Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pataisos įstaigoje maistas gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo", Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" (jo aktualia redakcija) patvirtintomis normomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo" nuostatomis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-28 Įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo", patvirtinti valgiaraščiai. Šiuo įsakymu patvirtinti valgiaraščiai; 1.1. Valgiaraštis dirbantiems vyrams; 1.2. Valgiaraštis nedirbantiems vyrams; 1.3. Valgiaraštis dirbančioms moterims; 1.4. Valgiaraštis nedirbančioms moterims; 1.5. Valgiaraštis nepilnamečiams; 1.6. Valgiaraštis nėščioms moterims; 1.7. Valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims; 1.8. Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams); 1.9. Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams); 1.10. Valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms): 1.11. Valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms); 1.12. Dietinio maitinimo valgiaraštis. Išskirtinio valgiaraščio apie kurį kalba pareiškėjas, jog nesudaromos galimybės maitintis pagal religines normas (valgiaraštis musulmonams), nėra numatytas, todėl įstaiga nepažeidžia numatytų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjui priskirtinas dietinis maitinimas, atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę (kadangi maisto racione sumažintas druskos kiekis). Teisės aktuose nurodoma ne tik skiriama asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, energetinė paros norma kalorijomis, bet ir baltymų (tame tarpe gyvulinių), riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų normos. Pataisos įstaigos maisto laboratorinius tyrimus 2 kartus per metus atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Tyrimo metu nustatyta, jog 2012-10-26 Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras atliko maisto kokybės tyrimą, kurio metu pažeidimų dėl maisto kokybės nenustatė.

Pravieniškių PN-AK 2015-02-05 atsakė pareiškėjui raštu Nr. 7-244, kad leisti naudotis privilegija, atsiribojant nuo likusios gyvenamosios patalpos užuolaidėlėmis ar kitaip užsidangstant miegamąją vietą, negali tenkinti, nes tai neleistų įstaigos administracijai užtikrinti tinkamą teisės aktų nuostatų realizavimą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 106 straipsniu, reglamentuojančiu nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas, atliekant bausmę paprastosios grupės sąlygomis, yra sudaryta galimybė (skirtos patalpos ir nustatytas laikas) kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pareiškėjo teiginys, kad jis yra diskriminuojamas, neatitinka tikrovės, kadangi Pravieniškių PN-AK vadovaujasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų aplinkybių.

Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos įstaigoje pablogėjo jo sveikatos būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų. Atsakovo pateikiami duomenys ir dokumentai patvirtina, kad pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas iš dalies patenkinamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 14, laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2014-11-01.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina taip pat ir iš kitų kalinimo sąlygų. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose gultai buvo seni, juose nebuvo ventiliacijos angų, todėl susidarydavo prakaito ir drėgmės kondensatas, pelijo čiužinys, tarp gultų apie 65 cm tarpas, todėl neįmanoma atsisėsti nesiremiant galva į viršutinį gultą, langas pilnai neatsidarė, sienos ir lubos buvo apipelijusios nuo drėgmės, ant sienų pilna visokiausių užrašų, kameroje buvo tik viena lentynėlė, viena spintelė be stalčių, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, tualetai pastoviai užsikimšdavo, nebuvo dezinfekuojami, sklido blogas kvapas, nebuvo šiukšlių maišų, nebuvo išduodamos priemonės tualetui valyti, grindys sulaužytos, supuvusios, nebuvo ventiliacijos, kriauklė sulaužyta, nebuvo šilto vandens, čiužiniai, pagalvės nedezinfekuojami, nėra galimybės išsiskalbti drabužių.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos HN 76:2010 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.5. punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal aukščiau nurodytas teisės normas, reikalavimas įrengti atskiras 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinas kamerų tipo patalpose yra privalomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Kadangi kamerų tipo patalpos, kuriose vertinamuoju laikotarpiu kalėjo pareiškėjas nebuvo rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos, todėl jose esančio sanitarinio mazgo vietos įrengimas atitveriant sienele, įrengiant unitazą bei tualeto reikmenų lentynėlę atitinka Taisyklių 16.5 punkto reikalavimams.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktą sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šiame Higienos normos HN 76:2010 punkte nėra reglamentuota, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo laikytini nepagrįstais.

Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 p.). Iš atsakovo atstovo pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus, langai atsidaro (b.l.119-120), todėl Higienos normos HN 76:2010 24 punkto pažeidimai nenustatyti.

2014-07-29 Pravieniškių PN-AK yra sudarę paslaugų teikimo sutartį Nr. 76/112 su UAB „Vilniaus skalbykla“ dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu numatytos tokios skalbinių rūšys: patalynė, rankšluosčiai, apatiniai rūbai, spec. rūbai ir kt. (b.l. 29-58), todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo galimybės išsiskalbti rūbus laikytini nepagrįstais.

Pagal arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų, jokių kitų reikalavimų kamerose esančioms lovoms teisės aktuose nėra nustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerų tipo patalpų lovos buvo netinkamos atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog jam kaip musulmonui neskiriamas tinkamas maitinimas, jis turi maitintis pagal vegetarišką valgiaraštį, kuris neatitinka paros kaloringumo ir maistinių medžiagų normos. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.). Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, sveikatos apsaugos ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2015-03-03 įsakymo Nr. V-100 (nuo 2015-04-01) redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai nenumato nuteistųjų maitinimo pagal valgiaraštį musulmonams, todėl nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK paskyrus pareiškėjui maitinimą pagal valgiaraštį vegetarams, kuris iš galimų valgiaraščių labiausia atitinka pareiškėjo religinius įsitikinimus, nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Pravieniškių PN-AK jam, kaip musulmonui, nesudaroma galimybė melstis. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnyje. Iš byloje esančios Lygių galimybių kontrolieriaus 2015-04-23 pažymos Nr. (15)SN-101)SP-50 (b.l. 76-80) matyti, jog Pravieniškių PN-AK išpažįstantiesiems islamo religiją (musulmonams) yra sudarytos sąlygos (skirtos patalpos ir laikas) kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Šias teises riboja tiek Konstitucijoje, tiek BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-424-14). BVK 9 straipsnis įtvirtina teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, reiškiantį, be kita ko, tai, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. BVK 142 straipsnyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, tarp jų ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų bei pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių. Vykdant šias nuobaudas, nuteistųjų laikymui taikomi papildomi apribojimai. Pagal BVK 145 straipsnį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Remiantis BVK 86 straipsniu, tokie nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą; vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 222 punktas numato, kad nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 224 punktas numato, kad kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Nuteistieji, besimokantys bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, iš kamerų tipo patalpų į pamokas nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai ir konsultuotis su mokytojais. Pagal BVK 146 straipsnį baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Baudos izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Pagal BVK 86 straipsnį nuteistieji, laikomi baudos izoliatoriuje, į darbą, bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas nevedami. Iš aptartų BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų matyti, kad dėl padarytų bausmės atlikimo režimo pažeidimų kameros tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomiems nuteistiesiems, be kita ko, yra taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai. Todėl pareiškėjo padaryti bausmės atlikimo režimo pažeidimai lėmė tai, kad jam būnant kameros tipo patalpose dėl nustatytų apribojimų ir griežtesnių izoliavimo reikalavimų, jis negali būti vedamas lankyti religinių apeigų, priešingu atveju būtų pažeidžiamos paskirtų nuobaudų vykdymo sąlygos ir nepasiekti BVK nustatyti bausmių vykdymo tikslai.

Pareiškėjas teigia, jog Pravieniškių PN-AK jam nebuvo suteikta galimybė įsidarbinti. Iš į bylą pateikto pareiškėjo 2014-11-10 prašymo (b.l. 42) matyti, jog juo pareiškėjas prašo suteikti galimybę įsidarbinti statybininku. Tačiau prašyme yra paties pareiškėjo padarytas prierašas „Prašau prašymo nenagrinėti, raštiško atsakymo nereikia“ ir parašas. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad Pravieniškių PN-AK administracija neturėjo prievolės nagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos galimybės įsidarbinti atmestini kaip nepagrįsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimą byloje H. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją, Nr. 4171/04, 20 paragrafas). Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Pareiškėjas nurodo, jog yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kameroje kartu su nuteistuoju D. D., kuris rūkė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 p.) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Pareiškėjas teigia, jog yra nurodęs, kad su rūkančiais kartu negali atklikti bausmės vienoje kameroje. Atsakovas nepateikė duomenų paneigiančių šiuos pareiškėjo teiginius, iš Pravieniškių PN-AK 2015-12-29 vaizdo Registratoriaus įrašo peržiūros pažymos Nr. 43/1-4154 matyti, kad 2015-12-25 dienos vaizdo įraše užfiksuota, kad uždarojoje zonoje, pasivaikščiojimo kiemelyje, nuteistasis D. D. rūko cigaretę, nors anksčiau minėtas nuteistasis teigė, kad nerūko (b.l. 144). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rūkančiu asmeniu lieka nepaneigti.

Taisyklių 16.11. p. nurodyta, jog kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjas tvirtina, kad kamerų tipo patalpose nebuvo prižiūrėtojų iškvietimo mygtuko, vėliau jis buvo įrengtas, tačiau netinkamai (yra tik neizoliuoti laidai, kuriuos sujungus pradeda veikti iškvietimo signalas). Atsakovas nepateikė į bylą paaiškinimų ir įrodymų dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo, todėl šie pareiškėjo teiginiai lieka nepaneigti.

Pareiškėjas tvirtina, kad kalinimo sąlygos Pravieniškių PN - AK pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN - AK, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, pareiškėjas buvo laikomas beveik du mėnesius, visą šį laikotarpį nepertraukiamai pareiškėjui teko ypač mažas gyvenamasis plotas - 2,44 kv.m. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 59 paragrafas). Pabrėžtina, jog šis teismas bylose, kuriose pareiškėjams buvo skiriama mažiau nei 3 kv. m asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad šios aplinkybės konstatavimas savaime reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. liepos 16 d. sprendimą byloje S. prieš Italiją, pareiškimo Nr. 22635/03, 51 paragrafas; 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 25664/05, 59 paragrafas; 2007 m. birželio 21 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 37213/02, 50-51 paragrafai; 2007 m. kovo 29 d. sprendimą byloje A. F. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 205/02, 47-49 paragrafai; 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 62208/00, 44 paragrafas; 2011 m. spalio 18 d. sprendimą byloje L. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13099/04, 99 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 58 paragrafas). Pažymėtina, kad byloje nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl laikymo vienoje kameroje kartu su rūkančiu asmeniu, pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimo, pelėsio kamerose, apsilupusių sienų dažų, užsikimšusių tualetų, sulūžusios kriauklės, supuvusių grindų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.