Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nagrinėdama Ž Č, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Č. kaltinamas tuo, kad 2016-10-19 apie 21.40 val., viešoje vietoje, Žemynos g. 16, Vilniuje, gėrė alkoholinį gėrimą alų „Karpackie“ 5,0 proc. alkoholio konc., iš 0,5 litro skardinės.

Ž. Č. paaiškino, kad dėl pažeidimo nesutinka, nes negėrė (b.l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai, nes esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumai užkerta kelią tolimesnei teisenai.

Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas “offence” reiškia “teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Reiškia, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, kaip minėta, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teismai, aiškindami ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t.y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltes nustatymui.

Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atveju, kuomet administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tokiu atveju, teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai - nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trukumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Tačiau teismų praktikoje taip pat yra pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, teismas turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trukumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali. Remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama, nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje ATP-223-487/2015).

Teismas pažymi, kad teismui pateiktoje byloje, tik tai administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos galimo teisės pažeidimo aplinkybės. Kokiais duomenimis remiantis yra surašytas šis protokolas, iš bylos nėra žinoma.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pats, byloje traukiamas administracinėn atsakomybėn, asmuo neigia padaręs priešingą teisės reikalavimams veiką. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pateikiami įrodymai remiantis kuriais yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas sprendžia, kad tai yra pripažintina trūkumu, kliudančiu bylą nagrinėti teisme ir šį trukumą teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali.

Esant šioms aplinkybėms, siekiant teisingai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga Ž. Č. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga grąžinti jį surašiusiai institucijai, trūkumams šalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktu, Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu, teismas,-

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-15856-865/2016, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 3 dalyje kaltinamas Ž Č, perduoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriui protokolo trūkumams ištaisyti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.