Kauno apygardos teismo nutartis

2007-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-223-395/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-13
Bylos Nr.
2A-223-395/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Romas ir Ko“
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-223-395/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17; 114.4
Pirmosios instancijos teismoteisėja R. A.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovei advokatei V. L., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Romas ir Ko“ direktoriui T. Š., atsakovo atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-2534-769/2006 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Romas ir Ko“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. J. Miodušausko, 2005 m. lapkričio 3 d. mirusio sūnaus J. M. įstatyminis įpėdinis, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Romas ir Ko“ 7500,- Lt žalos atlyginimą. Ieškovas nurodo, kad jo sūnus iš atsakovo 2003 m. kovo 14 d. už 7500,- Lt pirko 1992 m. gamybos pilkos spalvos lengvąjį automobilį AUDI 100, kurio valstybinis numeris AE 90282. Tą pačią dieną ieškovo sūnui nuvykus į VĮ „Regitra” Kauno filialą registruoti automobilį buvo nustatyta, kad automobilis yra pavogtas iš AB „Geonafta“, todėl jis iš ieškovo sūnaus paimtas ir grąžintas savininkui (1-2 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkė teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad automobilis AUDI 100, kurį 2003 m. sausio 30 d. į Lietuvą įvežė UAB „Romas ir Ko“ 2002 m. lapkričio 9 d. buvo sudaužytas Vokietijoje. Pirkėjas, t.y. ieškovo sūnus, apklausiamas baudžiamojoje byloje paaiškino, kad automobilį už 7500,- Lt nupirko 2003 m. vasario 15 d. ir jį laikė Kauno automobilių turguje, o pirkimo-pardavimo sandorį įformino 2003 m. kovo 14 d. Įvertinęs tai, jog atsakovo 2003 m. vasario 15 d. pirkėjui parduotas automobilis buvo po avarijos, o pirkėjas 2003 m. kovo 14 d. pateikė registravimui techniškai tvarkingą automobilį, teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjas pateikė registruoti tą patį automobilį, kurį pirko iš atsakovo, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę (80-83 b.l.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas pripažinęs, kad automobilis buvo perduotas pirkėjui anksčiau, nei įformintas pats pirkimo-pardavimo sandoris, turėjo nustatyti kada ir kur automobilis buvo perduotas. Nenustačius kada ir kur automobilis buvo perduotas, neaišku koks buvo automobilio stovis ir spalva jo perdavimo metu. Teismas visiškai nevertino byloje esančių prieštaringų įrodymų dėl automobilio būklės ir spalvos. Viename dokumente nurodoma, kad automobilio spalva pilka, kitame kad mėlyna.

2. Teismas taip pat nenustatė kokios būklės buvo automobilis perdavimo momentu. Byloje esantis įrodymas patvirtina, kad atsakovo Vokietijoje įsigytas automobilis, kurį savininkas atidavė veltui, buvo nepataisomai sudaužytas, o Vokietijoje išregistruotas 2003 m. kovo 14 d., t.y. tą pačią dieną, kai Lietuvoje buvo įforminta jo pirkimo-pardavimo sutartis. Įvertinus tai, jog automobilis buvo visiškai sudaužytas, abejotina ar pirkėjas tikrai galėjo mokėti 7500,- Lt kainą. Be to, byloje nėra duomenų kokia tuo metu buvo daužto AUDI automobilio rinkos kaina. Todėl darytina prielaida, kad pardavimui Lietuvoje buvo pateiktas kitas automobilis.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad tais atvejais, kai pirkėjams duodavo automobilius dar prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, būdavo forminamos panaudos sutartys, tačiau šiuo atveju taip padaryta nebuvo.

Šalies argumentai

Apeliantas, remdamasis CPK 314 straipsniu, prašo leisti pateikti naujus įrodymus apie tai, kad automobilis buvo įsigytas Kauno automobilių turguje, o ne Marijampolėje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad sūnus automobilį įsigijo Kauno automobilių turguje, tačiau atsakovas niekada neprekiavo automobiliais Kaune. Be to, apeliantas nurodo, kad sūnus pirko sidabrinės spalvos, tuo tarpu automobilis, kurį pardavė atsakovas, buvo šlapio asfalto spalvos. Apelianto sūnus automobilį įsigijo už 10000,- Lt, tuo tarpu atsakovas automobilį pardavė už 7500,- Lt. Atsakovas pardavė 1992 m. automobilį, o ieškovo sūnus pateikė registruoti 1991 m. automobilį. Atsakovo automobilis buvo su mechanine greičių dėže, o registruoti pateiktas automobilis buvo su automatine greičių dėže.Atsakovo parduotas automobilis buvo pravažiavęs 240000 km, o pateiktas registruoti automobilis 75000 km. Atsakovo parduotas automobilis buvo daužtas, o pateiktas registruoti jokių techninių trūkumų neturėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pardavė vieną automobilį, o ieškovo sūnus pateikė registruoti kitą automobilį.

