Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-29 · Byla Nr. A2.6.-8958-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
A2.6.-8958-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08256-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
J. B.
Advokatai
Valentinas Račys
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8958-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08256-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui J. B.,jos atstovui advokatui Valentinui Račiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2015 m. gegužės 6 d., apie 11:38 val., Lvovo g. 25, Vilniuje, vairuodama automobilį OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Taip J. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, jog važiavo į parduotuvę, įvažiavo į antžeminę aikštelę. Atbula važiuodama atsitrenkė į VW automobilį. Kadangi jos automobilis dyzelinis, aplinkui daugiau automobilių važiavo, tad ji nejuto susidūrimo. Jos automobilis tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės draudimu, ji alkoholio nevartoja, jei būtų jautusi, būtų pasilikusi. Kai ją rado, ji buvo išvykusi, bet grįžusi pati savanoriškai susisiekė su tyrėja, pristatė savo automobilį. Ji gyvena užmiestyje, todėl automobilis jai reikalingas važinėti į darbą, be to, jis reikalingas vežioti anūkus, todėl prašo neatimti teisių, taip pat, pagal galimybes mažinti baudą.

Savo 2015-06-09 rašytiniame paaiškinime J. B. nurodė, kad 2015-05-06 su mašina OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo antžeminėje aikštelėje, ko pasėkoje darant atbulinį manevrą kliudė kitą mašiną, dėl antžeminės aikštelės ir mašinos garsų negirdėjo kliudant kitą mašiną, iš įvykio vietos pasišalino ir labai gailisi tai padariusi, viskas įvyko Lvovo g. 25.

Nukentėjusiojo V. I. 2015-05-06 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2015-05-06, 09.00 val., paliko automobilį VW PASSAT „Vilniaus verslo uosto“ (Lvovo g. 25) antžeminiame parkinge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 12 val. rado automobilį apgadintą, priekinis kairys sparnas. Kreipėsi į apsaugą, rastas kaltininkas. Iškviesti policijos pareigūnai. Filmuota video medžiaga yra saugoma pas Verslo uosto apsaugos darbuotojus. Aiškiai matosi, jog kaltininko automobilis, valstybinis Nr. yra (duomenys neskelbtini) Automobilis draustas BTA draudime.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio specialisto R. Č. 2015-05-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-05-06, apie 15.00 val., dirbdamas kartu su specialiste M. S. iš VPK OVS gavo nurodymą vykti Lvovo g. 25, kur apgadintas automobilis VW, (duomenys neskelbtini) Atvykus į vietą į juos kreipėsi VW vairuotojas, kuris paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis OPEL, (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, jo automobilis stovėjo Lvovo g. požeminiame parkinge. Kadangi įvykio vieta yra filmuojama, nuėjus pas apsaugą peržiūrėjo vaizdo įrašą, kur aiškiai matosi, kaip OPEL vairuotoja, važiuodama atbula atsitrenkė į VW automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad reikia oficialaus rašto norint gauti vaizdo įrašą, o įrašas bus išsaugotas. Kreiptis Lvovo g. 25, VERSLO UOSTAS. Kitų liudininkų nėra.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad automobiliui OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-06-09 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-1409/468 ir fotolentelėse užfiksuota transporto priemonių VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis sparnas kairėje pusėje, ant automobilio nėra likusių pašalinių dalelių, OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, pašalinių dalelių nėra. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis sutampa.

Byloje esančiame 2015-05-06 vaizdo įraše užfiksuota, kaip 11.38 val. OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, antžeminėje parkavimosi aikštelėje, pirmame aukšte, važiuodama atbula atsitrenkia į stovintį baltos spalvos automobilį VW PASSAT, nuo smūgio tiek automobilis VW PASSAT, tiek ir OPEL CORSA, sujuda. Tada automobilis OPEL CORSA pavažiuoja šiek tiek į priekį, tada atgal ir iš parkavimo aikštelės išvažiuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad J. B. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino visiškai.

Pačios J. B. tiek rašytiniai, tiek teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys, tai yra nukentėjusiojo V. I. 2015-05-06 rašytinis paaiškinimas, policijos pareigūno R. Č. 2015-05-06 tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, Eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, 2015-06-09 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas bei fotolentelės patvirtina, kad J. B. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai yra ji, 2015 m. gegužės 6 d., apie 11:38 val., Lvovo g. 25, Vilniuje, vairuodama automobilį OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. J. B. pati neneigia, jog vairavo automobilį OPEL CORSA ir važiuodama atbula kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei J. B. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta su nukentėjusiuoju dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. B. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. B. pažeidė KET 222 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos nuvažiuoti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti - policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

J. B. nurodo, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau teigia, jog susidūrimo su kitu automobiliu ji nejuto, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip J. B., vairuodama automobilį OPEL CORSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antžeminėje parkavimosi aikštelėje važiuodama atbula atsitrenkia į stovintį baltos spalvos automobilį VW PASSAT, ir kaip nuo smūgio tiek automobilis VW PASSAT, tiek ir OPEL CORSA, sujuda, o po susidūrimo J. B., neišlipusi iš automobilio pavažiuoja šiek tiek į priekį, po to atgal ir iš parkavimo aikštelės išvažiuoja. Iš vaizdo įrašo matyti, jog J. B. atbula važiuoja tiesiai į stovintį baltos spalvos automobilį OPEL CORSA, kitų automobilių ar kitokių kliūčių toje vietoje nėra. Tokios užfiksuotos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kontaktas su kitu automobiliu turėjo būti aiškus ir jį J. B. turėjo pajusti. Be to, kaip matyti iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių, automobiliams padaryti nors ir nedideli, tačiau pastebimi apgadinimai. Nors ant automobilio OPEL CORSA kairės pusės galinio bamperio matyti tik apibrozdinimai, tačiau automobiliui VW PASSAT padaryti žymesni apgadinimai, o būtent įlenktas šio automobilio priekinis sparnas kairėje pusėje. Teismo vertinimu, esant tokiems automobilių apgadinimams, jų pobūdžiui kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog J. B., vairuodama automobilį ir važiuodama atbula turėjo matyti, jog artėja prie stovinčio baltos spalvos automobilio VW PASSAT ir pajutusi kažkokį smūgį ar išgirdusi kažkokį garsą, nors ir nežymų, būdama pakankamai patyrusi, apdairi ir rūpestinga vairuotoja, galėjo ir turėjo suvokti, jog manevruodama arti kitos transporto priemonės galėjo padaryti tam tikrus pažeidimus, dėl ko turėjo sustoti ir patikrinti, ar manevruodama nekliudė kito automobilio. Nors po kontakto tarp automobilių J. B. nebuvo išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, ši aplinkybė neįrodo, jog J. B. kontakto nejautė, kadangi, kaip matyti iš jos paaiškinimų, ji neneigia, jog kažkokius garsus ji visgi girdėjo (aikštelės, kitų automobilių). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog J. B. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad ji kliudė būtent kitą automobilį, kuris buvo apgadintas. Visgi ji įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. B. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus, tai yra J. B. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. B. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį išvažinėjant atbulai iš parkavimosi vietos, kur transporto eismas nėra intensyvus), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad J. B. vairavo automobilį būdama neblaivi, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad automobiliams iš esmės padaryti nedideli apgadinimai, kad J. B. nevengė atsakomybės, nesislėpė, pati susisiekė su tyrėja, pristatė automobilį, apgadinimų pėdsakų neslėpė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. B. – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, gaunamos pajamos nėra didelės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju J. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jai skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. B. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jai paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 200 € (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys