- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-473-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., J. S.
- Pareiškėjas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-473-622/2011
122.4.; 129.17.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., J. S., antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Ž. K. prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui V. S., bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine J. S. nuosavybėje, J. S. vardu atidarytose banko sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančios ir į sąskaitas pateksiančios piniginės lėšos, o taip pat sutuoktinės darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio, priklauso pusė (viena antroji) visų pinigų (pajamų). Taip pat nustatyti, kad skolininkui V. S., priklauso transporto priemonės Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 100 vnt. UAB „Vlanstona“ paprastųjų vardinių akcijų. Pareiškėjas nurodė, jog 2008-09-03 tarp jo ir V. S. buvo sudaryta terminuota paskolos sutartis, kuria V. S. įsipareigojo iki 2009-09-03 grąžinti 13 000 Lt. Skolininkas minėtos sumos negrąžino. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-25 patvirtino tarp pareiškėjo ir V. S. taikos sutartį, tačiau skolininkas V. S. netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas, todėl vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis 2010-07-27 turto arešto aktu areštavo transporto priemones registruotas V. S. sutuoktinės J. S. bei V. S. vardu, 2010-08-27 turto arešto aktu areštuota 50 procentų darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Optikus ventus“ priklausančio išmokėti J. S., 2010-08-27 turto arešto aktu areštuotos piniginės lėšos priklausančios J. S., 100 vnt. UAB „Vlanstona“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių V. S.. Antstoliui nurodžius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, pateikė šį pareiškimą, kurį prašė tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-28 nutartimi išieškotojo Ž. K. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkui V. S., asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 100 vnt. UAB „Vlanstona“ akcijų 10 000 Lt vertės, skolininkui V. S. priskirtinas automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ lėšų priskiriamų sutuoktinės J. S. darbo užmokesčiui, gaunamam iš UAB „Optikus ventus" ir priklausančių išmokėti J. S..
Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje įvertintos tik akcijos, nėra galimybės nustatyti ar skolininkui priklausantis asmenine nuosavybe turtas yra pakankamas skolos sumokėjimui, todėl nustatytina jo asmeninės nuosavybės dalis jungtinėje nuosavybėje. Taip pat, vertintina ir ta aplinkybė, kad skolininkas nedirba ir neturi nuolatinio pobūdžio pajamų. Skolininko V. S. santuoka su J. S. sudaryta 2008-10-04. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.100 straipsnyje nėra nustatyta. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Piniginės lėšos, įsigytos santuokos metu taip pat yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmeninio sutuoktinio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies. Vykdymo procese į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo kreipėsi išieškotojas, kuris turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys V. S. ir J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės -Ž. K. prašymą atmesti. Suinteresuoti asmenys taip pat prašo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0010/10/03872 vykdymą, jei antstolis Aleksandras Selezniovas šioje byloje nepriims patvarkymo grąžinti vykdomąjį raštą Nr. 2-2311-619/10 išieškotojui. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo, jog skola būtų išieškota iš jo sutuoktinės, su kuria santuoka sudaryta vėliau ir kuri nežinojo apie skolos egzistavimo faktą. Pinigus pasiskolino 2008-09-03, o santuoką sudarė 2008-10-04, todėl mano, jog negalėjo būti areštuotas turtas, kuris nebuvo bendrai panaudotas su J. S.. Teismas priėmė sprendimą neįsigilindamas į visas aplinkybes ir padarė procesinisu pažeidimus. Teismas nukreipė išieškojimą į UAB „Vlanstona“ 100 vnt. akcijų, tačiau tai jis skolinosi pinigus, o UAB „Vlanstona“ jau dvejus metus turi kitą akcininką, kuris valdo 30 procentų įmonės akcijų. Vadinasi teismas padarė pažeidimą, t. y. pasisakė ir priėmė sprendimą dėl neįtrauktų asmenų dalyvauti byloje asmeninių teisių ir pareigų. Be to, teismas bylą išnagrinėjo suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, todėl manytina, kad negalėjo tinkamai ištirti nevisiškai surinktą medžiagą ir antstolio veiksmus gavus vykdomąjį raštą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pradedant išieškojimą, kai skolininku yra vienas iš sutuoktinių, būtina išsiaiškinti, kaip bus vykdomas išieškojimas. Teismas nutartyje nepasisakė dėl vykdomosios bylos grąžinimo, tačiau to ir negalėjo padaryti, nes tuo pat metu Klaipėdos teisme buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų ir visos vykdomosios bylos buvo prijungtos prie civilinės bylos Nr. 2-12936-676/2010. Todėl neaišku, kokios aplinkybės buvo ištirtos šioje byloje neturint informacijos apie turto nuosavybę ir vykdomąsias bylas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino išieškotojo prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo.
Civilinio proceso ribos apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Nors sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, susijusius su antstolio veiklos procesine kontrole, skundų dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimu, bylų dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ir pan.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad skolininkui V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. UAB ,,Vlanstona“ akcijų 10 000 Lt vertės, skolininkui V. S. taip pat priskyrė automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ lėšų priskiriamų sutuoktinės J. S. darbo užmokesčiui, gaunamam iš UAB „Optikus ventus“ ir priklausančių išmokėti J. S..
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininko V. S. skola atsirado jam nesumokėjus kreditoriui Ž. K. 16 695,93 Lt pagal 2008-09-03 paskolos sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi patvirtinto taikos sutartį tarp šalių dėl šios paskolos, tačiau skolininkui nevykdant taikos sutarties, 2010-06-15 buvo išduotas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti.
CK 3.112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kaip minėta, įstatymas numato skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir išieškojimo iš tokio turto tvarką (CPK 667 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo procese į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo kreipėsi išieškotojas, kuris turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-21 posėdžio metu protokoline nutartimi buvo įpareigoti pateikti santuokos liudijimą, transporto priemonių įsigijimo bei jų vertę patvirtinančius dokumentus (b. l. 51). Tačiau apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui šių rašytinių įrodymų nepateikė. Todėl atskirojo skundo argumentai apie tai, kad pinigus skolininkas pasiskolino 2008-09-03, o santuoką sudarė 2008-10-04, todėl negalėjo būti areštuotas turtas, kuris nebuvo bendrai panaudotas su J. S., yra nepagrįsti.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas V. S. teismui nepateikė jokių duomenų apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. nesiekė rūpestingai ir laiku, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl vykdomosios bylos grąžinimo, tačiau to ir negalėjo padaryti, nes tuo pat metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų ir visos vykdomosios bylos buvo prijungtos prie civilinės bylos Nr. 2-12936-676/2010. Tačiau tokie atskirojo skundo teiginiai prieštaringi bei nepagrįsti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-12 nutartimi pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąsias bylas Nr. 0010/10/03872, 0010/07/05081, 0010/09/00917. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra apskųsta, t. y. nėra įsiteisėjusi, todėl apylinkės teismas skundžiamojo nutartyje neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl vykdomųjų bylų gražinimo. Dėl išvardytų motyvų atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutartį palikti nepakeistą.