2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad dokumentuose yra neatitikimų dėl automobilio spalvos. Ieškovo sūnui buvo parduotas šlapio asfalto spalvos automobilis, vokiškai ši spalva žymima TITAN MET, registracijai pateikto automobilio spalva kristal-sidabrinė, vokiškai žymima KRISTALLSILBER MET. Be to, transporto priemonės paso 33 grafoje nurodyta ne automobilio, o amortizatoriaus mėlyna spalva.

3. Tai, jog atsakovo Vokietijoje įsigytas automobilis buvo nepataisomai sudaužytas dar nereiškia, kad jis nebuvo įvežtas į Lietuvą ir joje parduotas ieškovo sūnui už pirkėjo ir pardavėjo suderėtą kainą. Priešingai, ta aplinkybė, kad ieškovo sūnus iš atsakovo įsigijo daužtą automobilį, o pateikė registruoti techniškai tvarkingą automobilį tik patvirtina, jog registracijai buvo pateiktas ne iš atsakovo įsigytas automobilis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą daro išvadą, kad jis atmestinas.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas ar atsakovas UAB „Romas ir Ko“ pardavė ieškovo sūnui tą automobilį, kurį įsigijo Vokietijoje.

CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija – nuosavybės teisės į parduodamą daiktą patvirtinimas.

Byloje nustatyta, kad automobilį AUDI atsakovas perdavė pirkėjui (ieškovo sūnui) 2003 m. vasario 15 d. ir tą pačią dieną pirkėjas už jį sumokėjo, o pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta 2003 m. kovo 14 d. pasirašant pažymą-sąskaitą Nr.003453. To apeliacinės instancijos teismo neneigė nei ieškovas, nei atsakovas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esanti 2003 m. kovo 14 d. pažyma-sąskaita Nr.003453 (4 b.l.), ieškovo sūnaus paaiškinimai baudžiamojoje byloje (40-41 b.l.), atsakovo atstovo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (49 b.l.; 68 b.l., antra pusė). Nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad 2003 m. vasario 15 d. ne tik buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir ji įvykdyta, t.y. pardavėjas perdavė daiktą, o pirkėjas už jį sumokėjo. 2003 m. kovo 14 d. pažyma-sąskaita Nr.003453 buvo tik įforminta jau anksčiau sudaryta ir įvykdyta sutartis.

Įvertinusi tai, kas nustatyta, kolegija sprendžia, kad teisingam ginčo šioje byloje išsprendimui būtina išsiaiškinti ar 2003 m. vasario 15 d. pirkėjui pardavėjas perdavė automobilį, kuris jam priklausė nuosavybės teise, t.y. ar tinkamai įvykdė pardavėjo įstatyminę pareigą patvirtinti automobilio nuosavybės teisę (CK 6.317 str. 2d.).

Atsakovas UAB „Romas ir Ko“ (pardavėjas) nuosavybės teisę į automobilį AUDI, kurio kėbulo Nr.WAUZZZ4AZNN128800,1992 m. laidos, įgijo 2002 m. lapkričio 21 d. Panaudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (72-73 b.l.). Automobilio AUDI, kurio kėbulo Nr.WAUZZZ4AZNN128800,1992 m. laidos, įvežimą į Lietuvą patvirtina 2003 m. sausio 31 d. muitinės deklaracija B IMO 705223 ir ant vokiško automobilio techninio paso esantys muitinės spaudai (55-59 b.l.). Kad būtent šį automobilį atsakovas 2003 m. vasario 15 d. pardavė ieškovo sūnui įrodo tarp šių asmenų 2003 m. kovo 14 d. pasirašyta pažyma-sąskaita Nr.003453 (4 b.l.). Atsakovo ieškovo sūnui parduoto automobilio techniniai duomenys visuose aukščiau nurodytuose dokumentuose sutampa, jokių automobilio techninių duomenų taisymų dokumentuose nenustatyta, be to, pats ieškovas neneigė, kad automobilio dokumentai tvarkingi, o tai, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent šį automobilį atsakovas pardavė ieškovo sūnui. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad automobilio techninio paso 33 eilutėje nurodyta ne automobilio, o jo amortizatoriaus mėlyna spalva (74-75 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojo S. Č. parodymus, kuriais ieškovas rėmėsi įrodinėdamas, jog jo sūnui atsakovas pardavė kitą automobilį, be to, ne Marijampolėje, o Kaune. Liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobilį ieškovo sūnus pirko už 12000,- Lt, iš kurių 10000,- Lt sumokėjo 2003 m. vasario 15d., o 2003 kovo 14 d. dar 2000,- Lt muito mokesčio (68 b.l.). Tačiau kaip matyti iš 2003 m. kovo 14 d. pažymos-sąskaitos Nr.003453 automobilį ieškovo sūnui atsakovas pardavė už 7500,- Lt. Ieškovo sūnus, atvykęs į VĮ „Regitra“ registruoti automobilį, 2003 m. kovo 14 d. prašyme taip pat nurodė automobilio vertę 7500,- Lt. Be to, pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad jo sūnus automobilį įsigijo už 7500,- Lt. Ieškovas 2003 m. kovo 14 d. pažymoje-sąskaitoje Nr.003453 nurodytos automobilio kainos neginčija. Įvertinusi nustatyta aplinkybes, kolegija sprendžia, kad liudytojo S. Č. parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, paties ieškovo pozicijai, todėl jie vertintini kritiškai.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad automobilio pardavimas už 7500,- Lt kainą, leidžia daryti išvadą, kad jis buvo parduotas daužtas, o ne techniškai tvarkingas, kaip teigia liudytojas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte esanti informacija patvirtina, kad automobilis AUDI, kurio kėbulo Nr.WAUZZZ4AZNN128800, 2002 m. lapkričio 9 d. buvo nepataisomai sudaužytas Vokietijoje (47 b.l.). Kaip galima spręsti iš 2002 m. lapkričio 21 d. Panaudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties atsakovas UAB „Romas ir Ko“ praėjus nepilnoms dviems savaitėms po automobilio avarijos jį Vokietijoje įsigijo už 1500,- eurų (72-73 b.l.). Pagal oficialų euro ir lito kursą (1:3,4528) tai būtų 5179,20 Lt. Įvežant automobilį į Lietuvą atsakovas dar sumokėjo 1674,- Lt, t.y.18 ⁰/₀ PVM nuo statistinės automobilio vertės 9300,- Lt (59 b.l.). Taigi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui daužtas automobilis AUDI kainavo nemažiau kaip 6853,20 Lt. 2003 m. vasario 15 d. atsakovas ieškovo sūnui jį pardavė už 7500,- Lt. Tik 600,- Lt skirtumas tarp automobilio įsigijimo ir jo pardavimo kainos, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas automobilio Lietuvoje neremontavo. Jeigu atsakovas automobilį būtų remontavęs, jo savikaina, o tuo pačiu ir pardavimo kaina būtų ženkliai didesnė negu 7500,- Lt.

Tai, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad automobilis AUDI 2002 m. lapkričio 9 d. buvo nepataisomai sudaužytas, kolegijos manymu, neleidžia daryti išvados, kad jis buvo nevažiuojantis ar negalėjo kainuoti 7500,- litų. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi tą aplinkybę, jog kaip galima spręsti iš tame pačiame rašte esančios informacijos, automobilis, kurį iš ieškovo sūnaus 2003 m. kovo 14 d. poėmio metu paėmė pareigūnai, taip pat buvo nepataisomai sudaužytas Vokietijoje, tačiau pats ieškovas apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis iki šiol sėkmingai eksploatuojamas asmens, kuriam jis buvo grąžintas.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas ir liudytojas teigia, kad ieškovo sūnus po automobilio, kuris buvo techniškai tvarkingas, įsigijimo jį visą laiką laikė Kauno automobilių turguje esančioje saugojimo aikštelėje. Tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (kvito ar pan.). byloje nėra. Įrodymų, kad ieškovo sūnui buvo leista nemokamai laikyti automobilį stovėjimo aikštelėje byloje taip pat nėra. Be to, byloje yra automobilio AUDI 100, kurio kėbulo Nr. WAUZZZ4AZNN128800, 2003 m. vasario 17 d. draudimo sutarties draudimo (polisas), kurį pasirašė ieškovo sūnus, o tai leidžia daryti išvadą, kad automobiliu po 2003 m. vasario 15 d. ieškovo sūnus naudojosi, o tuo pačiu nuo 2003 m. vasario 15 d. iki 2003 m. kovo 14 d. galėjo jį remontuoti.

Be to kolegija mano, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole buvo nepilnai užrašyti liudytojo parodymai. Jokių pastabų dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ieškovas nereiškė, todėl iš naujo apklausti liudytoją S. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra pagrindo.

Šioje byloje neturi teisinės reikšmės kur, t.y. Kaune ar Marijampolėje, ieškovo sūnui buvo parduotas automobilis, todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavo, jog ieškovas ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo (apelianto) atsakovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 98 str.).

Sprendžiant advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą pažymėtina, jog pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį jos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš byloje esančių 2007 m. sausio 15 d. ir 2007 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovas advokatui sumokėjo 250,- Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 750,- Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas. Atsakovo turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija 8.11 papunktyje nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo, tačiau atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę, viršija 8.18 papunktyje nustatytus maksimalius dydžius, todėl mažintinos iki 250,- Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. Ž. g. 19-13, Kaune, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Romas ir Ko“, į/k 177387361, buveinė Skaisčiūnų km., Marijampolės raj., naudai 500,- Lt teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasTeisėjai Evaldas BurzdikasRūta Palubinskaitė