- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-281/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. R. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad jis kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 5 d., po pietų, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. T. Ž. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ranka mažiausia du smūgius į galvą V. T. Ž., padarydamas galvos sumušimą, nuo ko V. T. Ž. 2010 m. lapkričio 6 d. mirė, tai yra tyčia nužudė kitą žmogų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi R. R. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog R. R. kaltinamas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra nevedęs, jo nesaisto šeimyniniai įsipareigojimai, teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, yra pagrindas manyti, kad R. R., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės bei bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas R. R. yra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų sąrašą, ir įvykdyta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, sekančią dieną po teismo priimto nuosprendžio kitoje byloje, R. R. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teismo nuomone, yra taip pat pagrindas manyti, kad R. R. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. R. skundu prašo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę. Kaltinamojo teigimu, jis jokio nusikaltimo nepadarė ir yra nekaltas, dėl to jį laikyti suimtą ilgiau kaip metus, yra neteisinga ir netikslinga. Paleistas iš suėmimo jis deklaruotų savo gyvenamąją vietą, dalyvautų teisme, rūpintųsi mažamečiu vaiku.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. R. gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. R. skundas atmestinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. R. dalyvavo kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padaryme. Tie duomenys išdėstyti ir byloje surašytame kaltinamajame akte. Taigi kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir jos termino pratęsimui BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas tikrai buvo.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.
Tokios sąlygos skirti kaltinamajam suėmimą šioje byloje yra. R. R. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra nuo 7 iki 15 metų. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant įstatymo numatytam suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindui, šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas R. R. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus ir juos pakankamai motyvavo.
R. R. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, o nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalies vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šiuo atveju, jau pats nusikaltimo, kuriuo R. R. kaltinamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Be to, teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeiminiais santykiais, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės pagrįstai sustiprino teismo manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas – manymas, kad laisvėje R. R. darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, taip pat pagrįstas bylos duomenimis, kaip to reikalauja BPK 122 straipsnio 4 dalis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstama veika, kurios padarymu R. R. kaltinamas, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už ją baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pagal bylos duomenis jis anksčiau jau buvo ne vieną kartą teistas, teistumas nėra išnykęs. Nusikaltimą, kurio padarymu dabar kaltinamas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, kad jis linkęs nusikalsti, o teismo jam skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracinėmis nuobaudomis. Todėl apygardos teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei turimais duomenimis, atsižvelgęs į nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas R. R., pobūdį, jo asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad esant R. R. laisvėje yra pagrindas manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Įvertinus visas šias aptartas aplinkybes teismas BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus nustatė pagrįstai.
Pagrindinis kaltinamojo skundo argumentas, kad jis nužudymu kaltinamas nepagrįstai, nes šio nusikaltimo nepadarė. Skundo argumentai dėl jo kaltės šioje baudžiamojo proceso stadijoje iš viso nesvarstomi, nustatyti, ar asmuo kaltas ar nekaltas, gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.
R. R. skunde dar nurodo, jog jis nori rūpintis savo mažamečiu sūnumi. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jis niekur nedirbo, tik girtavo, yra ne kartą baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, buvo ne vieną kartą teistas už savanaudiškų nusikaltimų padarymą, kurie iš esmės ir buvo jo pragyvenimo šaltinis, todėl vargu, ar jis pasirūpintų savo mažamečiu vaiku. Be to, byloje nėra duomenų, kad nebūtų kam pasirūpinti vaiku.
Kaltinamojo prašymas paskirti jam kitą kardomąją priemonę iš viso negali būti tenkinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punkte išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.
Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti suėmimo taikymo trukmės terminai taip pat nepažeisti, nes byla jau nagrinėjama teisme.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kaltinamojo R. R. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.