- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-8362-818/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07663-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje nedalyvaujančio D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S., 2015-05-27 apie 17.28 val., Vilniuje, Eišiškių g., vairavo automobilį „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (konstatuotas 0.81 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus atstumo, kliudė priekyje sustojusi automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, vairuotojas nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento. Šiais veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta D. S. nedalyvaujant, kadangi jis, būdamas pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į jos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, todėl darytina išvada, kad D. S. vengia atvykti į teismą (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
D. S. 2015-05-27 duodamas paaiškinimą policijos pareigūnui nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažįsta, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį. Pasak D. S. automobilis „Opel Astra“ priklauso jo tėvui A. S. ir šią transporto priemonę jis vairavo neturint tėvo leidimo.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Opel Astra“ v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso jam. Liudytojo teigimu sūnus D. S. be leidimo paėmė automobilį bei su juo važinėjo Vilniuje, kur sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas automobilis. D. S. vairuotojo pažymėjimo neturėjo.
Pažeidėjo D. S. kaltė, įvykdęs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr. 10P-31387551-15, policijos pareigūno O. G. tarnybiniu pranešimu bei eismo įvykio vietos schema, alkotesterio Drager Alcotest 6810 kvito duomenimis, kur pažeidėjui konstatuotas 0.81 prom. girtumas, patikrinimo Nr. 937, alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 0000280, kita bylos rašytinė medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
D. S. veika atitinka ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 1 d., sudėti, pažeidėjas baustinas.
Pažeidėjo D. S., atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybę sunkinančią aplinkybę laikytinai tai, kad pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
D. S. padarė vieną pavojingiausi administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas
girtumas (arba neblaivumo patikrinimo vengimas), yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N15-18/2007).
Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas..
Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 1 d., padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad automobilis „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso jam ir leidimo vairuoti šią transporto priemonę savo sūnui D. S. jis niekada nedavė, nes pastarasis neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, transporto priemonės konfiskavimas negalimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., 286 str. - 287 str., teismas,-
nutarė:
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 1449 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų baudą ir be transporto priemonės konfiskavimo.
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirti 15 (penkiolika) eurų baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – 1449 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų baudą ir be transporto priemonės konfiskavimo.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 N. B. AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.