Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D., atstovaujančios nepilnamečio globotinio D. R. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą bei išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio globotinio D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po jo motinos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. R., gim. (duomenys neskelbtini) motina V. B. 2023 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi D. R. buvo nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatine globėja paskirta pareiškėja S. D.

Mirusiosios V. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su pastatais (gyvenamuoju namu ir priklausiniais), esantys (duomenys neskelbtini). Notaro pavedimu antstolis Aleksandras Ščiukinas 2023 m. vasario 8 d. sudarė palikėjos V. B. paveldimo turto apyrašą, nurodant, kad paveldimo turto vertė yra 40 095,75 Eur, o skoliniai įsipareigojimai 37 330,57 Eur. V. B. palikimą yra priėmę A. B. (sutuoktinis) ir L. B. (dukra, gim. (duomenys neskelbtini).

Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. <...> Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina kitiems asmenims, yra tai, jog įpėdinis palikimo nepriėmė. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Termino praleidimo pasekmės nustatytos CK 5.57 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Toks teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja, kad palikimo nepriėmimas ir palikimo atsisakymas per įstatyme nustatytą terminą sukelia tas pačias teisines pasekmes – toks įpėdinis pasitraukia iš paveldėjimo teisinių santykių (CK 5.60 straipsnio 2 dalis).

Taigi palikimo atsisakymas, praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, nesukels pareiškėjos globotiniui D. R. teisinių pasekmių, nes toks įpėdinis (per jį atstovaujančius asmenis) per šį terminą sąmoningai nepriėmęs palikimo savaime išreiškė valią neįstoti į paveldėjimo santykius. Šis terminas laikytinas pasibaigusiu ir atsižvelgus į aplinkybę, kad iki 2023 m. liepos 25 d. (S. D. buvo paskirta D. R. globėja tik 2023 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi) D. R. faktiškai negalėjo įgyvendinti savo pavelėjimo teisių.

Teismui, veikiant nepilnamečio vaiko interesais, išsireikalavus duomenis iš Antstolių informacinės sistemos registro, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 100 proc. akcijų patenka į paveldimo turto masę, atžvilgiu vykdomi išieškojimai, bendrai 71 895,55 Eur sumai. Todėl sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad atsižvelgus su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus paveldimo turto vertė ir įsipareigojimų dydis yra net didesni nei paveldimo turto vertė. Be to palikimas, jį priėmus ir D. R., būtų dalijamas tarp trijų asmenų, kad neabejotinai apsunkintų paveldėto nekilnojamojo turto ir įmonės, kuriems reikalinga pastovi priežiūra ir finansinės investicijos, administravimą. Taip pat D. R. nustačius globą, jam gyvenant pas globėjus, bei nesant susijusius giminystės ryšiais su palikimą priėmusiu A. B. (kitas palikimą priėmęs asmuo yra L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), būtų apsunkintos galimybės D. R. (šiuo metu per globėją) įgyvendinti savo, kaip turto bendrasavininkio teises. Taigi palikimo priėmimas esamoje situacijoje prieštarautų nepilnamečio interesams.

Kadangi palikimo atsisakymas praėjus trijų mėnesių terminui (net ir jį formaliai atnaujinus) nesukels teisinių pasekmių, kurios faktiškai jau yra atsiradusios, o tebus perteklinis formalumo atlikimas, prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos atstovė, kreipdamasi į teismą, pareiškimą apmokėjo 55 Eur žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad ypatingos teisenos bylose (t. y. ir bylose dėl praleisto termino atnaujinimo) mokamas žyminis mokestis. Pareiškėja dėl teismo leidimo išdavimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista – CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos pagrindinis prašymas – teismo leidimo išdavimas, o praleisto termino atnaujinimas yra betarpiškai susijęs su šiuo prašymu, t. y. neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo negalėtų būti sprendžiamas ir pagrindinis klausimas (teismo leidimo išdavimo), tai, kad pareiškėja prašo leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, t. y. jokios finansinės naudos dėl to pareiškėjos globotiniui nėra, pareiškimas pateiktas siekiant užbaigti paveldėjimo procedūras, siekiant nevaržyti kitų asmenų teisių, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš pareiškėjos nepriteistinos ir grąžintinas.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškimo.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 15 d. (mokėtojas advokato padėjėja I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.