Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1096-656/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
2S-1096-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01329-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
R. B., E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-1096-656/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01329-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) E. G. - Bručienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., E. G. – B., antstolė D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas išieškotojas A. K. pateikė prašymą nustatyti skolininko R. B. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad antstolė D. M., vykdanti vykdomąją bylą Nr. 0012/09/01239 pagal Vilniaus m. 19 notarų biuro 2009-03-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MK-1113/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. B. pareiškėjo naudai, areštavo skolininko sutuoktinės E. G. –B. vardu atidarytas banko sąskaitas, kuriose iš viso 1422,57 Eur, taip pat nustatyta, jog skolininko sutuoktinė dirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašo nustatyti, kad E. G. – B. gaunamose pajamose iš jos darbinės ar intelektinės veiklos ir banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ½ dalis yra R. B..

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi A. K. pareiškimą tenkino iš dalies. Nurodė, kad teismui nepateikta duomenų, kad skolininkas turi asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 str.). Suinteresuotojo asmens E. G.-B. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. B. ir E. G.-B. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikė, kad šių suinteresuotųjų asmenų turtinės teisės į E. G.-B. darbo užmokestį yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dėl to nustatė, kad skolininkui R. B. priklauso turtinės teisės į ½ dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio (CK 3.110 str., CPK 667 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti, jog R. B. priklauso ½ dalis E. G. (B.) banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, tačiau teismas prašymą šioje dalyje atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo E. G. – B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, nustatant, kad R. B. priklauso turtinės teisė į ¼ dalį sutuoktinės darbo užmokesčio.

Atskirojo skundo argumentai:

Nutartis neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų, pažeidžia apeliantės nepilnamečių vaikų interesus. Jos tvirtinimu, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes: ji kartu su sutuoktiniu negyvena, santuoka faktiškai yra iširusi; ji viena augina du nepilnamečius vaikus; gaunamos pajamos – 159,29 Eur, kurių neužtenka vaikams išlaikyti, todėl materialiai padeda mama bei sesuo; sutuoktinio prievolė atsiradusi iki santuokos sudarymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį.

Byloje nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2009-03-09 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1113 dėl 2550,08 Eur bei vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš R. B. išieškotojo A. K. naudai (v.b.l. 2, 7). Antstolė 2015-11-24 patvarkymu areštavo skolininko R. B. turtines teises į sutuoktinės E. G.-B. darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto ir turtinių teisių (darbo užmokesčio), esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalies nustatymo (v.b.l. 134).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, pateiktą prašymą tenkino (CK 3.117 str. 1 d.). Apeliantė nekvestionuoja, kad jos gaunamos pajamos yra jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant sutuoktiniui ¼ dalį, o jai ¾ dalis. Jos manymu teismas, nustatydamas lygias sutuoktinių turto dalis, pažeidė tiek apeliantės, tiek jos nepilnamečių vaikų interesus. Pagrindiniai nurodomi argumentai: ji kartu su sutuoktiniu negyvena, santuoka faktiškai yra iširusi; ji viena augina du nepilnamečius vaikus; gaunamos pajamos – 159,29 Eur, kurių neužtenka vaikams išlaikyti, todėl materialiai padeda mama bei sesuo; sutuoktinio prievolė atsiradusi iki santuokos sudarymo.

Nors apeliantė tvirtina, kad su sutuoktiniu kartu negyvena, viena išlaiko nepilnamečius vaikus, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Nėra duomenų, kad skolininko R. B. ir E. G. – B. sudaryta santuoka būtų nutraukta ar apeliantė būtų kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka nėra nutraukta ir santuokoje įgytas turtas nepadalintas, apeliantės nurodyti teiginiai apie jos ir vaikų interesų pažeidimą yra nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo atveju sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo. Todėl sprendžiant kreditorių prašymus dėl turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, pagal CPK 667 straipsnio nuostatas vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį keisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas