių santykių reikalavimus. Anaiptol, pastarojo pasirinktas VSDFV informavimo būdas, o būtent pranešimo apie asmens įdarbinimą pateikimas net ir tuo metu, kai tokių pranešimų ši įstaiga nepriima ir asmeniui apie tai yra žinoma, patvirtina, kad pranešimas VSDFV buvo pateiktas nesilaikant DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų, o šios aplinkybės sugretinimas su pirmiau teismo neginčijimai nustatytu V. K. darbo faktu, neleidžia abejoti, kad L. J. padarė Institucijos Nutarime numatytą administracinį nusižengimą.
Teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, taip pat nenustatė pagrindo pripažinti, kad Institucijos pastarajam parinktos ir paskirtos administracinės nuobaudos dydis – 3 000 Eur yra neproporcingas ir neteisingas. Anaiptol, kaip matyti iš L. J. charakterizuojančių duomenų, jis itin daug kartų yra baustas administracine tvarka ir jam paskirų baudų neapmoka (Administracinių nusižengimų registro išrašą už 5 metus sudaro net 66 lapai) (t. 2, b. l. 129-161). Be kita ko, pastarojo administracinė atsakomybė yra sietina ir su jo vadovaujamų bendrovių, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kuri pasireiškė ne tik iki šioje byloje aptariamų įvykių, bet ir po jų. Kas akivaizdžiai patvirtina, kad asmeniui taikomos administracinės nuobaudos pastarojo pasirinkam elgesio modeliui įtakos nedaro ir jo nekeičia.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo bei protingumo principais, pripažįsta, kad ir ši Institucijos skundžiamo Nutarimo dalis, yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti tiek paties L. J. asmenybę, tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Taigi, apibendrinus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, jog Institucija, pripažindama, kad L. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei pritaikė faktines aplinkybes atitinkantį teisinį reguliavimą, taip pat paskyrė proporcingą tiek padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę atitinkančią galutinę administracinę nuobaudą, todėl skundžiamas Nutarimas paliktinas galioti, o L. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą atmesti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus E. B. 2025 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.