- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-527-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44246-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- E. S., I. S.
- Ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje bylos pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, ir atsakovės I. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. S. (toliau ir ieškovas)ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2486-859/2016 dalyje dėl šalių dalyje dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, taip pat pakeisti minėtą sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovės I. S. (toliau ir atsakovė) vaikų išlaikymą, mokamą po 140 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo aplinkoje vaikams sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškovu bei išlaikymo priteisimas iš atsakovės, šiuo metu labiausiai atitiktų vaikų interesus.
4. 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, nurodė, kad taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią, prašė ją patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 5 punkte, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, skundžiama 2020 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.
6. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2485-859/2016 nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu. Šalys taip pat susitarė dėl konkrečios atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Taikos sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad kiekviena šalis praleidžia su vaikais po pusę kiekvienų moksleivių atostogų, t. y. poriniais metais pirmąją pusę moksleivių atostogų su vaikais praleidžia motina, neporiniais – tėvas. Teismo posėdžio metu šalys patikslino, kad poriniais metais antrąją pusę moksleivių atostogų su vaikais praleidžia tėvas, neporiniais metais – motina. Taikos sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes tėvai dalijasi pusiau, atsižvelgdami į 2.2 punkte nustatytą bendravimo grafiką žiemos ir pavasario atostogų metu. Teismo posėdžio metu šalys patikslino, kad nurodytas šventes vaikai švęs su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu leis atostogas, kaip numatyta Taikos sutarties 2.2 punkte. Taikos sutartimi šalys taip pat sulygo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, t. y. kad atsakovė kiekvienam nepilnamečiam vaikui teiks išlaikymą po 120 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas E. S. (tolia ir apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
8. Nurodo, kad, atsakovė I. S. neužtikrina nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos, vaikai nuolat patiria psichologinį smurtą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi, ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
13. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 522/2012).
14. Nagrinėjamu atveju šalys pareiškė norinčios bylą baigti taikiai, pateikė abiejų šalių 2020 m. sausio 21 d. pasirašytą taikos sutartį. Nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą. Kaip matyti iš taikos sutarties 1 punkto šalys susitarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 2485-859/2016 nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu. Šalys taip pat susitarė dėl konkrečios atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Taikos sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad kiekviena šalis praleidžia su vaikais po pusę kiekvienų moksleivių atostogų, t. y. poriniais metais pirmąją pusę moksleivių atostogų su vaikais praleidžia motina, neporiniais – tėvas. Teismo posėdžio metu šalys patikslino, kad poriniais metais antrąją pusę moksleivių atostogų su vaikais praleidžia tėvas, neporiniais metais – motina. Taikos sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventes tėvai dalijasi pusiau, atsižvelgdami į 2.2 punkte nustatytą bendravimo grafiką žiemos ir pavasario atostogų metu. Teismo posėdžio metu šalys patikslino, kad nurodytas šventes vaikai švęs su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu leis atostogas, kaip numatyta Taikos sutarties 2.2 punkte. Taikos sutartimi šalys taip pat sulygo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, t. y. kad atsakovė kiekvienam nepilnamečiam vaikui teiks išlaikymą po 120 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės.
15. Tačiau apelianto teigimu, taikos sutartis prieštarauja esminiams nepilnamečių vaikų interesams, nes atsakovė neužtikrina vaikams saugios aplinkos. Jos namuose nuolat smurtaujamą prieš pačią atsakovę, vaikai patiria psichologinį smurtą. Apelianto teiginių atsakovė nepaneigė.
16. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi, apeliacinės instancijos teismui konstatavus galimą nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą, teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, ir perduoda šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.