Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-50-491/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-18
Bylos Nr.
1S-50-491/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
V. N.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-50-491/2023Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei,nuteistajam V. N.,jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. N. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu V. N. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta (kartu su bausme, paskirta ankstesniu teismo nuosprendžiu) bausme – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams. Jam šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Taip pat jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 metus atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą (11307,93 Eur). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 9 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2024 m. liepos 9 d. Žalą civiliniam ieškovui V. N. turi atlyginti iki 2023 m. liepos 9 d.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi V. N. (už jo padarytus 4 administracinius nusižengimus) buvo paskirta papildoma pareiga – per 6 mėnesius išdirbti 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Po šios nutarties nuteistasis V. N. jam paskirtus nemokamus darbus išdirbo, žalos ar jos dalies civiliniam ieškovui neatlygino bei padarė dar 2 administracinius nusižengimus.

3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius (toliau – probacijos tarnyba) teikimas ir nuteistajam V. N. buvo panaikintas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią nutartį apylinkės teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis V. N., ne kartą būdamas įspėtas apie galimas teisines pasekmes, sistemingai darė administracinius nusižengimus, pažeidė bendrąsias probuojamo asmens pareigas (atsisakė probacijos tarnybai nurodyti savo gyvenamąją vietą). Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas padarė išvadą, kad probacija V. N. nebuvo efektyvi, todėl tolimesnė jo resocializacija nebėra galima jam realiai neatliekant nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis V. N. prašo: panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir probacijos tarnybos teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo netenkinti; arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad:

4.1. Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, kadangi prieš teismo posėdį jis teismo posėdžių sekretorei pranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Vėliau tai pačiai sekretorei elektroniniu paštu nusiuntė nedarbingumą patvirtinantį dokumentą. Tačiau teismas jo neišklausė, nors jis teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių (ligos), taip pažeidė jo teisę į gynybą. Be to, teismo nešališkumas kelią abejonių dar ir dėl to, kad teismas nutartį priėmė 2023 m. kovo 14 d., o ją paskelbė 2023 m. balandžio 11 ar 12 dienomis (kai skundžiama nutartis jam buvo atsiųsta elektroniniu paštu). Visa tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

4.2. Teismas panaikino jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą vadovaudamasis formaliais pagrindais. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad jis sistemingai darė administracinius nusižengimus, kadangi po papildomos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo jis padarė 2 administracinius nusižengimus. Be to, teismas neanalizavo jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio ir pavojingumo, jų padarymo aplinkybių. Teismas neįvertino, kad jis visą laiką dirbo, kaupė lėšas atlyginti žalą civiliniam ieškovui, visada atsiliepė į probacijos tarnybos darbuotojų skambučius arba jiems perskambindavo, gyveno bute, kurio nuomos sutartis yra išviešinta VĮ „Registrų centras“. Taigi, jis savo gyvenamosios vietos neslėpė, su jo priežiūrą vykdančiais pareigūnais bendradarbiavo.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

8. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros – probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, t. y. proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju.

10. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistajam V. N. paskirtos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti šią bausmę realiai. Iš nutarties matyti, kad toks sprendimas priimtas teismui nustačius, kad jis viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (nuo 2021 m. liepos 9 d.) padarė 7 administracinius nusižengimus bei nevykdė bendrosios probuojamojo pareigos – probacijos tarnybai nenurodė savo gyvenamosios vietos. Apygardos teismas, išanalizavęs nuteistojo asmens bylos duomenis, skundo argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. N. yra priimta neįvertinus visų kitų byloje surinktų duomenų ir jų visumos.

11. Iš V. N. asmens bylos matyti, kad jis 2021 m. liepos 20 d. buvo įtrauktas į probacijos tarnybos registrą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, įvertinta jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 32 (žema), jam sudarytas individualus priežiūros planas, kuriame numatyti resocializacijos tikslai, priemonės ir jų įgyvendinimas. Taigi, nuteistajam V. N. buvo žinoma, kad jei jis nesilaikys paskirtų įpareigojimų bei darys teisės pažeidimus, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. N. tinkamai nevykdė bendrosios jo, kaip probuojamojo, pareigos, numatytos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte, t. y. pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos bei probacijos tarnybos atstovės paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje, V. N. savo gyvenamąją vietą nuo probuotojo iš esmės slėpė nuo pat jo priežiūros pradžios ir jokių tokį savo elgesį pateisinančių priežasčių nenurodė. Kadangi pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją yra nuteistojo pareiga, priešingai nei nurodoma skunde, probuotojas pats savarankiški neturi to išsiaiškinti ieškodamas informacijos įvairiuose registruose. Kita vertus, šio aptariamo V. N. probacijos sąlygų pažeidimo šiuo metu negalima laikyti itin šiurkščiu dėl šių priežasčių. Visų pirma, byloje nenustatytas atvejis, kai probuotojas negalėjo susisiekti su V. N. kitomis visuotinai suprantamomis priemonėmis (el. paštu, mobilaus ryšio telefonu, ir pan.). Nuteistasis iš esmės reaguodavo į visus probuotojo telefoninius skambučius, kviečiamas atvykdavo į probacijos tarnybą. Antra, apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. N. pateikė savo dabartinės gyvenamosios vietos duomenis – jis šiuo metu gyvena darbdavio nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Tai sudaro pagrindą tikėtis, jog jis nuo šiol bendradarbiaus su probacijos tarnyba tinkamai vykdydamas Probacijos įstatymo 14 straipsnio 3 punkte numatytą jam pareigą.

