Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria A. M. skundas tenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2013-04-03 nutarimas teisės pažeidimo byloje Nr. 07-13-7430138 pakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūno 2013-04-03 nutarimu A. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. už tai, kad jis vairuodamas automobilį, nesustojo prie kelio ženklo Nr. “204.STOP“ prieš geležinkelio pervažą, skirta nuobauda – 500 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde administracine tvarka nubaustas A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, dėl to jį nepagrįstai paliko galioti 2013-04-03 nutarimą, kuriuo jis pripažintas padaręs ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. M. padarė jam inkriminuotą ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, apylinkės teismo posėdžių metu kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų R. D., E. Č. duoti parodymai, ATP protokolas, pažeidėjo rašytinis pasiaiškinimas jame ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojais apklaustų R. D. ir E. Č. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino R. D. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai R. D. ir E. Č. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats A. M..

Iš administracinio teisės pažeidimų bylos duomenų visumos matyti, kad policijos pareigūnai R. D. ir E. Č. 2013-04-02 stovėjo kairėje pusėje kelyje link Daugėlaičių, tuoj pat už pervažos. Pareigūnų teigimu, A. M. važiavo nuo Karčemų link Daugėlaičių, prie pervažos sulėtino greitį, bet nesustojo prie „Stop“ ženklo. Pareigūnas R. D. parodė, kad buvo pakankamai vietos apvažiuoti stovintį dirbančių darbininkų automobilį ir sustoti prie ženklo, tačiau A. M. to nepadarė. A. M. administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėjo, kad aplenkė pervažoje stovėjusią mašiną ir nesustojo prie „Stop“ ženklo.

Kelių eismo taisyklių 175 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Taisyklių 7 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas numato eismo dalyvių pareigą paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, o 171 punktas – taisyklę, kad vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms. Apeliantas savo skundo argumentus grindžia būtent šiomis teisės normomis, apelianto nuomone, pervažoje dirbusių geležinkelio darbuotojų signalas, leidžiant važiuoti, yra privalomas vairuotojui ir šalina jo atsakomybę nesustojus prie „Stop“ ženklo. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika formuota ta linkme, kad tais atvejais, kai geležinkelio pervažose fiksuojamas gedimas, klaidingai veikia pervažų signalizacija, pervažos remontuojamos ir transporto priemones praleidinėja įgaliotas pareigūnas, vairuotojai neatsako pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso normas už pervažos kirtimą degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reguliuotojo signalas neatleidžia vairuotojo nuo pareigos sustoti prieš kelio ženklą „Stop“. Šio ženklo įrengimo prieš geležinkelio pervažas tikslas – įsitikinti vairuotojui, kad geležinkelio pervažos kirtimas saugus, kad jis nesukels pavojaus nei sau, nei kitoms transporto priemonėms bei eismo dalyviams. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą nė vienas byloje apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) nepatvirtino matę, kad pervaža būtų reguliuojama už kelių priežiūrą atsakingos institucijos įgalioto pareigūno, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina šią pažeidėjo poziciją kaip gynybinę.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. nutartį A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, pasisako, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu šiurkštus, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimo, pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 10 punktas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė ne pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta nuobauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas asmeniui reikalingas padėti dirbti ūkyje, taip pat nelaikytina svarbia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jos švelninti. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 125 str. redakcija numatė minimalią 500 litų baudą, Radviliškio rajono apylinkės teismas, paskirtą baudą sumažindamas iki 300 litų, pritaikė minėto straipsnio 2010 12 14 įstatymu Nr. XI-1223 patvirtintą (nuo 2011 03 01) redakciją, kuri nuo 2012-01-01 nebegaliojo, t. y. nepagrįstai sušvelnino nubaustojo teisinę padėti, tačiau dėl šios klaidos skundas nepaduotas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nubaustojo teisinės padėtis. Dėl to Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.