13. Apylinkės teismas teisus skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad V. N. per visą probacijos laikotarpį, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 9 d., padarė 7 administracinius nusižengimus. Dauguma V. N. padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. automobilio vairavimas neturtint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, transporto priemonių lenkimas kertant ištisinę liniją, naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant automobilį, automobilio vairavimas neužsisegus saugos diržų, kito automobilio lenkimas sankryžoje. Taip pat jis buvo nubaustas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, t. y. smulkų sukčiavimą bei kliudymą pareigūnams vykdyti jų pareigas. Bylos duomenimis, ne visas už šiuos administracinius nusižengimus ja paskirtas baudas V. N. yra sumokėjęs. Prie skundo jis pateikė duomenis, kad sumokėjo 60 Eur baudą už administracinį nusižengimą, tačiau už kokį, iš pateikto kvito nėra aišku. Iš viso to galima spręsti, kad nuteistasis V. N. sistemingai darė administracinius nusižengimus, todėl buvo formalus pagrindas nuteistajam panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Ir jau tikrai negalima manyti ar leisti sau galvoti, kad V. N. padaryti administraciniai nusižengimai yra nieko verti ar tiesiog žiopli – jie buvo tiriami, už juos buvo paskirtos nuobaudos.

14. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino kitų byloje nustatytų šiuo atveju reikšmingų aplinkybių. Nuteistasis V. N. nustatytų administracinių nusižengimų iš esmės neneigė, paaiškino, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Jis kiek sugeba bendradarbiauja su probacijos tarnybos pareigūnais, atvyksta į probacijos tarnybą atsiskaityti, kaip vykdomi įpareigojimai, pateikti pasiaiškinimų dėl fiksuotų pažeidimų, iš esmės bendrauja su jį prižiūrinčiu pareigūnu. V. N. nuo probacijos pradžios dirba, su tuo jokių problemų nebuvo, charakterizuojamas gerai. Apie tai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiau nepasisakė. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog teismas siekia ne tik nubausti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintą asmenį, tačiau vienas svarbiausių siekių yra atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir padėti jam socializuotis visuomenėje kaip doram piliečiui. Byloje nėra duomenų, kad V. N. būtų padaręs naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, kad prieš jį būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. O jam paskirtos administracinės nuobaudos vertintinos bendrame duomenų visumoje ir ne vien tik kaip bloginančios jo padėtį. Nepaisant to, kad probacijos tarnyba su teikimu į teismą kreipėsi ne pirmą kartą, tačiau nuteistasis jam paskirtą papildomą pareigą – per 6 mėnesius išdirbti 80 val. nemokamų darbų, įvykdė. Svarbu ir tai, kad nuteistasis iki 2023 m. liepos 9 d. dar turi atlyginti žalą civiliniam ieškovui, ką jis iš esmės pradėjo daryti (apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis pateikė duomenis, kad atlygino dalį šios žalos). Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepaisant minėtų pažeidimų, nuteistojo V. N. pastangos dirbti, gauti pajamas leidžia manyti, kad jis dar yra motyvuotas, nors ir sunkiai, lėtai, tačiau pamažu bando socializuotis ir taisyti savo gyvenimą.

15. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nors nuteistasis V. N. netinkamai vykdė probacijos įpareigojimus ir tai sudaro formalų pagrindą jam panaikinti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šie pažeidimai nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis V. N. deda pastangas nuolat dirbti ir gauti legalias pajamas, iš esmės bendradarbiauja su probacijos tarnybos pareigūnais, laikosi jų nurodymų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tokios griežtos priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo) taikymas būtų pernelyg skubotas. Pastebėtina ir tai, kad siekiant tinkamai įgyvendinti valstybės baudžiamąją politiką dėl nuteistųjų, kuriems taikoma probacija, turi būti skiriama daugiau dėmesio nuteistųjų korekcijos procesui jiems būnant nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. probacijos tarnybos pagalba vykdant įvairias priemones jiems būnant laisvėje. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, suteikiant V. N .galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, ir priimamas naujas sprendimas – probacijos tarnybos teikimas netenkinamas. Apygardos teismas toliau nebepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su skundžiamoje nutartyje padaryta klaida nurodant šios nutarties priėmimo datą bei apylinkės teismo šališkumu, kadangi tam pagrindo nebėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl nuteistajam V. N. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkinti.

Įspėti nuteistąjį V. N., kad jei jis toliau tinkamai nevykdys probacijos sąlygų, jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas realiai atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus